infa.lt

Daugelis Rytų Europos gyventojų yra įsitikinę, jog stambios tarptautinės kompanijos noriai „eksploatuoja“ juos kaip darbo jėgą, tačiau tuo pačiu pažeidžia jų teises tiekdamos į Rytų Europos rinką blogesnės kokybės maisto produktus markiruotus taip pat, kaip ir tiekiamus į Vakarų Europą. Ko pasekoje teko įsikišti Europos Komisijai ir pateikti savo siūlymus, kad būtų išspręsta „dvigubų maisto standartų“ problema , o iš parduotuvių lentynų būtų pašalintas „maistas su TSRS prieskoniu“, rašo La Vanguardia.

Net mūsų laikais maisto produktų iš Rytų Europos prekybos centrų lentynų skonis gali priminti apie TSRS laikus, kai socialistinės stovyklos šalys gyveno už geležinės uždangos, rašo La Vanguardia. Pavyzdžiui, ant Rytų Europos prekystalių patiekiama tirpi kava, kurioje mažiau kofeino ir daugiau cukraus, nei kaimyninėje Austrijoje, arba žuvų lazdelės, kuriose pagal faktą rasta mažiau žuvies, nei pas tą patį gamintoją Vokietijoje.

O taip pat šalta arbata, kurioje dvigubai mažiau natūralios arbatos ekstrakto, arba šokoladinis kremas su riešutais, kuris visiškai ne iš grietinėlės, kaip Vakarų Europos parduotuvėse, ir kitos „antrarūšės“ prekės.

Pirkėjai iš Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos (iš iš Lietuvos) jau seniai skundžiasi, jog stambūs Europos maisto produktų gamintojai parduoda jiems prekes žemesnės kokybės, pabrėžiama straipsnyje:

„Problema gali pasirodyti juokinga, tačiau tik ne vartotojams, kuriuos ji paliečia“. Jau daugelis Rytų Europos gyventoju yra įsitikinę, kad stambios tarptautinės kompanijos noriai eksploatuoja juos, kaip darbo jėgą, bet tuo pačiu pažeidžia jų, kaip vartotojų teises. Kaip neseniai pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris, rytų europiečiai mato tame ES piliečių padalijimą į „pirmarūšius ir antrarūšius“, cituoja La Vanguardia.

Europos partneriai niekada šių pareiškimų nevertino rimtai, nors Slovakijos reikalavimu šis klausimas buvo įtrauktas į kovo mėnesio ES valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio susitikimo darbotvarkę. Didėjančio atotrūkio tarp Vakarų ir Rytų Europos šalių fone, Europos komisija galų gale nutarė įsikišti, ir rugsėjo 26 dieną buvo pateikti „dvigubų maisto standartų“ problemos sprendimo pasiūlymai, rašoma straipsnyje. Dar tik prieš keletą mėnesių ES valdininkai „abejojo“ tiekiamų į Rytų Europą produktų atžvilgiu išsakomų pretenzijų pagrįstumu, tačiau daugkartiniai tyrimai įrodė, jog tokia problema iš tiesų egzistuoja.

„Dabar mes turime įrodymus“, rugsėjo 26 dieną pareiškė vartotojų teisių apsaugos eurokomisarė Vera Jurova. Pasak jos, ši situacija liečia „dešimtis ar net šimtą produktų“, prie viso to, ekspertų išaiškinti skirtumai išeina už produktų „adaptacijos“ pagal vietos gyventojų skonį ribų, kuo dažnai bando teisintis gamintojai.

Jurova gimė Čekoslovakijoje, ir jai asmeniškai ši tema artima, pastebi La Vanguardia. „1990 metais aš netoli pasienio su Austrija. Kai griuvo geležinė uždanga mes nuvykome ten pirkinių. Pas mus kišenėse buvo vos keletas austriškų šilingų ir mes nupirkome šokolado ir kavos. Namuose mūsų laukė giminaičiai, norintys paragauti tai, ką mes atvežėme. Šių produktų skonis labai skyrėsi nuo mūsiškių“, prisimena eurokomisarė.

Europos komisijos nuomone, egzistuojančių įstatymų normų visiškai pakanka, kad stambioms kompanijoms būtų sutrukdyta pardavinėti Rytų Europos gyventojams produktus prisidengus ta pačia marke , kaip ir Vakarų Europoje, tačiau su kitais ingredientais arba žemesnės kokybės produktais (pavyzdžiui su mažesniu mėsos kiekiu arba su dirbtiniais dažikliais).

ES valdininkai taip pat primena, kad Europos Sąjungos direktyva apie „nesąžiningos komercinės praktikos užkardymą“ draudžia prekės pardavimą tokioje pakuotėje, kurioje gali būti klaidinamas pirkėjas. Briuselis net išleido instrukciją vietos valdžioms „efektyvesniam Europos teisės taikymui“ kontroliuojant maisto produktus, primenama straipsnyje.

Be to, Europos Sąjunga skyrė lėšų bendros maisto produktų kokybės analizės metodologijos sukūrimui. Dėka to, 2018 metais turi atsirasti efektyvūs instrumentai, kurie padės ES valstybių-narių vadovybei bendrai kartu išsiaiškinti machinacijas su maisto produktais. Kai kurie gamintojai jau pareiškė, jog skirtingose šalyse vykdytų tyrimų rezultatai „nesutampa tarpusavyje“, todėl jie atsisako juos pripažinti, rašo La Vanguardia.

Kitos kompanijos atsakydamos į spaudimą pažadėjo padidinti vaikiškame maiste daržovių kiekį, o į grietininius vaflius dėti būtent grietinėlę o ne palmių aliejų, rašoma straipsnyje. Jeigu buvo nustatytas vartotojo apgaulės faktas, tiekiant mažiau kokybiškus produktus – tai gamintojas privalo arba nutraukti tiekimą, arba pakeisti pakuotę, nurodydamas, kad produktas yra kitokios sudėties. Vartotojų teisių apsaugos eurokomisarė taip pat išreiškė pasirengimą įvardinti kompanijų, kurios apgaudinėja vartotojus, pavadinimus: „Aš nekviečiu pirkėjų boikotui. Aš noriu, kad žmonės darytų savo pasirinkimą turėdami tikrą informaciją“, – cituoja Jurovos žodžius ,La Vanguardia.

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu