infa.lt

Penktadienį, spalio 20 dieną Konstitucinis Teismas savo sprendimu išaiškino, kad pagal Lietuvos Konstituciją, įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvoje galima tik referendumu, pakeitus Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, kurioje sakoma, jog „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos arba (ir) NATO valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Taip pat KT pažymėjo ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra teisinė, o ne politinė institucija, pagal Konstituciją jo kompetencijai priskirtus teisinius klausimus sprendžia remdamasis tik teisiniais argumentais, savo jau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina ir precedentais, savo baigiamųjų aktų negali aiškinti remdamasis politinio tikslingumo argumentais, politinių partijų ar kitokių visuomenės organizacijų dokumentais, politikų nuomonėmis ar vertinimais, politologiniais ar sociologiniais tyrimais, visuomenės apklausų rezultatais.

Toliau KT aiškina, jog Pareiškėjo (Seimo) prašymo Konstituciniam Teismui kontekste pažymimi socialiniai ir demografiniai pokyčiai, taip pat politinio tikslingumo argumentai negali būti pagrindu koreguoti ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas. Taip pat savaime negali pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto reguliavimo turinio.

Konstitucinis Teismas primena, jog nors Konstitucijoje yra įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija, tačiau Lietuvos narystė ES ir NATO ir su šia naryste susiję tarptautiniai įsipareigojimai nesuponuoja Lietuvos Respublikos įsipareigojimo sudaryti prielaidas įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę į Europos Sąjungos arba (ir) NATO valstybę narę išvykusiems ir jos pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Taip pat pažymėtina, kad ES teisėje nėra nustatyta valstybių narių pareiga teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas savo piliečiams turėti kitų valstybių narių pilietybę.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu įstatymų leidėjas vadovaujasi nuostata, kad daugybinės (dvigubos) pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turi imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų, be kita ko 12 straipsnio, peržiūros ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri nustatyta pačioje Konstitucijoje.

Vadinasi, nepadarius Konstitucijos pataisų joje nustatyta tvarka, t. y. referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatyta, kad Lietuvos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję ES arba (ir) NATO valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais.

Pilnas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo tekstas