infa.lt

Gediminas Navaitis. Kas patraukliau – laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas?

Gediminas Navaitis. Kas patraukliau – laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas?

rugsėjo 06
01:01 2017

dr. Gediminas Navaitis – Mykolo Romerio universiteto profesorius

Laiminga visuomsn4Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti jau skelbtą straipsnį „Kas svarbiau : BVP (bendras vidaus produktas) ar BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksas?

Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laimingi. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Tokia kritika vis mažiau įtikinama, todėl šiandieną matome nuolatinius bandymus keisti, pritaikyti valdžiai jos valdomų piliečių identitetą. Kas ir kodėl tai daro?

Už žodžio „identitetas“ slypi įžvalga – asmenybė suvokia save ir priskiria kuriai nors tautinei, socialinei, konfesinei, profesinei grupei. Identitetas apibrėžia asmenybės tapatumą su kitais žmonėmis ir skirtumus nuo jų. Užkrėstas komunistiniu identitetu, įtikėjęs, kad laimė ateis kai bus sunaikinti klasiniai priešai, uoliai kankino ir žudė jam nieko blogo nepadariusius. Tapatinantis save su okupuota Tėvyne partizanas susisprogdindavo, bet neieškojo išsigelbėjimo išduodamas.

Identitetas – galinga jėga lemianti žmogaus elgesį.

Vienas reikšmingiausių identiteto savitumų– idealų ir vertybių pasirinkimas. Kitaip sakant pasirinkimas ką laikyti gyvenimo prasme ir laime, kokiais būdais jų siekti.

Laimę galima suprasti gana įvairiai, bet psichologo M. Seligman nuomone, ji dažniausiai siejama su dviem išgyvenimų tipais: malonumu ir pasitenkinimu. Malonumo nereikia aiškinti. Kiekvienas žino kas tai yra, o pasitenkinimą lemia įsitraukimas, savirealizacija, gyvenimo prasmingumo suvokimas. Šiuolaikinė visuomenė siūlo daug būdų išgyventi malonumus, tačiau asmenybės poreikių prasmei, priklausomybei, bendrumui nors ir neatmeta, bet reikšmingiau nepalaiko.

Globalizuotame pasaulyje pagrindinėmis vertybėmis tampa individualizmas ir vartojimas, o galimybė įgyti paslaugų ir prekių – būdu siekti asmeninio reikšmingumo. Šios vertybės yra ir vyraujančių ekonominių teorijų pagrindas, apibrėžia laimę kaip prekių įgijimo, paslaugų gavimo rezultatą. Todėl atitinkantis reklaminius vaizdinius vartojimas tampa ne tik komfortiškesnio gyvenimo būdo, bet ir asmenybės vietą pasaulyje žyminčiu simboliu.

Tradicinis identitetas susietas su profesiniais pasiekimais, šeimynine padėtimi, religiniu ar tautiniu pastovumu palaipsniui praranda savo įtaką. Globalizuota visuomenė siūlo asmenybei vertinti save ir kitus pagal daiktus, kurie turi ne tik vartotojišką, bet ir simbolinę vertę. Galimybė demonstruoti tokius simbolius patvirtina išskirtinumą, skatina lenktyniauti vartojant.

Nesunku būtų nurodyti daug mąstytojų, kurie šią situaciją vertina neigiamai, įžvelgia tradicinio identiteto silpnėjime ir globalaus, vartotojiško identiteto stiprėjime šiuolaikinės visuomenės problemų ištakas.

Aptariant laimingesnės visuomenės galimybę svarbiau būtų atsakyti į klausimus: «Ar identiteto permainos atspindi socialines ir ekonomines permainas, ar įtakingų grupių interesus? Ar egzistuoja identiteto permainas palaikančios ir joms besipriešinančios jėgos?»

Šiandieną tautinis identitetas vidurinės klasės pripažįstamas vertybe, tačiau tuo pat metu nuolat neigiamas, išjuokiamas, o vietoj jo siūlomas identitetas, kuris tapatinamas su individualizmu, globalizacija ir siejamas su gerove bei malonumais. Nors nei išskirtiniu individualizmu, nei stabilia gerove, nei ilgalaikiu pasitenkinimu tokį identitetą atitinkantis gyvenimo būdas nepasižymi. Netgi galima tvirtinti, kad jis remiasi laimės stoka, o jį atitinkanti elgesio schema gana primityvi. Aukščiausia vertybe laikomas finansinis sėkmingumas skatina siekti vis didesnių pajamų, kurios turi leisti įgyti vis daugiau daiktų ir gauti daugiau paslaugų, be kurių asmenybė nebus vertinama, taigi negalės gerai jaustis. Tačiau vartoti taip kaip reklaminiuose paveikslėliuose vartoja milijardieriai tik jie ir gali. Todėl visi kiti nuolat jausis kažko neturintys, nebus laimingi.

Atskiros asmenybės identitetas žymiu mastu atspindi visuomenę, kurioje ji gyvena ir veikia. Vyraujančios socialinės institucijos primeta vaidmenis, vertybes ir poreikius, atitinkančius jų prigimtį. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingą ekonominę, o drauge ir socialinę įtaką įgijo korporacijos, kurios dar XIX a. tapo juridiniais asmenimis, t.y. buvo prilygintos «asmenybėms», turinčioms savitą, besiskiriantį nuo korporacijų savininkų ir valdytojų, statusą, pareigas ir teises. Pastaroji aplinkybė leidžia aptarti korporacijos «asmens» savitumą, pažvelgti į jos galimybes kurti ir išgyventi laimę.

Korporacijos buvo sukurtos bendram gėriui – sujungti daugelio žmonių finansines galimybes, bet šiuo metu veikia ne bendram, o savam labui. Jos bando maskuoti savo esmę skelbdamos socialinę atsakomybę, nors akivaizdu, kad esami įstatymai ir korporacijų nuostatai tiesiogiai ar netiesiogiai draudžia jų vadovams būti socialiai atsakingiems, atsisakyti pelno dalies dėl nedidinančių pajamas projektų. Todėl korporacija, nepriklausomai nuo jos savininkų ir vadovų asmeninių savybių, veikia kaip psichopatologiškas asmuo, turintis tik vieną prasmę ir tikslą – pelną.

Šis tikslas lemia ir korporacinį identitetą, kuris pasižymi ribotu įstatymų ir moralės suvokimu, vadovaujasi naudos pirmenybe bei orientuojasi į vartojimą, individualizmą, konkurenciją, trumpalaikius malonumus. Tokie gana primityvūs tikslai nesuderinami su aukštesniais poreikiais. Jie lemia žmogiškų ryšių silpnėjimą, keičia juos priklausomybe korporacijai. Korporacinio identiteto siekiamybė – lojalus korporacijai, ignoruojantis kitas prasmes ir reikmes, godus vartotojas. Jo identitetas atitinka korporacijų poreikius. O korporacijų psichopatologinė prigimtis neišvengiamai skatina visus galimus nuostolius perkelti už korporacijos ribų ir nesivadovauti moraliniais principais.

Todėl sukuria socialines, ekonomines ir ekologines problemas. Korporacijos taip pat siekia pašalinti apribojimus didesnei žmonių ir gamtos eksploatacijai. Pagrindinė kliūtis ribojanti jų veiklą yra ne įstatymai ir institucijos, kurios gali būti paveiktos, o vertybės, tradicijos ir bendrų interesų samprata. Pastarųjų veiksnių priešprieša lemia ekonomikos pobūdį, jos artėjimą arba prie nevaržomos rinkos, arba koordinuotos, kontroliuojamos rinkos ar galiausiai laimės ekonomikos modelio. Pirmoji pasižymi menkesne korporacijų kontrole, o drauge – stipresniu korporaciniu identitetu. Jai būdingas ir didesnis nelaimingų, besijaučiančių nereikalingais, žmonių kiekis.

Esminiu veiksniu ribojančiu korporacijas, nustatančiu jų veiklos reguliavimą, lemiančiu pasirinkimą tarp rinkos ir laimės ekonomikos, yra tos visuomenės, kurioje veikia korporacija, identitetas, visų pirma – nacionalinis arba konfesinis identitetas.

Šiuolaikinėse vakarų šalyse konfesiniam identitetui dažnai tenka antraeilis vaidmuo. Ne vienoje jų gausi visuomenės dalis, kartais ir jos dauguma, deklaruoja religinį abejingumą, o tapatinantys save su krikščioniškomis bažnyčiomis neretai bažnyčios atskyrimą nuo valstybės suvokia kaip tikėjimo principų atskyrimą nuo kasdieninio gyvenimo.

Stipresniu oponentu korporaciniam identitetui gali būti nacionalinis identitetas. Tai lemia kelios priežastys. Netgi aptarnaujantys korporacijų interesus politikai neatsisako dalinio savistovumo, nes nenori prarasti valdžios. Kita priežastis – piliečiai supranta ir jaučia prieštaravimą tarp korporacijų psichopatologiško siekimo gauti neribojamą pelną ir savo ekologinių, darbinių, finansinių interesų. Piliečiai taip pat supranta, kad tik kino filmuose vienišas herojus, žmogus-voras ar Tadas Blinda apgina silpnesnius, o realybėje tik stipri nacionalinė valstybė gali riboti korporacijų veiklą.

Nacionalinį identitetą išreiškia bendri kultūriniai stereotipai, bendro likimo suvokimas ir socialinis pasidalijimas, leidžiantis nacijai egzistuoti kaip vieningai visumai. Visi šie nacionalinio identiteto komponentai globalizuotame pasaulyje patiria spaudimą. Migracija leidžia atskiriems individams nebesieti savęs su valstybės ir nacijos perspektyvomis. Pagrindinės socialinės grupės gali prarasti savo vietą nacijos struktūroje. Pavyzdžiui, specialios investicijos gali esmingai sumažinti žemdirbių kiekį, o kitų grupių poreikiai tam tikrą laiką gali būti tenkinami importu; migrantai gali perimti kurias nors mažai prestižines profesijas ir pan. Itin griaunančiai nacionalinį identitetą veikia nacionalinių dorovinių autoritetų nuvertinimas, jų keitimas multikultūriniais, kurie neišvengiamai sukuria ir naują nacijos esamos padėties bei jos istorinio kelio vertinimą. O, anot F. Nietzsche, niekada neišgyvens tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis.

Nacionalinio identiteto griovimas nėra nekenksmingas bandymas keisti jį kitu, globaliu, korporaciniu identitetu. Tai ir itin svarbios laimės sudedamosios dalies – gyvenimo prasmės – griovimas, nes save asmenybė įprasmina kartų sekoje, suvokia save kaip paveldėtoją ir būsimų kartų protėvį. Tai leidžia jai nesijausti atskirtai nuo tų, kurie ateis paskui ją, o tokia vienybė su gyvenimo tėkme kuria tikrą prasmę.

Nacionalinio identiteto griovimas yra būdas apriboti nacionalinių valstybių galias. O jų ribojimas griauna visų mūsų laimę, atima prasmę ir neleidžia pasiturinčiai gyventi. Veikiausiai pastarasis teiginys – „neleidžia pasiturinčiai gyventi“ – ne vienam skaitytojui pasirodys svarbesnis už kitus. Laimės ekonomika atsako ne tik į klausimą kaip kurti laimingesnę visuomenę, bet ir į klausimą kaip ji gali tapti turtingesne. Apie tai kita kartą.

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Šį saitą nuo spamo saugo Akismet Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

Jei norėtumėte paremti…

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, – jūs galite prisidėti ir paremti jos rengimą SMS ar kitu Jums patogiu būdu

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

    A. Juozaitis. Delfi skelbiama sąmokslo teorija dėl mano galimo dalyvavimo LR Prezidento rinkimuose viešo svarstymo, esą sumanyto valstiečių

A. Juozaitis. Delfi skelbiama sąmokslo teorija dėl mano galimo dalyvavimo LR Prezidento rinkimuose viešo svarstymo, esą sumanyto valstiečių

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kumečių šalis

Algimantas Rusteika. Kumečių šalis

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gabrielius Landsbergis: „Susidaro įspūdis, kad premjeras siekdamas asmeninio intereso, nori paversti Kauną Vilniaus šiukšlynu“

Gabrielius Landsbergis: „Susidaro įspūdis, kad premjeras siekdamas asmeninio intereso, nori paversti Kauną Vilniaus šiukšlynu“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Laimėjusio chamo visuomenė kurioje viskas vulgarizuojama (5)

Laimėjusio chamo visuomenė kurioje viskas vulgarizuojama (5)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Vėl okupuoti

Rolandas Paksas. Vėl okupuoti

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis LVŽS frakcijos ir partijos vardu apgailestauja dėl Seimo Pirmininko pasisakymo

Ramūnas Karbauskis LVŽS frakcijos ir partijos vardu apgailestauja dėl Seimo Pirmininko pasisakymo

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Andrius Kubilius. Tomo Dapkaus melas – kas po juo slypi?

Andrius Kubilius. Tomo Dapkaus melas – kas po juo slypi?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Arvydas Juozaitis: „Lietuva yra čia“

Arvydas Juozaitis: „Lietuva yra čia“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Ministras Linas Kukuraitis teigia, jog Lietuva remia siūlymą, kad tėvai dalintųsi pusiau laiką, skirtą vaiko priežiūrai

Ministras Linas Kukuraitis teigia, jog Lietuva remia siūlymą, kad tėvai dalintųsi pusiau laiką, skirtą vaiko priežiūrai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Naglis Puteikis prašo atstatydinti  Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininką Edmundą Vaitekūną

Naglis Puteikis prašo atstatydinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininką Edmundą Vaitekūną

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Laimėjusio chamo visuomenė kurioje viskas vulgarizuojama (4)

Laimėjusio chamo visuomenė kurioje viskas vulgarizuojama (4)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kas sunkiausia Kelyje į tikslą ir kaip su tuo tvarkytis

Kas sunkiausia Kelyje į tikslą ir kaip su tuo tvarkytis

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Europarlamentarai paragino Porošenko stoti gėjų parado Kijeve priešakyje

Europarlamentarai paragino Porošenko stoti gėjų parado Kijeve priešakyje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Laimėjusio chamo visuomenė kurioje viskas vulgarizuojama (3)

Laimėjusio chamo visuomenė kurioje viskas vulgarizuojama (3)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Šaltasis karas už taiką visame pasaulyje

Šaltasis karas už taiką visame pasaulyje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Ko tikrai neišdrįs pasakyti Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime?

Rolandas Paksas. Ko tikrai neišdrįs pasakyti Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    „Apsivalymas“: Seimui patvirtinus NSGK tyrimo išvadas, politinės korupcijos milijardinės aferos jokių teisinių pasekmių neturės?!

„Apsivalymas“: Seimui patvirtinus NSGK tyrimo išvadas, politinės korupcijos milijardinės aferos jokių teisinių pasekmių neturės?!

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kritikuoji valdžią? Esi prorusiškas.

Algimantas Rusteika. Kritikuoji valdžią? Esi prorusiškas.

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Laimėjusio chamo visuomenė, kurioje viskas vulgarizuojama (2)

Laimėjusio chamo visuomenė, kurioje viskas vulgarizuojama (2)

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Liberalas apie pensijų reformą: ko tikisi žmonės ir ko iš tiesų siekia Vyriausybė

Liberalas apie pensijų reformą: ko tikisi žmonės ir ko iš tiesų siekia Vyriausybė

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Laimėjusio chamo visuomenė, kurioje viskas vulgarizuojama. (1)

Laimėjusio chamo visuomenė, kurioje viskas vulgarizuojama. (1)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Dabar arba niekada

Algimantas Rusteika. Dabar arba niekada

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Informacijos (ne)laisvėje

Lidžita Kolosauskaitė. Informacijos (ne)laisvėje

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Sandra Bernotaitė. Sutapti su Žalgiriu

Sandra Bernotaitė. Sutapti su Žalgiriu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rolandas Paksas. Kaukių šou tęsiasi

Rolandas Paksas. Kaukių šou tęsiasi

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gyvybė turi būti pavaldi minčiai (4)

Gyvybė turi būti pavaldi minčiai (4)

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Kas būna kai žurnalistas prisikelia iš numirusiųjų

Kas būna kai žurnalistas prisikelia iš numirusiųjų

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

O juk tikrai galėtumėte kandidatuoti. Tada ateitų balsuoti tie, kurie purtosi nuo dabartinių kandidatų ir...

Idijote kas ši straipsnį parašė. Tai sėdėk namuose ir išjungti visi prietaisai,gal kas seka...

Buvo laida per radiją , dalyvavo su sanarių ligomis dirbantis profesorius. Uždaviau klausimą apie išbrinkinto...

Gerb. Arvydai! Būsimas Prezidente, lenkiu galva pries Tave ir Tavo mintis!!...

Sveiki. Kas privercia zmogu elgtis nezmoniskai, elgtis ne pagal prigimti, juk...

Įdomu kaip nemeluojantis Kubilius buvo priimtas į konservatorių partiją? Juk būti amžinai apsimelavusiam - būtina...

Biblijos pranašystėse bei Apreiškimo knygoje nemažai rašoma apie žvėries ženklą. Be abejo,...

kodėl taip meluojama? ar jus tikrai įsitikinusi jog visi, išskyrus partinias sistemas su jų disciplina...

Puiku. Tikiu sėkmė lydes...

Norėčiau, kad gerb.Arvydas Juozaitis kandidatuotų į Lietuvos Respublikos prezidentus. Pažįstu jį nuo Sąjūdžio laikų, ypač...

Parkinsono ir Azhaimerio lygmens ligoniais taps visi - nei ką prisiminti, o tuo labiau mąstyti,...

Vokietijoj jau senai šitaip - vyrai kariauja, ojų bobas dulkina svetimi. Dabar jie jau nebekariauja,bet...

Kuo skiriasi religija nuo tikėjimo? Tikėjimui nesvarbu vieta ir ritualai.Aš tikiu Dievu, tačiau neinu į...

>Rasa Va va, būtent. Džiugu, kad dar yra sveikai mąstančių moterų...

    Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

Lietuvoje vienodinama praktika apsaugant ir ginant vaikų teises bei interesus

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

Ar krikščionims normalu užsiimti seksu su robotu?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

Lidžita Kolosauskaitė. Leiskite bent jau… mylėti(s)!

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

Neištikimą sutuoktinį galima atpažinti pagal išvaizdą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

Parengtas projektas dėl lauko darželių Lietuvoje įteisinimo

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

Pirmokė turėjo keliauti pas direktorių, nes kreipėsi į tos pačios klasės vaiką žodžiu, priskirtinu kitai lyčiai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

Mokyklas ir darželius pasieks plakatai, padėsiantys atpažinti smurto prieš vaiką požymius ir skatinsiantys imtis veiksmų

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

Tėčiai vaikus prižiūrės priverstinai – teks augintis krūtis?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

Aš numiriau prieš beveik devynerius metus ir supratau, jog yra tai, kas nemiršta

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

Valstybės globon paimtas vaikas gali augti ir kitame Europos krašte? Vaikų globos rinka diktuoja savas sąlygas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

Daily Mail: Britanijos policija įspėja tėvus dėl Rusijoje vykstančio „žaidimo“ nusinešusio virš šimto paauglių gyvybių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Švelni kurianti jėga – moteriškumas

Švelni kurianti jėga – moteriškumas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Santykių traumos terapija – skausmo pašalinimas

Santykių traumos terapija – skausmo pašalinimas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Informacija tėveliams ir pedagogams dėl internete pasirodžiusių faktų apie vaikų savęs žalojimą ir savižudybes skatinančius „žaidimus“

Informacija tėveliams ir pedagogams dėl internete pasirodžiusių faktų apie vaikų savęs žalojimą ir savižudybes skatinančius „žaidimus“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Rusijos valdžia rimtai ėmėsi „mirties grupes“ socialiniuose tinkluose kuruojančių asmenų

Rusijos valdžia rimtai ėmėsi „mirties grupes“ socialiniuose tinkluose kuruojančių asmenų

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rusijoje sulaikytas vienas iš „mirties grupių“ socialiniame tinkle „VKontakte“ administratorių

Rusijoje sulaikytas vienas iš „mirties grupių“ socialiniame tinkle „VKontakte“ administratorių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Gediminas Navaitis. Kas patraukliau - laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas?* - nuoroda: http://infa.lt/17441/gediminas-navaitis-kas-patraukliau-laimingas-nacionalistas-ar-neurotiskas-globalistas/