infa.lt

Briuselyje pilna eiga vyksta pati tikriausia kova už dujotiekį „Šiaurės srautas-2“ (Nord Stream-2), rašo vokiečių laikraštis Sueddeutsche Zeitung. Polemika skleidžiasi „apie supainiotą teisinę pusę su pačiomis rimčiausiomis politinėmis pasekmėmis“.

♦ Dujų dilema. Tarp ekonomikos ir geopolitikos

Europos komisija, kaip rašo žurnalistas, „tvirtina, jog būtent ji turi vesti derybas dėl dujotiekio. Vokietijos vyriausybė, savo ruožtu, mano, jog „Šiaurės srauto-2“ statybos atveju, prioritetas turėtų būti suteiktas Vokietijos teisei, kaip tas buvo statant pirmąją „Šiaurės srauto“ atšaką. Nuo ginčo rezultato priklauso daug kas – tame tarpe, ar bus apskritai pastatytas naujasis dujotiekis, kuris, Europos komisijos nuomone, „trukdo sukurti Europos energetinę sąjungą“.

♦ Europos komisija atvėrė „Gazpromui“ visas duris

Kalbant konkrečiai, Europos komisija turi rimtų abejonių dujotiekio atžvilgiu, kas tampa suprantama iš slapto dokumento apie taip vadinamą „mandatą deryboms“, kurį EK nori gauti iš ES šalių-narių. Toks mandatas, kaip rašoma toliau, suteiktų Europos komisijai įgaliojimus vesti derybas dėl sąlygų, kuriomis ateityje būtų eksploatuojamas dujotiekis „Šiaurės srautas-2“.

♦ ES grasina priešpastatyti savas sankcijas JAV sankcijoms prieš Rusiją

Dokumento projekte, kurį savo dispozicijoje turi Sueddeutsche Zeitung, Europos komisija „nurodo į dujotiekio statybos pasekmes visai Europos dujų rinkai“. Suminis abiejų „Šiaurės srauto“ dujotiekio atšakų galingumas sudarytų 110 mlrd kubinių metrų dujų į metus, kas būtų daugiau, nei 80% rusų dujų eksporto į Europos Sąjungą. Ko pasekoje „žymiai sumažės dujų tranzitas per jau esamus dujotiekius Ukrainos, Slovakijos, Baltarusijos ir Lenkijos teritorijose“.

Tačiau žala, Europos komisijos požiūriu, bus padaryta ne tik Rytų Europos šalims, bet ir pačiai Europos Sąjungai, ryšium su tuo, jog „tai prives prie dominuojančios Rusijos padėties, kuri šiuo metu, dėka 42% dalies rinkoje, yra stambiausia dujų tiekėja į ES“.