infa.lt

csmonitor.com

Vašingtonas – antradienį Senatas patvirtino įstatymo projektą įgalinantį pasikeitimus viename iš Patriotinio akto skyrių. Prezidentas Obama, palaikęs pataisas, antradienį pasirašė jį.

Tačiau tai toli gražu ne pabaiga debatams, kuriuose būtinybė garantuoti saugumą susiduria kaktomuša su visuomenės priešprieša siekiant privataus gyvenimo neliečiamybės.

Taip, šis konkretus klausimas rado savo sprendimą, ir beje, stebina netikėta kongresmenų vienybė, jei turėti omenyje vykstančią polemiką. Aktas apie laisvę, kaip vadinamas pataisų rinkinys, buvo priimtas senate balsų santykiu 67 prie 32. Atstovų rūmuose šis santykis sudarė 338 prie 88.

Tačiau, kadangi terorizmo grėsmė niekur neišnyko, o technologinė revoliucija vyksta toliau, debatai, balanso tarp saugumo ir privataus gyvenimo neliečiamybės, vyks ir toliau, tvirtina apžvalgininkai.

Amerika ilgus metus bando rasti balansą tarp efektyvių priemonių apsaugant naciją ir asmeninės piliečių informacijos konfidencialumo. Priėmę Aktą apie laisvę, įstatymų leidėjai kažkiek įtvirtino šią pusiausvyrą, susiaurinę poveikį priemonių, kuriomis buvo atiduodama pirmenybė nacionaliniam saugumui.

„Pas mus kol kas tik formuojasi didelių duomenų aplinka. Aš manau, jog mes esame pačioje didelių debatų pradžioje, o ne pabaigoje“, – sako Adam Segal, programos apie kibererdvę ir skaitmeninę sferą direktorius Tarptautinių santykių Taryboje (Council on Foreign Relations).

Sutinkamai su ką tik priimtu įstatymu, dabar rinks ir saugos metaduomenis (informaciją apie rinktus numerius ir pokalbių laiką, tačiau ne jų turinį) ne federalinė vyriausybė, o telefono kompanijos. Amerikiečių valdžia kaip ir anksčiau galės gauti prieigą prie šių duomenų, tačiau dabar jai teks gauti orderį ypatingajame teisme. Šiame ypatingajame teisme dirbs nauja advokatų darbo grupė pilietinių teisių klausimais, kurių užduotis bus privataus gyvenimo gynyba. Vyriausybė turi šešis mėnesius šių reformų įgyvendinimui.

Akto apie laisvę priėmimas tapo ne vienintele svarbia naujiena šia tema: „saugumas prieš privataus gyvenimo neliečiamybę“. Agentūra Associated Press publikavo pasakojimą apie tai, kaip žvalgybiniai FTB lėktuvai skraido virš JAV miestų ir gyvenviečių. Tai vyksta jau dešimtmečiais, tačiau dabar šie lėktuvai ekipiruoti šiuolaikinėmis kameromis, o kai kuriais atvejais ir aparatūra skirta mobilių telefonų pasiklausymui.

***

„Mes užsiimame šiais klausimais beveik 100 metų“, – sako Melanie Teplinsky, dirbanti eksperte kibersaugumo srityje Amerikos universiteto Vašingtone teisės koledže. Anot jos, išradus telefoną pasikeitė viskas, ir nuo to meto kongresas priverstas pastoviai spręsti klausimus, susijusius su saugumu ir asmeninės informacijos neliečiamybe.

„Šie debatai kartosis vėl ir vėl, todėl, kad technologijos pastoviai meta iššūkį šiam įstatymui“, – pastebi ji.

Pereitais metais, kai Obama pateikė savo pasiūlymus dėl pataisų į Patriotinį aktą, jo duomenų rinkimo skyriuje, – jis pabrėžė senus prieštaravimus, esančius tarp teisės į konfidencialumą (privatumą) ir nacionalinio saugumo. Šie prieštaravimai su nauja jėga pasireiškė tuose debatuose, kuriuos senatas vykdė pastarąsias dienas.

Tarp viso kito, prezidentas priminė valdžios nesivaldymą 1960-aisiais, kai vyriausybė šnipinėjo kritikus iš teisės gynėjų organizacijų ir karo Vietname priešininkus. 1970-aisiais buvo patvirtinti įstatymai, draudžiantys „neteisėtą mūsų žvalgybinio potencialo taikymą prieš Amerikos piliečius“, pasakė Obama.

Laikas nuo laiko šalis vykdo patikrinimą, pabrėždama saugumą, kai kyla grėsmės, o vėliau persitvarko, kai visuomenė, kongresas ir teismai įvertina pasikeitimų pasekmes privačiam piliečių gyvenimui ir jų laisvėms.

Būtent tai įvyko su Patriotiniu aktu, kurį prezidentas Bušas pasirašė 2001-aisias po rugsėjo 11 teroristinių atakų, sako terorizmo ir vidinio saugumo klausimų Centro, esančio Šiaurės Karolinos, Durham miesto, Duke universitete, direktorius David Schanzer. Patriotinio akto 2015 skyriumi vyriausybė teisino savo metaduomenų rinkimo programą. Tačiau dabar jame pritaikytos pataisos.

Schanzer pavadino „natūralia evoliucija“ įvairias pataisas, įterpiamas į Patriotinį aktą. „ Mes turėjome daug debatų pratęsimo tema, ir kiekvieną kartą mes stengėmės suartinti įvairias pozicijas, siekdami garantuoti didesnę priežiūrą ir atskaitomybę“.

Jis vadina Aktą apie laisvę „pačiu rimčiausiu bandymu įterpti pataisas“ į Patriotinį aktą, tačiau pažymi, jog jame išsaugoti pagrindinės teisės ir įgaliojimai. Valstybė kaip ir anksčiau gali gauti būtinus jai duomenis, nors dabar ji jų jau neberinks. Anot Schanzer, kongresas nesurišo vyriausybei rankų; jis tiesiog sustiprino jos priežiūrą.

Segal iš tarptautinių santykių Tarybos vadina šias pataisas „nedideliu postūmiu į privačios informacijos neliečiamybės pusę“.

Nors pataisos buvo plačiai palaikytos Kongrese, atkaklūs privataus gyvenimo neliečiamybės šalininkai, tokie, kaip senatorius-respublikonas iš Kentukio Rand Paul, sako, jog piliečių laisvių atstatymui padaryta nepakankamai. Senatorius Paul norėjo, kad duomenų rinkimo programa būtų uždaryta pilnai. Jis pabrėžė tą kalboje, kuri tesėsi beveik 11 valandų.

Iš kitos pusės, Paul žemietis, senato daugumos lyderis Mitch McConnell pareiškė antradienį, jog Aktas apie laisvę „silpnina amerikiečių saugumą, atimdamas iš mūsų karių dar vieną instrumentą visiškai netinkamu laiku“.

Jis pažymėjo, kad terorizmo grėsmė stiprėja, o ne silpnėja, ir todėl negalima daryti kliūčių valstybei gauti duomenis.

Senatorius McConnell palaikė kai kurias pataisas įstatymo projekte, taikomas saugumo aspektu. Tačiau išlaikyti jų nepavyko, kadangi senatoriai nenorėjo griauti kruopščiai parengto palaikymo balanso atstovų rūmuose.

Aktas apie laisvę tapo įstatymu.

Bet debatai vyksta toliau.