infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo laikinosios Moterų grupės ir Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės narės kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI) spalio 4 d., trečiadienį, Seime surengė pasitarimą dėl prostitucijos dekriminalizavimo ir griežtesnių baudų prostitučių pirkėjams bei suteneriams.

Laikinosios Moterų grupės pirmininko pavaduotoja, Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad Lietuvoje itin vangiai taikomos sankcijos moteris perkantiems vyrams, o esant dabartiniam teisiniam reguliavimui Lietuva negali pradėti vykdyti vadinamųjų „Exit“ programų, kurios skirtos padėti išeiti iš prostitucijos. Baudžiama ir taip pažeminta, išnaudojama moteris, tuo metu nusikaltimą darantys – žmogų pramogai perkantys – asmenys dažniausiai išvengia bet kokios bausmės, motyvuojant tuo, kad sunku įrodyti jų ketinimus.

„Nepaisant to, kad daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių moterys prostitucijoje yra laikomos tokiomis pat aukomis kaip prekybos žmonėmis atveju, Lietuvoje vis dar dominuoja vertybinis smerkiantis diskursas užuot teikus pagalbą ar rūpinantis moterų saugumu. Ignoruojamas faktas, kad absoliuti dauguma moterų prostitucijoje atsiduria dėl patirto smurto, išnaudojimo vaikystėje, būna parduotos savo artimųjų ar draugų, kovoja su skurdu ir turi daugybę psichologinių, socialinių, sveikatos problemų“, – teigė D. Šakalienė.

„Mes matome net ir moraline prasme stebinantį fenomeną, kai dvigubai baudžiama auka ir pateisinamas išnaudotojas, smurtautojas. Prieš keletą metų nevyriausybinėms organizacijoms, kovojančioms su prekyba žmonėmis ir ginančioms moteris nuo smurto, pamėginus dekriminalizuoti prostituciją, Seimo nariai vyrai užėmė teisėjų ir moralizuotojų poziciją, vienas per kitą reikalaudami bausti „nuodėmingas nusidėjėles“, kurios esą daro žalą šeimos vertybėms. Kažkodėl vyrai, perkantys moteris pramogai ir išnaudojimui, nesusilaukė pasmerkimo“, – stebėjosi D. Šakalienė.

Pasitarimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad norint mažinti moterų prostitucijoje skaičių, reikia įvertinti tikrąsias priežastis, pastūmėjusias moteris į prostituciją, ir suteikti aukoms reikalingą pagalbą.

Lietuvoje, skirtingai nuo daugelio ES šalių, vis dar nėra vadinamųjų „Exit“ programų, kurios skirtos padėti moterims išeiti iš prostitucijos ir pradėti normalų, saugų gyvenimą. Šiandien Lietuvoje jos net teoriškai negalėtų kreiptis pagalbos, nes iškart būtų nubaudžiamos, o kaip rodo daugelio šalių praktika – žemo slenksčio (prieinamos) socialinės, psichologinės, teisinės ir relokacijos paslaugos sėkmingai padeda moterims prostitucijoje įveikti stigmą, įveikti praeities traumas, įgyti pasitikėjimo savimi ir išeiti iš prostitucijos“, – teigė D. Šakalienė.

Svarbu suprasti, kad prostitucijos dekriminalizavimas ir prostitucijos legalizavimas yra du skirtingi dalykai.

„Pirkti žmogų nėra normalu, tai – nusikaltimas. Stebina kai kurių pareigūnų ir politikų noras legalizuoti prostituciją – vėlgi, padaryti bet ką, kad tik nebaustų pirkėjų ir sutenerių. Ir šiandien praktiškai nebaudžiami pirkėjai ir retai baudžiami suteneriai – pagrindinis persekiojimas nukreiptas į moteris. Legalizavus prostituciją apskritai nebebūtų baudžiami žmogų perkantys ar parduodantys asmenys, o moterys ir toliau būtų išnaudojamos“, – sakė D. Šakalienė.

Diskusijoje taip pat dalyvavo žinomas kovotojas su prekyba žmonėmis, „CAP international“ aljanso, vienijančio 22 nevyriausybines organizacijas, teikiančias pagalbą prekybos žmonėmis, prostitucijos ir kitokio seksualinio išnaudojimo aukoms 17 valstybių, vykdomasis direktorius Greguaras Teri (Grégoire Théry), padėjęs jau ne vienai Europos Sąjungos valstybei sėkmingiau kovoti su moterų išnaudojimu prostitucijoje. Taip pat į renginį atvyko Latvijos žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos „Martos“ centro vadovė Iluta Lacė (Iluta Lāce) ir žmogaus teisių gynėja, menininkė Joana iš Vokietijos.

G. Teri pabrėžė skirtumus tarp prostituciją legalizuojančio ir dekriminalizuojančio modelio. „Legalizuodami prostituciją tik dar labiau sustiprinate moteris už pinigus išnaudojančių vyrų poziciją – tiek pirkėjai, tiek suteneriai legaliai išnaudoja moteris, kol jos taip suluošinamos, kad nebetinka pardavimui. „Laimingos sekso darbuotojos“ mitas sugriautas įvertinus Nyderlandų ir Vokietijos patirtį: asmenų prostitucijoje skaičius išauga keleriopai, išnaudojimas tik stiprėja, o išnaudojamų moterų atskirtis gilėja. Tuo tarpu abolicionistinį modelį pritaikiusios valstybės sėkmingai keliskart sumažina asmenų prostitucijoje skaičių ir išaugina kartą, kuriai nepriimtina versti žmogų daiktu ir pirkti moterį išnaudojimui“, – sakė G. Teri.

Pasak svečio, pritaikius legalizuojantį modelį Vokietijoje asmenų prostitucijoje skaičius pasiekė 400 tūkst. – absoliuti dauguma yra pažeidžiamos imigrantės iš skurdžių šalių, tik 44 asmenys išsiėmė sekso darbuotojo licenciją, tuo tarpu 85 asmenys buvo nužudyti prievartavimų metu šiame „darbe“. Nyderlandų policija pripažįsta, kad daugiau nei pusė legalių viešnamių darbuotojų yra prekybos žmonėmis aukos, atvežtos prieš savo valią. Tuo metu abolicionistinį modelį pritaikiusi Švedija sumažino asmenų prostitucijoje skaičių iki mažiau nei 3 tūkst.

„Mes visomis jėgomis sieksime abolicionistinio modelio diegimo Lietuvoje, nes tik jis efektyvus siekiant visiškai įveikti prostituciją. Dabartinis baudžiamasis arba prohibicionistinis modelis yra visiška nesėkmė – patys policijos pareigūnai sako, kad prostitucija užsiimančių asmenų skaičius auga, tad ar ilgai švaistysime mokesčių mokėtojų pinigus dusyk per savaitę rengdami reidus, kurie baigiasi niekuo: baudas gaunančios moterys tik dar giliau įklimpsta į išnaudojimą, o klientai toliau nebaudžiami už kampo perka mergaitę ar berniuką“, – teigė D. Šakalienė.

Seimo narė po diskusijos džiaugėsi, kad Lietuvoje veikia profesionalios ir stiprios nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurios aktyviai pasisakė ir renginio metu. Būtent NVO yra ta grandis, kuri leidžia tinkamai stebėti ir vertinti situaciją. Anot Seimo narės, labai svarbu, kad ši problema sulaukia ne tik NVO sektoriaus dėmesio, bet šioje diskusijoje dalyvavusių kitų Seimo narių suvokimo, kaip svarbu yra diskutuoti šia tematika ir ieškoti aiškaus valdžios ir NVO sektoriaus bendradarbiavimo siekiant apsaugoti aukas.

Seimo Moterų grupės bei Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės narės drauge su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI) ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis planuoja sukurti neformalią koaliciją, platformą Abolicionistinei kampanijai. Pirmojo pasitarimo metu sutarta dėl pradinės platformos sudėties ir pirminio veiksmų plano. Pasitarimo metu visi dalyviai sutarė vieningai veikti siekiant trijų tikslų:

1. Asmenų prostitucijoje pripažinimo tokiomis pat aukomis kaip ir prekybos žmonėmis atveju bei panaikinti aukų persekiojimą.

2. Žmogų pramogai ir išnaudojimui perkančių bei parduodančių asmenų realų baudimą ir atsakomybės neišvengiamumą.

3. „Exit“ programų, skirtų suteikti asmenims, išnaudojamiems prostitucijoje, socialinės, psichologinės, teisinės ir kitos reikalingos pagalbos, įsteigimą Lietuvoje.

Planuojama inicijuoti ATPK pakeitimus, rengti reikalingą teisinį ir socialinį paketą, siūlyti griežtinti baudas perkantiems paslaugas ir suteneriams bei tartis su Vyriausybe dėl „Exit“ programų reglamentavimo ir finansavimo.