infa.lt

Leninizmas mirė, tegyvuoja trockizmas (3-a dalis)

07 spalio
01:01 2017

tęsinys, ankstesnės dalys čia: Leninizmas mirė – tegyvuoja trockizmas

Gaiva PaprastojiTrockistai intelektualai tapo Niujorko intelektualais, o toliau tapo Gynybos (defence) intelektualais ir ėmė formuoti JAV politiką, tiek užsienio, tiek vidaus.

Bet pradėkime nuo pradžių. I-as Internacionalas buvo įkurtas Londone 1864m., vienijo darbininkų profsąjungas ir visokius anarchistus sindikalistus, ko dabar jau ir visai nežinome, ką tai reiškia… Žodžiu, buvo darbininkų Internacionalas. 1870 m. jau turėjo 250 000 narių ir apėmė daug pasaulio šalių. 1872 m. kongrese Hagoje dalyvavo ir K.Marksas. Valdybą norėta perkelti į Niujorką, greitai visi susipyko ir 1876 m. organizacija iširo…

Praktiškai tuoj pat vėl imta organizuoti kongresus, naujai tarptautinei organizacijai sudaryti, bet II-ąjį Internacionalą pavyko įkurti tik po 13 metų, 1889 m. Paryžiuje, Bastilijos šturmo šimtmečio proga. Šitas II Internacionalas buvo socialistinis. Ir vėl jungė visas Europos šalis, ir dar iš likusio pasaulio. Gegužės pirmosios šventimą įsteigė kaip tik šis Internacionalas darbininkų sukilimui Čikagoje atminti… Organizacija suiro ir išsiskirstė, nesusitarus dėl karo palaikymo ar nepalaikymo, 1914 m.

1919 m. įkurtas III Internacionalas, komunistinis, Maskvoje, ir iš čia turintis toliau skleisti pasaulinės revoliucijos ugnį. Ilgą laiką jo autoritetas buvo didesnis ir svarbesnis, nei bolševikų partijos ar jos centrinio komiteto, net ir pačioje Rusijoje. Vėliau per jį Stalinas organizavo palaikymą bolševikinei Rusijai likusiame kapitalistiniame pasaulyje, naudojosi jo nariais žvalgybos, šnipinėjimo ir dezinformacijos skleidimo tikslais – todėl Maskvos rankos buvo ilgos, galėjo rasti bet ką, bet kur ir, jei reikia, jį sunaikinti, kas galiausiai, nutiko ir L.Trockiui. III Internacionalas buvo paleistas 1943 m. gegužės 15 d. – labai nelogiškas veiksmas. Arba istorija buvo ne tokia, kokią žinome – gal būt tai tikroji komunizmo pralaimėjimo data (prieš tarptautinius finansus), kai turėta tikrai atsitraukti tik į savą teritoriją, priimti kažkokias nepalankias sąlygas.

Mat tarptautinis kapitalas, prisidengęs pačių vargingiausių laimės siekiu (naudodamas jį kaip ginklą) ėjo toliau kita marksizmo atšaka – Trockizmu: 1938 m Ženevoje, L.Trockis, išspirtas iš bolševikinės Rusijos įkūrė IV Internacionalą, kurio pasauliniai kongresai vyko 1947 m. 1951 m., 1954m. ir toliau jis suiro į daugybę smulkių organizacijų… Tokia oficiali versija, bet žiūrint į datas, po Stalino mirties Trockio vardo jau irgi nebereikia. Stalinizmą ilgainiui prakeikė, leninizmas irgi, galiausiai, pralaimėjo. O L.Trockį nužudė ir tiek žinių.

Darbininkų laimė tapo neaktuali, profsąjungų judėjimą JAV tam momentui sutriuškino visai… O dabar ir darbininkų klasės nebėra, nes nebėra pramonės… Amerikos universitetuose nuo šešto dešimtmečio marksizmas įsivyravo kaip pagrindinė ideologija – senasis drakonas mirė, tegyvuoja sekantis, jo bus ateitis. Trockizmo pavadinimas dingo, radosi radikalizmas, po to progresyvizmas, leftizmas – kaip nepavadinsi, taip nepagadinsi. Bet dainelę tai tą pačią dainuoja! – Jei Leninas ar Stalinas dar kažkaip vienoje vietoje su savo revoliucijos teorija laikėsi, tai Trockis niekada neslėpė, niekada požiūrio nekeitė – visą pasaulį revoliucijos ugny naujai perkaldinsim… naujausias pavadinimas – globalizmas. Dainelė ta pati…

Jei mane kuo stebina XIX a pabaiga ir XX a pradžia, tai visokiausių rūšių organizacijų, kongresų, geriausiai tai tarptautinių, organizavimu. Jų vyko tokia įvairovė ir tokia daugybė, kad galva sukasi. Bet darbininkai gi po juos nevažinėjo, darbininkai dirbo fabrikuose. Jų vardu važinėjo, tarėsi, jungėsi ir vėl pykosi profesionalais tapę partiniai ar profsąjunginiai veikėjai.

Dažniausia iš inteligentų, norintys liaudžiai geresnio gyvenimo ar buvę darbininkai, bet įžiūrėję, kad už kitus darbininkus kalbėti ir jiems atstovauti yra lengviau, smagiau ir pelningiau. Tokie patys buvo ir revoliucionieriai profesionalai, už darbininkų, valstiečių ir kareivių (vėliau matrosų) laimę kovojantys, jų net nepasiklausę – kai reikdavo kokios akcijos ar darbininkų veiksmų, tai eidavo į fabrikus agituoti, sukurstyti – kaip visada, pagal užsakymą, atidirbant gautus pinigus. Nes tokie profesionalai veikėjai nedirbdavo, bet finansavimą gaudavo – lygiai ir dabar taip veikia Žalieji, ekologiniai kovotojai, humanitarinės organizacijos, pabėgėlių pervežėjai ir integratoriai, feministės, LGBT ir visa kita – kam išgalvoti kažką naujo, jei gerai veikia sena. Darbininkams atstovauti nebereikia, tai radom atstovauti kam kitam – skriaudžiamiems, užspaustiems, beteisiams… tik mažumoms šį kartą, o ne masėms.

Laikas būtų visa tai į vieną tęstinę tradiciją susieti ir matyti ją būtent kaip visumą-vientisą, iš kur ji ateina ir į kur taiko. Pačiose JAV Saugumo politikos centras jau įspėjo, jog, bendrų tikslų vedami vienijami, Berni Sanders rėmėjai vienijasi su Musulmonų brolija, leftistai, ekologistai ir progresyvūs – su islamistais, džihadistais, netgi teistais vietiniais teroristais;

Black Lifes Matter, Angela Davis, kurią dar E.Honekeris Lenino premija apdovanojo, dabar veda feminisčių maršus, o savo jungties su Juodosiomis Panteromis ir jų teroro akcijomis ji ne tik, kad niekada neslėpė, bet rūpinosi net jų ginklų tiekimu. Tik tada rodėsi, jog komunizmas iš išorės į JAV reikalus kišasi, o dabar jau Amerikos viduje susiformavusi raudona- žalia- juoda ašis vietinę, savų išrinktą valdžią verčia. Ir, kas įdomiausia, tas valdžios vertimas daugelio matomas kaip progresyvus aktas – tai gerai, taip ir turi elgtis jaunas žmogus šiais laikais!

Pirma, tai aišku, kad revoliucija subrandinta, pakankamai plačiai gyventojų grupei išplautos smegenys reikiama kryptimi, jaunimas išugdytas universitetuose trockistinis, leftistinis, vadinkit kaip norit, Obamos administracijos laikotarpis, kada rasė buvo tapusi tiesiog obsesija ir karai prieš islamą subrandino ir antagonizavo pakankamai dideles platformas… Atrodo, ką bendra turi feministės ir Broliai mususlmonai? – Bet jie draugiškai, petys petin žygiuoja su plakatais „Laisvę Palestinai“ ir „nepraliek kraujo už naftą“.

O antra, labai gerai galima įsivaizduoti kokia situacija turėjo būti susiklosčius bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, bet kuriuo kitu laiku, kur įvyko revoliucijos: verčiam valdžią, o paskui išsiaiškinsim. Tokia yra dar nelabai sena patirtis ir Lietuvoje su Sąjūdžiu.

(laukite tęsinio)

Gaiva Paprastoji

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 229

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Tomai, negalima taip negražiai atsiliepti apie mūsų dabartinėje valdžioje esančius buvusius komunistus vei įslaptintus KGB...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....