infa.lt

Konfliktas Baltijoje gali tapti nekontroliuojamas

Konfliktas Baltijoje gali tapti nekontroliuojamas

spalio 22
01:01 2017
Rusijos povandeninis laivas paleidęs "Kalibr" raketas

Rusijos povandeninis laivas paleidęs „Kalibr“ raketas | nuotr: © TASS via ZUMA Press

Baltijos jūra šiuo metu tampa didelės įtampos ir besiplečiančio konflikto teritorija, prasidėjusio tarp Vakarų ir Rusijos, po Vakarų palaikyto valdžios pasikeitimo Ukrainoje ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais, pažeidžiančios tarptautinę teisę, rašo danų leidinys politiken.dk

Rugsėjį egzistavo tolesnė konflikto eskalacijos rizika, kai NATO ir Rusijos pajėgos Baltijos jūros rajone pravedė stambiausius pastaraisiais metais karinius mokymus.

Laimei, jie neišsprūdo iš kontrolės, o laikraštis The Independent neseniai galėjo konstatuoti, jog Rusija tapo vakarų MIP „fake news“ auka, kurios ryšium su Rusijos kariniais mokymais daug rašė apie grėsmę Baltijos šalims.

Kaip bebūtų, yra pakankamai pagrįstos priežastys su visu rimtumu vertinti būsimą numatytą ar nenumatytą konflikto tarp Rusijos ir NATO eskalaciją. Šiuo metu NATO narėmis yra visos Rytų ir Centrinės Europos šalys, šaltojo karo metu buvusios Maskvos sąjungininkėmis Varšuvos pakto sutarties ribose.

Balkanuose Rusijos įtaka apribota, nors Rusija ir bando pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis įtvirtinti savo įtaką.

Sirijoje taikos perspektyvos šmėkščioja toli horizonte, tačiau Rusijos ir vedančiųjų regiono valstybių – Saudo Arabijos, Irano, ir Turkijos dalyvavimo būtinybė sprendžiant konfliktą – pripažįstama vis platesniu lygmeniu.

JAV – dešimtmečius dominuojanti Artimuosiuose Rytuose galinga valstybė – negali atkurti stabilumo regione, greičiau netgi atvirkščiai.

Šaltojo karo metu ypač didelis pavojus grėsė Vakarų ir Rytų Vokietijoms, o taip pat Centrinei Europai, turint omenyje branduolinio ginklo ir didelės kariuomenės koncentracijos buvimą iš abiejų pusių.

Skandinavija ir Baltijos jūros regionas, atvirkščiai, buvo palyginus nedidelės įtampos zonoje.

Švedija ir Suomija buvo neutralios, Danija ir Norvegija neturėjo branduolinio ginklo, o NATO užsienio daliniai buvo nuolatinės dislokacijos vietose. Trumpiau tariant, ten viešpatavo specialus „skandinaviškasis balansas“ nedidelės įtampos požiūriu.

Šiandien šis balansas ir žemas įtampos lygmuo greitai degraduoja. Baltijos jūros regioną šiandien galime pavadinti greičiau jau „kontroliuojamos eskalacijos“ regionu su augančia rizika prarasti situacijos kontrolę.

Mūsų politinių partijų „Vanagai“ ir mūsų ekspertų bendruomenė remiasi tuo, jog Rusija veikia racionaliai ir santūriai karo ir branduolinio ginklo panaudojimo klausimais. Todėl manoma, jog reikalas nenueis pernelyg toli. Bet kaip neseniai labai teisingai buvo pastebėta Politiken leidinio, Jungtinėse Valstijose vyksta labai audringi siurrealistiniai debatai, kuriuose Rusija minima kaip priešiška šalis dažniau, nei kada anksčiau pereito šimtmečio penkiasdešimtųjų metų periodu po makartizmo.

Ne geriau reikalai vyksta ir Danijoje. O iš Rusijos MIP (masinės informacijos priemonėse), kontroliuojamų valstybės, griežčiausia kritika kasdien liejasi Vakarų adresu,

Rusija beviltiškai atsilieka nuo NATO konvencinių karo pajėgų dalinių skaičiumi ir karinėmis išlaidomis. Bendras Rusijos 2017 metų gynybos biudžetas sudarė 48 milijardus JAV dolerių, tuo metu, kai NATO biudžetas lygus 925 milijardams dolerių, kur tik JAV gynybos išlaidos sudaro 606 milijardus dolerių.

Tačiau kalbant apie branduolinį ginklą, tai čia Rusija nenusileidžia JAV ir NATO. Ir kaip tik Baltijos jūros regione dėl susijusių su geografija ir logistika priežasčių,  NATO gali turėti problemų atvirų karo veiksmų pradžios atveju.

Rusija, suprantama, visa tai gerai žino. Todėl Pabaltijis ir Baltijos jūros regionas gali tapti ta kibirkštimi, kuri uždegs tikro karo ugnį tarp NATO ir Rusijos – gali būti, jog pagal žinomą nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios schemą.

Jeigu kaip ir anksčiau bus didinamos ginkluotės atsargos, stiprės kibernetiniai karai, propagandiniai karai ir sankcijų karai, – tai mes realiai galime priartėti prie katastrofos , kas gali įvykti pasekoje, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo ar neteisingo priešingos pusės ketinimų įvertinimo.

Skirtumas tarp karo ir taikos išskysta, vietoje to visuose frontuose vyksta „karai“, kurie apibūdinami taip vadinamu mutual disruption (abipusių sutrikimų kūrimu).

Kai kurie Vakaruose, tikėtina, nori, kad Rusija taptų „vakarine“, jei būtų nuverstas Putinas, ir netgi tiki tuo, jog tai gali pavykti.

Bet, kaip nurodė rusų analitikas Dmitrijus Treninas, situacija Rusijoje šiuo metu pastebimai skiriasi nuo tos, kuri buvo sugriuvus Tarybų Sąjungai 1991 metais. Jeigu būtų pašalintas Putinas, tai pas Vakarus, lyginant su 1991 metais, Rusijoje ir Kremliuje liktų labai mažai draugų.

Nestabilumas, chaosas ir tolesnis dreifas nacionalistine kryptimi taps labiausiai tikėtinu subyrėjimo rezultatu , nauja „spalio revoliucija“, praėjus 100 metų po pirmosios 1917 metais. Vargu ar to nori Rusijos liaudis arba mes Vakaruose.

Rusija, kaip jau buvo minėta aukščiau, nusileidžia konvencinės ginkluotės atžvilgiu, todėl jausdama spaudimą ji daro akcentą į kitas karo formas, konkrečiai, kiber-atakas, propagandinį karą ir hibridinius karus.

Rusijos ekonomika šiuo metu gyvena ne pačias geriausias dienas, daugiausiai dėl to, kad nėra esminių ekonominių reformų. Rusijos ekonomika kaip ir anksčiau pagrindinai remiasi naftos ir dujų eksportu.

Tačiau, pasak Tarptautinio valiutos fondo duomenų, Rusijoje vyksta nedidelis ekonomikos augimas. Vakarų ekonominės sankcijos veikia, tačiau neabejotina, jog didžiausią reikšmę turi žemos naftos kainos.

Turint omenyje grėsmių sąrašą, vyraujantį politikų ir vedančiųjų mūsų ir Baltijos jūros regiono šalių ekspertų tarpe, tenka konstatuoti kovos būtinybę už tai, kad būtų pakeista situacija ir pradėtas rimtas alternatyvų svarstymas.

Labiau į pietus Europoje kur kas lengviau svarstyti augančio konflikto tarp NATO ir Rusijos alternatyvas, todėl, kad ten visiškai kitoks grėsmių paveikslas.

Baltijos jūros šalyse, išskyrus, galbūt Suomiją, dominuoja „Vanagai“, o Centrinėje Europoje ir Italijoje, o taip pat Prancūzijoje ir Vokietijoje mes matome „balandžius“ arba „pelėdas“, kurie kur kas platesniu lygmeniu veikia remdamiesi kompromiso paieškos, konfliktų sprendimo ir įtampos mažinimo strategija. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, jaučiasi šaltojo karo paveldas. Kultūriniai ir istoriniai santykiai, „civilizacijų susidūrimas“ irgi vaidina savo vaidmenį.

Rusija, vyraujančiame Vakaruose aptarimų kontekste (nekalbant apie jos vaidmenį ir istoriją) dažnai laikoma agresyvia, ekspansine, imperialistine, ekonomiškai ir kultūriškai atsilikusia.

Ar turėtume mes vadovautis tokia mąstymo forma? Mūsų nuomone, absoliučiai ne.

Pakitimai siūlo naują mąstymą ir savikritiką, o būtent jie pas mus šalyje randasi, švelniai tariant, labai sunkiose sąlygose. Laukia sunki kova, norint pakeisti vyraujantį požiūrio tašką ir pasiekti pakitimų, bet tai būtina šiai dienai.

Sprendžiamą reikšmę politinėje darbotvarkėje turi kompromisų paieška, įtampos mažinimas ir konfliktų sprendimas vietoje tolesnio ginkluotės skaičiaus auginimo. Ryšium su tuo mes rekomenduojame kur kas išsamiau susipažinti su Rusijos mąstymu užsienio ir saugumo politikos atžvilgiu.

Kaip pasakė Henry Kissinger: Putinas – tai ne Hitleris ir ne Stalinas, o greičiau jau naujasis rusų „caras“.

Angela Merkel mano, jog „Putinas gyvena kitame pasaulyje“, ir tai teisinga. Tai ne Vakarų idealizmas tikint vienpoliario pasaulio galimybe ir platinant po pasaulį (su karinių priemonių pagalba ir be jų) vakarų liberalias vertybes, o greičiau jau realaus mąstymo ir jėgų balanso palaikymas: Rusija pripažįsta Vakarų pirmaujančias pozicijas, tačiau nepripažįsta Vakarų dominavimo.

Iškart po 1989 metų daugelis Vakaruose tikėjo vienpoliariu pasauliu ir liberalios santvarkos pergale visame pasaulyje. Tačiau šiandien mes turime nusiteikti į daugiapoliariškumo variantą, nors tai ir sunku daugeliui mūsų šalyje (Danijoje).

Vargu ar mums pavyks, kaip 19 amžiuje sukurti didžių Europos valstybių koncerto sistemą, kur Rusija būtų lygiateise partnere.

Tačiau Rusija nėra vieniša, stojusi prieš vienpoliarį pasaulį, – ją palaiko stiprios šalys, pirmoje eilėje – Kinija. Prarandantys galią Vakarai negali įveikti šios kliūties.

Daugiapoliariškumas ir teisėtų Rusijos saugumo interesų pripažinimas suponuoja, kad NATO sustabdytų visus tolesnės plėtros judant link Rusijos pasienio planus, tai yra įtraukti į šiuos planus Gruziją ir Ukrainą, ir, kad akcentas kur kas didesniu lygmeniu būtų daromas į tokių institutų stiprinimą kaip JTO, ESBO ir Europos Taryba.

Padėtis pačiame NATO šiuo metu ne pati geriausia, egzistuoja krizė santykiuose tarp JAV ir Europos, Turkija realiai randasi ne NATO.

Būtina turėti geriausias sąlygas diplomatijai, būtina nutraukti išlaidų mažinimo tendenciją užsienio reikalų žinyboje pas mus ir kitose vakarų šalyse, pagrindinį akcentą darant kompromisų ir sprendimų paieškos srityse.

Būtina pastebimai sustiprinti bendradarbiavimą ir vystyti dialogą su Rusija ir kitomis NVS šalimis pilietinės visuomenės srityje.

Berlyno sienos griūtis ir šaltojo karo nutraukimas labai didele dalimi paaiškinami padidėjusia komunikacija tarp tarp Rytų ir Vakarų nevyriausybiniame lygmenyje, kas buvo vienu iš paneuropinio įtampos mažinimo proceso rezultatu pereito šimtmečio septyniasdešimtaisiais ir vėliau sekusias metais.

Vakarai ir Rusija kaip galima greičiau turi vyriausybių lygmeniu aptarti problemas susijusias su kiberkarais, hakerių atakomis, propaganda ir jų ribojimu.

Pirmoje eilėje būtina daugiau pasitikėjimo tarp Rusijos ir Vakarų, rusų pusė turi irgi daryti nuolaidas.

Sankcijų karas su Rusija turi būti nutrauktas. Taip pat, kaip ir įtampos mažinimo periodu šaltojo karo metais, reikia daryti akcentą į „pasikeitimus per prekybą“.

Apskaičiavimai rodo, jog Vakarai, skaičiuojant eurais ir doleriais iš sankcijų karo praranda daugiau, nei Rusija, – nuostoliai sudaro maždaug 80 mlrd per penkerius metus. Trumpiau tariant, mes susiduriame su nuostolių situacija iš tos ir kitos pusės. Mes patys sau šaudome į koją, o Rusija tampa vis labiau užsispyrusia, nacionalistine ir autoritarine.

Sankcijos yra reali labai brangios simbolių politikos išraiška.

Europinės NATO šalys ir ES turi veikti savarankiškai ir nesilenkti prieš JAV ir Kongreso, kur iš tiesų viešpatauja „Vanagai“, diktatą. Egzistuoja rimtas pavojus to, jog įstatymu užtvirtintos sankcijos prieš Rusiją yra vidaus politikos pobūdžio, ir remiasi tuo, jog principas „Amerika pirmiausia“ nebus atšauktas artimiausioje ateityje.

Be to, ES sankcijos suteikia amerikiečių įmonėms – pavyzdžiui, energetikos sektoriuje – naujas galimybes Europos rinkoje, ir tai savaime sustiprina JAV norą išlaikyti sankcijas. Sankcijos nedaug kainuoja Jungtinėms Valstijoms, tačiau Europa praranda šimtus tūkstančių darbo vietų. Todėl pasipriešinimas sankcijoms ypač stiprus Europoje, ir pirmiausia verslo sferoje.

Baltijos jūros oro erdvės kontrolė turi būti žymia sustiprinta, kad neatsirastų atvira karinė konfrontacija dėl klaidos ar neteisingo situacijos vertinimo.

Dialogo su Rusija blokavimas iš žinomų NATO šalių pusės turi būti įveiktas: būtina rimtai vertinti pasiūlymus, konkrečiai iš Suomijos pusės apie efektyvesnę kontrolę.

Reikalinga sumažinti įtampą Ukrainos krizės atžvilgiu. Minsko susitarimai turi būti vykdomi visų pusių, tai yra Rusijos, separatistų, ukrainiečių savanorių batalionų ir vyriausybės Kijeve. Tam turi būti įgyvendinta susitarimų vykdymo kontrolė. Ryšium su tuo būtina sustiprinti ESBO kontrolės galimybes, kuri turi vaidinti gerokai svarbesnį vaidmenį.

Visos konflikto pusės privalo laikytis paliaubų. Rusija turi nutraukti ginklų tiekimą į Rytų Ukrainą, o Vakarai sudaryti spaudimą Kijevo vyriausybei, kad pastaroji sutiktų su savivalda Rytuose, amnestija ir nacionalinių mažumų, įskaitant rusus, teisėmis.

Krymas kol kas išlieka užšaldytu konfliktu. Mes jau susipažinę su užšaldytais konfliktais Korėjoje, Padniestrėje, Kalnų Karabache, Vakarų Krante Izraelyje ir Kipre. Jeigu bus sumažinta įtampa konflikte su Rusija ir sukurtas tarpusavio pasitikėjimas, tai galima būtų, kaip siūlė neseniai miręs Zbignevas Bžezinskis(Zbigniew Brzeziński), įsivaizduoti kompromisą Ukrainos klausimu, nežiūrint į tai, jog Krymo sugrąžinimas Ukrainai artimiausioje ateityje atrodo neįmanomas.

Tai gali įvykti žmogaus teisių laikymosi pagrindu, ne paskutinėje vietoje Krymo totorių teisių, galbūt, sukuriant laisvą ekonominę zoną Kryme ir teikiant ekonominę kompensaciją Ukrainai

Rytų Ukraina kaip ir Krymas irgi gali tapti užšaldytu konfliktu. Regiono atstatymas po karo kainuos vyriausybei Kijeve milijardus dolerių, o Ukrainai tam bus reikalinga išorinė ekonominė parama. Įtampa tarp trijų Baltijos šalių ir Rusijos turi būti sumažinta politinių ir diplomatinių priemonių pagalba.

Pabaltijo vyriausybės turi padaryti daugiau dėl to, kad integruotų rusų nacionalines mažumas ir garantuotų jų teises, kad šios mažumos nebūtų panaudotos Rusijos nacionalistinės propagandos įrankiu. Visos pusės turi paremti sustiprintą kontrolę ir ESBO buvimą pasienio tarp Baltijos šalių ir Rusijos srityse.

Rusija, – tai neglobali supervalstybė, o svarbus žaidėjas, konkrečiai, Sirijoje. Kaip nurodė Herbert Pundik, amerikiečių ir rusų požiūris čia – pavyzdžiui, Asado režimo atžvilgiu – sutampa.

Svarbu, kad Turkija, Iranas ir Saudo Arabija dalyvautų nustatant taiką, kas gali įvykti, tik jei JAV ir Rusija kartu sudarys čia spaudimą.

Taip pat Rusija yra būtina partnerė kovoje su islamo terorizmu, ji pati nukentėjusi nuo teroro atakų.

Nauja Danijos ir Europos politika, sekant šiais pasiūlymais, nėra „nuolankumo“ ar silpnumo išraiška. Tai sveikas požiūris ir sistemingas darbas, nukreiptas ieškant kompromiso, diplomatinių konflikto sprendimų ir oficialiai užtvirtintas dialogas.

Willy Brandt formule, suformuluota šaltojo karo įtampos gesinimo procese, – „pasikeitimas per suartėjimą“ – veikia po senovei.


Žymos

Atsiliepimų 2

  1. Pastebėjimas    -  2017-10-23, 13:49

    – Autorius praleido vieną svarbų faktą jog Europos nuostoliai mažėja, o ne laikosi tokie patys.
    – Nuostolių mažėjimas tiesiogiai susijęs su ryšių su Rusija mažėjimu;
    – Beje sankcijų nauda amerikai dėl JAV energetinių resursų prekybos Europoje yra nepagrįstas teiginys:
    1. Vokietija pasistatė Š.Srautą, tad nejaučia jokio „energijos“ stygio;
    2. Lietuvai JAV resursai yra gyvybiškai svarbūs netgi jeigu ir brangesni nei Rusijos, kadangi tik ši alternatyva Rusus verčia nuleisti kainą;
    3. Energetinių resursų iš Rusijos atsisakymas yra ilgalaikė nauda Europai ateities krizių atveju;
    4. Trumpuoju laikotarpiu visi patiria nuostolius, ilguoju – tik Rusija.

  2. Pastebėjimas 2    -  2017-10-23, 13:59

    – Autorius visiškai nekalba kiek Europa sutaupė dėl kritusių naftos kainų, o jos krito dėl JAV sukeltos ekonominės krizės;
    – To rezultatas: a) Europa restruktūrizavo ekonomiką darant ją mažiau priklausomą nuo išorės faktorių;
    b) Rusija bando išgyventi ieškodama naujų ekporto partnerių (Kinija), deja restruktūrizacija Rusijoje yra labai sudėtinga;
    c) Europa jau suformavo stabilų ekonominį augimą bei stabilumo užtikrinimo saugiklius;
    d) Rusija dar brenda iš krizės, o stabilumo saugikliai tėra nebent sukauptas kapitalas.
    Išvada:
    1. Europai tereikėjo atsisakyti Rusijos kaip partnerio, Rusijai ne tik reikia atsisakyti EU kaip partnerio, bet ir kurti gamybą šalyje nuo nulio;
    2. Europai tereikia kitų energetinių resursų šaltinių, o Rusijai reikia ne tik kažkur parduoti resursus pigiau, bet dar ieškoti technologijų importo partnerių kurių nėra, nes visos išsivysčiusios šalys dėl sankcijų Rusijai jų neparduoda.
    Išvada: Tai propagandinis straipsnis, o ne konstruktyvi apžvalga.

Rašyti Atsiliepimą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Ar pritartumėte tam, kad homoseksualios poros galėtų tuoktis Lietuvoje?

Ar pritartumėte homoseksualų santuokoms Lietuvoje?

  • Ne (89%, 313 balsavo)
  • Taip (7%, 23 balsavo)
  • Neturiu nuomonės (4%, 14 balsavo)

Viso balsavo: 350
Pradėta - 2018 lapkričio 8 @ 14:41
Pabaiga - 2018 gruodžio 8 @ 14:41

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Tolerancija. Žmogaus kitoniškumas nėra tapatus jo vertei ir asmeninėms savybėms, už kurias turėtume jį gerbti

Tolerancija. Žmogaus kitoniškumas nėra tapatus jo vertei ir asmeninėms savybėms, už kurias turėtume jį gerbti

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mokytojams: Mes jus palaikome, bet kur jūs buvote, kai jūsų palaikymo reikėjo kitiems?

Mokytojams: Mes jus palaikome, bet kur jūs buvote, kai jūsų palaikymo reikėjo kitiems?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Korupcijos tvaikas virš universitetų nesisklaido, virš valstybės taip pat

Korupcijos tvaikas virš universitetų nesisklaido, virš valstybės taip pat

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar vaikai vertina savo tėvus kaip smurtautojus? – Ne! Tai kodėl tą daro valstybė?

Ar vaikai vertina savo tėvus kaip smurtautojus? – Ne! Tai kodėl tą daro valstybė?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Kova su korupcija – korupcionierių reikalas

Kova su korupcija – korupcionierių reikalas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Dėl ko D.Šakalienei norisi verkti

Dėl ko D.Šakalienei norisi verkti

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Mindaugas Puidokas: „Mūsų valstybė sunkiai serga“

Mindaugas Puidokas: „Mūsų valstybė sunkiai serga“

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Gabrielius Landsbergis ragina premjerą ir Seimo narius išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus ir ieškoti kompromiso

Gabrielius Landsbergis ragina premjerą ir Seimo narius išgirsti sekmadienio protesto reikalavimus ir ieškoti kompromiso

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Parlamentarai M. Puidokas ir N. Puteikis reikalauja pripažinti neteisėtu Seimo balsavimą dėl JT Migracijos pakto

Parlamentarai M. Puidokas ir N. Puteikis reikalauja pripažinti neteisėtu Seimo balsavimą dėl JT Migracijos pakto

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Gyvoji Lietuva ateina

Algimantas Rusteika: Gyvoji Lietuva ateina

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mindaugas Puidokas. Kodėl D. Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?

Mindaugas Puidokas. Kodėl D. Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [3]

Parazitai, virusai ir Apokalipsės ratas [3]

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    2050-ieji. Lietuvos Respublikos Seimas. Švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai

2050-ieji. Lietuvos Respublikos Seimas. Švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Saulius Skvernelis konservatoriams: „Gal ir reikėtų toje įstaigoje kai kam pabūti, dėl to, ką jūs padarėte“

Saulius Skvernelis konservatoriams: „Gal ir reikėtų toje įstaigoje kai kam pabūti, dėl to, ką jūs padarėte“

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Saulius Skvernelis apie konservatorių organizuojamą valstybės perversmą

Saulius Skvernelis apie konservatorių organizuojamą valstybės perversmą

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Prezidentas Rolandas Paksas: „Iš mūsų jau pavogta valstybė, ir Tauta nebeįtakoja valdžios priimamų sprendimų“

Prezidentas Rolandas Paksas: „Iš mūsų jau pavogta valstybė, ir Tauta nebeįtakoja valdžios priimamų sprendimų“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    V. Troščenka. Nuo darbo nebūsi bagotas – tapsi kuprotas

V. Troščenka. Nuo darbo nebūsi bagotas – tapsi kuprotas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Juozaitis. Privalėsime atsisakyti Seime palaimintos migracijos sutarties

Arvydas Juozaitis. Privalėsime atsisakyti Seime palaimintos migracijos sutarties

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, parengtos SADM ministerijos

Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, parengtos SADM ministerijos

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Statistikos departamentas nerado duomenų apie žudomus vaikus, kuriuos jo vardu skelbia Lietuvos influenceriai

Statistikos departamentas nerado duomenų apie žudomus vaikus, kuriuos jo vardu skelbia Lietuvos influenceriai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Povilas Gylys: „D. Grybauskaitė prieš S. Jakeliūną“ – „iš kur vaikinui tiek drąsos?“

Povilas Gylys: „D. Grybauskaitė prieš S. Jakeliūną“ – „iš kur vaikinui tiek drąsos?“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Vaikai negali būti įkaitais, kai specialistams trūksta žinių

Vaikai negali būti įkaitais, kai specialistams trūksta žinių

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Sistema eina į kontrpuolimą

Algimantas Rusteika: Sistema eina į kontrpuolimą

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Andrius Kubilius: „Vilties nuojauta „Anti-tiap-liap sukilimui“

Andrius Kubilius: „Vilties nuojauta „Anti-tiap-liap sukilimui“

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Lietuvių TAUTA netrokšta kariauti, ponai!

Rolandas Paksas. Lietuvių TAUTA netrokšta kariauti, ponai!

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Ministerijos kova su mokytojais – užrakinami tualetai, išnešami minkštasuoliai

Ministerijos kova su mokytojais – užrakinami tualetai, išnešami minkštasuoliai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. (Vaiko) atskyrimas – pagalba ar… smurtas?

Lidžita Kolosauskaitė. (Vaiko) atskyrimas – pagalba ar… smurtas?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

vvv - tas paprasta, turima omenyje mokytojai su visomis savo profesinėmis sąjungomis. ...

o iš kur Jūs žinote, kad ten nebuvo mokytojų ar kitų pedagogų? Būtinai reikia skelbtis...

Remkime vieni kitus , o ne kaltinkime - gerai kad...

Ačiū, Gaiva....

Pasiulymas.Sudeti i stiklini inda....

Pagarba prancuzams Makronas turetu atsakyti...

Jo

Tik įstatymo atšaukimas ir mes surinksime parašus. Jokie kosmetiniai taisymai - tuščia vieta, nes vaikų...

Mielas Premjere. Kuo greičiau pripažinsi, kad jau ne tik sunku suvaldyti situaciją Lietuvoje, bet ir...

Nebereikia ieškoti jokio kompromiso ir su mokytojais, ir su kokia kita sekančiam streikui pasiruošusia socialine...

Dieve, koks durnas pasaulis, kai pagalvoji. Prieš 10 metų viešai buvo teisiamas Darbo partijos lyderis...

Nuostabiai taiklus rašinio pavadinimas. Visa kita, žinoma, svarbu ir reikalinga tolesnei diskusijai, kad valstybė, jau...

Klausimai - atsakymai Jūsų klausimas (2018-12-01) Sveiki Saule, Ka jus manote apie vaiku...

Lietuvos ėjimas ,,kairėn''-tai savanoriškas susinaikinimas....

    Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

Lietuva su raudonais balionais išėjo į gatves (nuotraukos)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

Rasa Dijokaitė: Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

Atimami vaikai. Negalima prisidengus kilniu tikslu skatinti sveiku protu nesuvokiamų reiškinių

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

Arvydas Daunys. Ar Lietuva po tokio smūgio į šeimą sugebės atsikelti?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

Daiva Archipovaitė: Kaip buvo sugriauta mano šeima

atsiliepimų 11 Skaityti visą įrašą
    Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

Dangstydamasi kova su smurtu šeimoje, valdžia atima vaikus iš normalių šeimų [video]

atsiliepimų 28 Skaityti visą įrašą
    Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

Per liepą ir rugpjūtį iš šeimų buvo paimta 1100 vaikų, – vaiko teisių tarnyba atsakė į klausimus

atsiliepimų 20 Skaityti visą įrašą
    Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

Svarbi informacija prieš mokslo metusi: kas priklauso tėvams ir vaikams

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

Daugelis vyrų po orgazmo lieja karčias ašaras

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

Mamadieniai ir tėvadieniai – kam kiek priklauso?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

Užfiksuota daugiau galimo smurto, nuo kurio galimai nukentėjo vaikai – galimai auga smurtas prieš vaikus, galimai…

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Konfliktas Baltijoje gali tapti nekontroliuojamas* - nuoroda: https://infa.lt/18242/konfliktas-baltijoje-gali-tapti-nekontroliuojamas/