infa.lt

Arvydas Anušauskas arvydasanusauskas.lt nuotrauka

Buvęs Lietuvos gyventojų bendradarbiavimas su sovietine KGB nuolat tampa aršių politinių diskusijų objektu. 1999 metais daugiau kaip 1100 prisipažinusių buvusių KGB agentų „prisipažino“, t.y. užpildė anketas, aprašė verbavimo aplinkybes, verbuotojus ir, tiesą sakant, sujaukė Rusijos FSB planus. Prisipažinusių talkininkavus KGB ir to talkinimo savo prisipažinimu atsisakiusiųjų tapatybės ir pateikta informacija yra saugoma 75 metus.

Tai yra valstybės įsipareigojimas. Sprendžiant iš mūsų Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo, iš tos informacijos, kuria disponuojame, nebuvo tokių atvejų, kad prisipažinę asmenys vėl bandytų dirbti, pavyzdžiui, Rusijos FSB. Tačiau jei kas nors iš jų pretenduotų tapti renkamais politikais, ministrais, kandidatais į prezidentus – šie duomenys būtų nedelsiant išviešinti. Kol kas buvo vos vienas ar du tokie atvejai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos Seime nario Zbignevo Jedinskio pataisomis siūloma radikaliai pakeisti minėtą tvarką. Parlamentaras siekia, kad nuo kitų metų sausio 1 d. būtų viešinami ir tie asmenys, kurie patys prisipažino bendradarbiavę su KGB.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko nuomone: „Siūloma išviešinti tuos, kurie perdavė mūsų VSD vertingą informaciją ir kuria savo laiku, manau, buvo tinkamai pasinaudota. Tokios dovanėlės FSB senokai laukia – tai leistų iš karto sumažinti savo sąnaudas filtruojant buvusius KGB agentus siekiant juos įtraukti į naują bendradarbiavimą prieš Lietuvą“.

Neprisipažinę agentai taip pat apsisaugojo nuo didesnės FSB invazijos į jų gyvenimus, nes išvežus į Maskvą 5000 agentų bylas niekas iš FSB negali pasakyti, kiek iš jų prisipažino. Ten žinoma dalis buvusių KGB bendradarbių, tačiau nežinoma, kas gi prisipažino, o į ką galima apeliuoti su naujomis užduotimis. Bet tai nereiškia, kad atsisakiusieji prisipažinti ir užpildyti anketas VSD, buvo palikti nuošalyje. 2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ėmė viešinti vadinamąjį agentų, t. y. asmenų, bendradarbiavusių su KGB sąrašą, kuriame yra 1669 asmenys 1940–1979 m. buvo užverbuoti KGB. Jau yra paviešinta apie 1,4 tūkst. asmenų.

Arvydo Anušausko nuomone: „Tokiu projektu ponas Jedinskij siekia kirsti per pasitikėjimą mūsų valstybe. Mano negatyvus požiūris į KGB agentus yra žinomas, tačiau nesiruošiu pritarti tokiam projektui, kuris suteikia išskirtinę dovanėlę Rusijos FSB ar SVR ar GRU. Ir Jedinskij tegul baigia (bet manau nebaigs) „kabinti makaronus“, nes pagal įstatymą joks prisipažinęs asmuo negali kandidatuoti į jokias politines pareigybes, renkamas pareigybes, nesukeldamas sau išviešinimo pavojaus. Įstatyme numatyta, kad jei asmuo pretenduos į tokias pareigas, jo duomenys nebesaugomi ir bus išviešinti.

Bet tai nestebina, kad tariama kova už prisipažinusių išviešinimą (iš kvailumo ar nacionalinio saugumo interesų nepaisymo) pridengiama neformali pagalba KGB teisių perėmėjai – FSB. Ir žinoma, sėjamas nepasitikėjimas dabartiniu VSD, kuris tariamai šiais duomenimis dabar gali manipuliuoti. Tuo tarpu realiai vykstančiam agentų viešinimo darbui trūksta lėšų ir pajėgumų, bet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui šiam tikslui lėšos praktiškai nedidinamos“.