infa.lt

Kaip neužkibti ant reklaminių šūkių meškerės

11 rugsėjo
01:01 2017

© 2017-09-01 GreenMedInfo LLC. Šis straipsnis išverstas ir skelbiamas maloniai sutikus GreenMedInfo LLC. Jeigu norite sužinoti daugiau apie šį sveiką gyvenimo būdą propaguojantį tinklaraštį, galite užsisakyti jo naujienas čia: http://www.greenmedinfo.com/greenmed/newsletter.
Originalų straipsnį rasite čia.
Autorė: Irina Webb

paveikslėlis

Visi norime nusipirkti netoksiškų buitinių prekių, kurios nekenktų mūsų ir mūsų artimųjų sveikatai. Pasiūla seka paklausą, tad šiandien daug gamintojų siūlo įsigyti netoksiškų, žalių, saugių produktų. Saugesnių nekenksmingų gaminių rinkai augant atsiranda gamintojų, mėginančių įšokti į traukinį prisidengus „žaliomis“ ir „saugiomis“ etiketėmis.

Norėčiau pasidalyti su Jumis 5 paprastais metodais, kuriais galima patikrinti, ar reklaminis šūkis atitinka tikrovę ir ar tikrai perkate vertingą produktą.

1. Nevenkite paskambinti

Gamintojų interneto svetainėse galima rasti daug informacijos, kurios dalį galite interpretuoti neteisingai. 

Tarkim, teiginį „be toksiškų ugnies stabdiklių“ galima suprasti, kad gaminyje ugnies stabdiklių visai nėra, nors gamintojas greičiausiai tuo nori pasakyti, kad nenaudojo ugnies stabdiklių, kuriuos jis laiko toksiškais.

Jaučiate skirtumą?

Kitas pavyzdys – gaminys su užrašu „masyvi medžio konstrukcija“ nereiškia, kad gaminys pagamintas iš 100 % medžio masyvo ir jame visiškai nenaudojama inžineriniais metodais apdorotos medienos. „Masyvi“ čia gali reikšti „tvirta konstrukcija“. Tad, pravartu pasiskambinti.

2. Klauskite gamintojo, kokias alternatyvas jie naudoja

Kitas būdas, kurį neretai naudoja tam tikri gamintojai pirkėjui klaidinti, pabrėžimas, kad jų gaminyje nėra tam tikrų kenksmingų cheminių medžiagų. Turbūt ne kartą teko matyti šūkius „be parabenų“, „be sulfatų“, „be BPA“, „be formaldehido“ ar „be chloro“.

Sutinku, kad svarbu žinoti, jog tų blogų chemikalų gaminyje nėra. Bet dar svarbiau žinoti, kas gi naudojama vietoj jų.

Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, plastikuose pasitaikantį hormonų poveikį imituojantį bisfenolį A (BPA) keičia kitomis medžiagomis, ir tai didelė problema. BPA pakaitalas gali būti nė kiek ne mažesnis nuodas. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai naudojamas BPA pakaitalas bisfenolis S (BPS) gali būti toks pats žalingas. Tikrai pribloškiantis skaičius – BPS aptinkama 81 % JAV gyventojų šlapime.

Taigi, neverta pasikliauti šūkiais, teigiančiais „nėra“ ir „be“. Geriau pasidomėti, kas vietoj jų yra.

3. Skaitykite tikrąją sudėtį, o ne paryškintus reklaminius šūkius

Be abejonės ne kartą esate girdėję ir skaitę žodžius „netoksiškas“, „natūralus“, „ekologinis“, „nealergizuojantis“, „tinka kūdikiams“, „švelnus”, „grynas“ ir „pediatrų patvirtintas“. Deja, šie terminai nėra apibrėžti įstatymuose ir jų atitikties nekontroliuoja jokia tarnyba.

Kitaip tariant, gamintojas, gaminantis ir parduodantis produktą, yra vienintelė įstaiga, nusprendžianti, ar jų gaminys netoksiškas.

Ar jaučiate interesų konfliktą ir prieštarą?

Labai rekomenduoju paprašyti gamintojo, kad pateiktų savo termino „netoksiškas“ paaiškinimą. Nenustebkite, jeigu Jūsų „netoksiškumo“ samprata gerokai skiriasi nuo jų apibrėžties.

Netgi pamatę žodį „ekologiškas“ negalite būti tikri, kad juo pažymėtas gaminys tikrai ekologiškas. Ekologiški produktai žymimi ne tik šiuo žodžiu, bet dar vienu ar dviem ženklais su kontroliuojančiosios įstaigos nuoroda. Žymėjimas įvairiose šalyse skiriasi.

Netikėkite vien šūkiais, verčiau perskaitykite gaminio sudedamąsias dalis (ingredientų sąrašą).

4. Atsargiai, ingredientai iš ‚natūralių šaltinių‘

Kai kurie gamintojai pabrėžia, kad jų gaminių sudedamosios dalys „augalinės kilmės“, „pagamintos augalinių medžiagų pagrindu“ arba „pagamintos natūralių medžiagų pagrindu“. Ar pagalvojote, ką tai galėtų reikšti?

Nors ne visada, bet dažniausiai tai reiškia, kad buvo imta augalinė medžiaga, kurią paveikus chemikalais gautas ingredientas, esantis produkte. Tarkim, siūloma nemažai valiklių, pagamintų kokosų aliejaus pagrindu. Bet ir kokamidopropilbetainas išgautas iš kokosų aliejaus, o šį medžiaga 2004 m. tapo metų alergenu.

Paklauskite savęs, kaip kokosų aliejus tapo tuo chemikalu su keistu ir ilgu pavadinimu kokamidopropilbetainas? Gal kokoso riešutą gerokai spustelėjo, kol išsiskyrė sultys ir jos vadinamos kokamidopropilbetainu? Atsakymas, žinoma, ne. Kokamidopropilbetainas gaminamas iš riebiųjų kokosų aliejaus rūgščių, paveiktų 3,3-dimetilaminopropilaminu, o šis yra odos alergenas. Tad čia kokosų aliejus netgi mažiau svarbus. Bent jau man labiau rūpi alergizuojančiosios dimetilaminopropilamino savybės ir faktas, kad kažkoks, tačiau veiksmingas, jo kiekis gali būti užsilikęs ir kokamidopropilbetaine, kurį kelis kartus per parą tepsiu ant savo odos.

Dar vienas pavyzdys, kad „išgauta iš kokosų aliejaus“ ir panašūs šūkiai nieko nereiškia. Ar žinote, kad kokamido DEA (dar vienas kokosų aliejaus pagrindo surfaktantas) susietas su padidėjusia vėžio rizika? 

5. Patikrinkite gaminio sertifikatus

Būna įvairių pažymėjimų, kurie gaminiams suteikiami siekiant patvirtinti jų saugumą. Jeigu gamintojas nurodo, kad gaminys sertifikuotas, patarčiau pasižiūrėti konkrečiai, kas buvo sertifikuota.

Štai nesenas pavyzdys. Ieškojau kietmedžio grindų lako, kuriame mažai arba nėra lakiųjų organinių junginių (LOJ). Gamintojo „X“ paklausiau apie LOJ kiekį ir išlakas jų gaminiuose. Jie su pasididžiavimu pabrėžė, kad visi jų medienos gaminiai atitinka Kalifornijos oro išteklių tarnybos teisės akto CARB II reikalavimus.

Bet palaukit – CARB II reglamentuoja tik formaldehidų išlakas, ne LOJ. Tad, nors paaiškinimas skambėjo įspūdingai, į mano klausimą atsakyta nebuvo.

Dar vienas pavyzdys. Plaukų dažų gamintojas „Y“ rašo, kad jo gaminys – sertifikuotas ekologinis produktas. Nurodytos sertifikatą išdavusios įstaigos 360BIOCERT nežinojau, todėl nusprendžiau pasidomėti. Šiek tiek patyrinėjus atradau, kad bendrovė „Y“ įkūrė nuosavą sertifikavimo tarnybą, registravo jos prekyženklį, sudarė ekologinio sertifikavimo standartus ir… patys nevaliojo pagal juos dirbti. Tiesa, savo gaminius jie toliau tebevadina „sertifikuotais ekologiniais produktais“.

Tad jeigu nelabai gaudotės sertifikatų gausoje, nepatingėkite pasidomėti, kad išsiaiškintumėte, ką iš tikrųjų reiškia produkto sertifikatas.

Tai paskutinis 5-asis punktas mūsų trumpame sąraše, pateikiančiame paprastus metodus, galinčius padėti sužinoti, ar dominantis produktas tikrai saugus. Tikiuosi, man pavyko parodyti, kad savarankiškai atlikę šiokį tokį nepriklausomą tyrimą galite toli nueiti.

***

Apie autorę. Irinos Webb pagrindinė veikla pastaruosius 5 metus – produktų tyrimai. Ji padeda žmonėms sužinoti, pagerinti sveikatą ir sutaupyti. Irina mano, kad nusipirkti gaminių be toksinų įmanoma, kad galima įgyti tokių žinių ir susikurti netoksiškus namus, net jeigu pinigai kišenių neplėšo. Išsamiau jos svetainėje ireadlabelsforyou.com.

Svarbi pastaba. Šis straipsnis neskirtas teikti medicininių patarimų, nustatyti diagnozę arba skirti gydymą. Čia išreikštas požiūris nebūtina atitinka „GreenMedInfo“, „infa.lt“ arba jų darbuotojų nuomonę.

Vertė ir papildomą informaciją pateikė Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann

Papildoma informacija:

Ugnies stabdikliai (angl. fire/flame retardands) – įsiliepsnojimą ir ugnies plitimą stabdančios cheminės medžiagos, kurių dedama į įvairius buityje naudojamus daiktus – baldus, čiužinius, kilimus, užuolaidas ir kitą namų tekstilę, elektros prietaisus, įskaitant kabelius, izoliacijos medžiagas, įvairias dalis automobiliuose, traukiniuose ir lėktuvuose. Be gerų priešgaisrinių savybių jos, deja, turi ir šalutinį poveikį žmonėms ir gyvūnams, ypač vaikams. Jie gali pažeisti endokrinines funkcijas ir imunitetą, turi toksinį poveikį dauginimuisi, gali sukelti vėžį ir trikdyti vaisiaus bei vaiko vystymąsi ir neurologinę funkciją. JAV nacionalinio sveikos aplinkos mokslų instituto straipsnį šia tema galite rasti čia.

Apie bisfenolį A, kurio naudojimas ES iš dalies draudžiamas.

Kaip atpažinti ekologiškus miltinius gaminius Lietuvoje.

LT ŽŪM nuostatos dėl ekologinių maisto produktų žymėjimo Lietuvoje, 5 punktas.

Metų alergeno nominaciją JAV kontaktinio dermatito bendrija skiria neaiškaus poveikio medžiagoms, į kurias norima atkreipti visuomenės ir institucijų dėmesį. Įrodytas tokių medžiagų poveikis dažnai susijęs „tik“ su neurodermitiniais odos pakitimais, todėl įstaigų laikomas nereikšmingu. 2017 m. tokia medžiaga buvo ekologiniuose produktuose naudojamas paviršinio poveikio medžiagos (surfaktantai) alkilgliukozidai.

Straipsnis apie kancerogenines medžiagas, įsk. kokamido DEA, šampūnuose (anglų k.)

Straipsnis apie ekoženklus ant dažų. Pastaba – mes straipsnyje reklamuojamų dažų sudėties netikrinome ir jų nereklamuojame, tačiau rekomenduojame perskaityti straipsnį dėl jame apibūdintų bendrųjų produktų žymėjimo principų.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...