infa

Rolandas Paksas. Lietuvių tauta neišnyks, kol bus gyvas bent vienas lietuvis

Rolandas Paksas. Lietuvių tauta neišnyks, kol bus gyvas bent vienas lietuvis

rugpjūčio 28
01:012017

Rolandas Paksas

Europos Parlamento nariui, buvusiam Lietuvos prezidentui Rolandui PAKSUI portalas „RuBaltic.Ru“ surengė nelengvą egzaminą: „Ar išsaugosite savo valstybę ir savo Tautą?“ Rolandas Paksas Baltijos valstybių politikus kalbinančiam portalui atsakė: „Neabejokite, vienintelis teisingas atsakymas: IŠSAUGOSIME!“

– Kai Lietuva kovojo už nepriklausomybę, ji turėjo keletą vystymosi kelių, įskaitant tilto tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Lietuva yra pasirinkusi vieną kryptį, proeuropietišką kelią, ir atsisakė bendradarbiauti su savo rytiniu kaimynu, pradėjo jo sulaikymo politiką. Ar tai buvo labiausiai ekonomiškai ir politiškai pelningas kelias?

– Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta žlugus komunistiniam režimui Sovietų Sąjungoje. Kitaip tariant, praėjusio amžiaus pabaigoje lietuvių Tauta kartu su kitomis Baltijos tautomis taikiai išėjo iš okupacijos ir įgavo galimybę tęsti savo valstybingumo tradiciją, kuri prievarta buvo nutraukta praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje.

Vakarų kultūra ir krikščioniškoji tradicija visada buvo ta kryptis, kuri galėjo užtikrinti lietuvių Tautos gyvybingumą, jos tęstinumą, nacionalinį tapatumą, išsaugoti moralines vertybes. Todėl pasirinktas kelias ir įsijungimas į Europos valstybių bendriją buvo absoliučiai teisinga politikos kryptis.

Vien to aiškiai nepakako: reikėjo išvesti visuomenę iš nevilties ir melo tikrovės, kurioje ji buvo priversta gyventi sovietmečiu, ir sukurti naujus demokratijos, visuomenės pilietiškumo ir politinio sąmoningumo ugdymo instrumentus, kad toji Tautos laisvė įgautų naujos tikrovės pavidalus. Komunistinės santvarkos išvarginti žmonės tam nebuvo pasiruošę.

Kita vertus, norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga, kurioje Lietuva siekė savo narystės praėjusiame dešimtmetyje, taip pat dabar yra gerokai pasikeitusi pamatinių vertybių atžvilgiu ir išgyvena ne pačius geriausius savo laikus.

Visada laikiausi nuostatos, kad Lietuva turi tiesti bendradarbiavimo tiltus su kaimynėmis šalimis ir būti jų patikima partnerė. Kita vertus, gera kaimynystė nėra tik vienos šalies rūpestis. Tam reikia įdėti nemažai pastangų verslininkams, intelektualams, istorikams ir diplomatams, kad įtikintų politikus ne griauti, o statyti tiltus tarp tautų, išmokti teisingai įvertinti istorijos pamokas ir nekartoti praeities klaidų. Turime kurti ne naujus grėsmių židinius, o privalome stengtis padaryti šį pasaulį saugesnį ir taikingesnį.

– Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje alkoholio kiekio suvartojimu, savižudybių skaičiumi ir emigracijos lygiu. Vienas mažiausių atlyginimų ES užfiksuotas Lietuvoje. Kaip taip atsitiko, kad gana klestinti valstybė nesugebėjo realizuoti savo potencialo?

– Nenorėčiau šiandien žongliruoti statistika, kuri daugeliu aspektų būtų nepalanki arba palanki. Nepaisant to, palyginti su kitomis posovietinės erdvės šalimis mūsų pažangos rodikliai yra neabejotinai geri. Tačiau ir dėl objektyvių, ir subjektyvių priežasčių dabartinė mūsų ekonominė bei socialinė raida vis dėlto neatitinka visuomenės lūkesčių. Pirmiausia turiu omenyje klaidas, padarytas valstybės atkūrimo pradžioje – beatodairiškai skubotai vykdyta privatizacija, neapgalvota restitucija ir užsitęsusi žemės reforma, Ignalinos AE uždarymas, procedūrinė demokratija ir senosios (naujosios) nomenklatūros įsigalėjimas. Lietuva buvo gana klestinti Europos valstybė prieškariu, tačiau penkiasdešimt okupacijos metų paliko labai gilius randus, kuriuos užgydyti nėra lengva. Europinės integracijos procesai taip pat neatitinka daugumos žmonių interesų. Todėl galima suprasti, kad prastą visuomenės dvasinę būklę iš dalies lemia įvairios socialinės negerovės, kurios skatina žalingus įpročius. Didžiausią intelektualų ir visuomenininkų, bet ne valdžios institucijų susirūpinimą kelia migracijos mastai. Manau, kad tai vienas didžiausių dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkių, kuriam įveikti reikalingos ne tik nacionalinių vyriausybių pastangos, bet ir tarptautinės bendruomenės parama.

– Daugelis ekonominių ir socialinių rodiklių Lietuvoje vis prastėja. Kaip galvojate, ar Lietuva jau pasiekė tašką, iš kurio nebegrįžtama, ar dar turi galimybę pakilti?

– Europos Sąjungoje Lietuvos ekonomika šiandien dar atsilieka, nors pagal BVP augimą skaičiuojant vienam gyventojui esame tarp pirmaujančių valstybių. Tačiau augimo tempai ir atlyginimų vidurkiai mūsų netenkina. To aiškiai nepakanka. Socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė yra pernelyg didelė, kad galėtume kalbėti apie darnią plėtrą. Ką daryti? Pirmiausia būtina pertvarkyti nacionalinę mokesčių sistemą, radikaliai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, sudaryti palankiausias sąlygas visame regione plėtotis verslui, užtikrinti saugias kapitalo investicijas bei sukurti bent pusę milijono naujų darbo vietų. Manau, kad žemės ūkis ir aukščiausios kokybės maisto produktų gamyba yra tik viena iš sričių, kurioje Lietuva gali pakilti pirmiausiai. Tam reikalinga nauja žemės reforma. Aukštosios technologijos, turizmo paslaugos ir didelę pridėtinę vertę kurianti pramonė yra tos sritys, kurias valstybė turėtų skatinti.

– Nuo 1991 metų šalis neteko apie 800 000 žmonių, yra prognozių, kad 2050 lietuviai kaip tauta išnyks, o, pavyzdžiui, socialinių mokslų daktarė Vlada Stankūnienė tvirtina, kad Lietuvą palaipsniui apgyvendins azijiečiai. Kokia tokios prognozės tikimybė? Ar yra būdų stabdyti emigracijos procesą ir grąžinti emigrantus?

– Lietuvių Tauta neišnyks, kol bus gyvas bent vienas lietuvis. Kaip jau minėjau, demografinė situacija šiandien yra grėsminga. Aš netikiu jokia „globalia Lietuva“ – tai fikcija. Pirmiausiai turėtume sudaryti sąlygas kurti savo ateitį tėvynėje čia gyvenančioms bendruomenėms, nepriklausomai nuo jų tautybės, pažiūrų ir įsitikinimų. Ypač turime remti šeimas auginančias vaikus, sudaryti palankiausias sąlygas ugdyti jaunimo kūrybiškumą, kurti socialiai saugią senatvę ir švarią patikimą aplinką. Esu prieš Briuselio pabėgėlių integracijos politiką ir nenorėčiau, kad Europos tautų kultūrinei tapatybei kiltų grėsmė ištirpti kitų kultūrų maišatyje. Lietuvoje turi būti visapusiškai susirūpinta demografija: remiama „trijų vaikų“ politika ir sudarytos palankiausios sąlygos grįžtantiems emigrantams vėl naujai įsikurti.

– Kokie, jūsų nuomone, yra pagrindiniai pasiekimai nepriklausomoje Lietuvoje, kuriais galima didžiuotis?

– Šiandien Lietuva gali didžiuotis savo žmonių kūrybiškumu ir pasiekimais meno, mokslo bei verslo pasaulyje. Farmacija, biotechnologijos, pasiekimai telekomunikacijų srityje – stulbina: sparčiausias interneto ryšys, informacinės sistemos ir skaitmeninės technologijos praktiškai veikia daugelyje sričių visoje šalyje. Mūsų medicina ir medikai – aukščiausio lygio, reikia tik geriau sutvarkyti sveikatos įstaigų sistemą ir pakelti darbuotojų atlyginimus. Lietuvos gydytojai sėkmingai dirba Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pacientų nusiskundimų iš ten neteko išgirsti (juokauju, žinoma).

– Ar yra dalykų, dėl kurių turėtų būti gėda nepriklausomai Lietuvai ir valdantiesiems?

– Manau, gėda turėtų būti tiems, kurie šiandien manipuliuoja mūsų tėvų ir senelių per krizę sumažintomis pensijomis, kokiu nors būdu yra prisidėję prie nacionalinės valiutos lito sunaikinimo ir valstybės turto išparceliavimo. Man nejauku žiūrėti į dabartinę nomenklatūros valdomą politinę sistemą, kuri uoliai stengiasi tarnauti Briuselio komisarams ar kažkam kitam, bet ne lietuvių Tautai. Turėtų būti neramu politinius užsakymus vykdančiai teisėsaugai, kuri tik deklaratyviai yra nepriklausoma. Sveiko proto ribas baigia peržengti propagandinės žiniasklaidos balsai, kurie „atidirbinėja“ valdžiai.

– Straipsnyje „Iš baimės nukentėti žmonės nebeišdrįsta pasakyti to, kas visiems yra žinoma“ (straipsnį galite skaityti čia) kalbate apie būtinybę priešintis nūdienos pasaulio įtakai: atsilaikyti nuo šiandien mums brukamo „pliuralizmo“ ir visokiausios santykių „lygybės“. Ką turėjote omeny?

– Pirmiausiai turiu omenyje unikalaus mūsų Tautos dvasinio paveldo puoselėjimą nūdienos kultūros kontekste. Tai nėra paprasta pasaulyje, kuriame progresuoja materializmas, daiktų, vartojimo, pinigų kultas, vyrauja sėkmės, begalinio pasitikėjimo savimi ir egoizmo „normos“. Lietuvių Tauta turi savus istorinius raidos ypatumus, katalikišką tikėjimą ir tas moralinių vertybių gelmes, kurios niekaip negali „įsipiešti“ materializmo apraiškose ir naujausiose reliatyvizmo ideologijose. Žmogus nėra socialinių eksperimentų objektas, ką dažnai pamiršta neoliberalizmo kaukėmis prisidengę vakarykščiai marksistai teigę, kad „religija yra opiumas liaudžiai“. Todėl šviesuomenei yra iškilęs labai rimtas uždavinys – iš naujo atrasti svarbiausias mūsų Tautos vertybes, susiformavusias per šimtmečius mūsų katalikiškos istorijos, kurios padėtų apsisaugoti nuo brukamo svetimo kultūrinio šlamšto ir gyvenimo būdo be jokių moralinių dimensijų.

– Jūs kuriate naują Nacionalinį Sąjūdį, nes manote, kad Landsbergio Sąjūdis nesusidorojo su užduotimi?

– Lietuvos valstybingumo raidos ir tautos praradimo grėsmė tebėra esminis klausimas, į kurį neatsakę šiandien prarasime bet kokias galimybes sugrįžti prie tikros valstybės, kurios taip ir nesukūrėme, buvę išduoti naujosios (senosios) nomenklatūros ir įvairiausių jos šiuolaikinių atmainų. Turime iš naujo pažvelgti į tuos tikslus, kuriuos Tauta per visuotinį Sąjūdį, kaip visą Lietuvą suvienijusį fenomeną, buvo iškėlusi ir suformulavusi programinių nuostatų, politikos principų ir mąstymo pavidalais, tačiau jie liko užmiršti.

Kad ir kaip būtų keista, negaliu nepastebėti žvelgdamas į netolimą praeitį, kad kažkam užtenka akiplėšiškumo savintis tai, kas pagrįstai priklauso visai lietuvių Tautai.

– Koks yra Naujojo Sąjūdžio skirtumas nuo kitų politinių organizacijų ir partijų? Kokie jo tikslai?

– Pagrindinis naujojo Sąjūdžio tikslas – laisva Tauta ir klestinti valstybė. Tautos atkūrimo sąjūdis – respublika piliečiams bus vienijantis nacionalinis pakilimas kurti Lietuvą – tikrai nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą, socialiai jautrią ir solidarią, teisingumu bei žmogiškumu grindžiamą valstybę. Tikiu, kad mes tai padarysime. Dievas mums padės.


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

  Normalumui išnykstant (5-a dalis)

Normalumui išnykstant (5-a dalis)

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas: „Kitų metų biudžetas – duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui““

Rolandas Paksas: „Kitų metų biudžetas – duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui““

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Kodėl brukamas “Žemės saugiklių” panaikinimas?

Kodėl brukamas “Žemės saugiklių” panaikinimas?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Valstybė ir diaspora: beieškant sėkmės formulės

Valstybė ir diaspora: beieškant sėkmės formulės

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Žemės pardavimas, o gal grobimas?

Žemės pardavimas, o gal grobimas?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Normalumui išnykstant (4-a dalis)

Normalumui išnykstant (4-a dalis)

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Kaunas atsigauna, toliau Šiauliai ir Panevėžys

Kaunas atsigauna, toliau Šiauliai ir Panevėžys

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Sekso inkvizicija

Sekso inkvizicija

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Komunizmo idėjos atgimsta iš užmaršties socialiniuose tinkluose

Komunizmo idėjos atgimsta iš užmaršties socialiniuose tinkluose

atsiliepimų 6Skaityti visą įrašą
  Konservatorius jungiasi prie liberalės iniciatyvos, kuria siekiama dekriminalizuoti narkotikų vartojimą

Konservatorius jungiasi prie liberalės iniciatyvos, kuria siekiama dekriminalizuoti narkotikų vartojimą

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Baltasis, vyras, išsilavinęs – ir kristofobas

Baltasis, vyras, išsilavinęs – ir kristofobas

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Normalumui išnykstant (3-a dalis)

Normalumui išnykstant (3-a dalis)

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  Pakeltas sijonas prieš mačizmą Rusijoje

Pakeltas sijonas prieš mačizmą Rusijoje

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Gabrielius Landsbergis Seimą ragina atskleisti tikrąsias 2008–2012 m. ekonominės krizės aplinkybes

Gabrielius Landsbergis Seimą ragina atskleisti tikrąsias 2008–2012 m. ekonominės krizės aplinkybes

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas: Neturime teisės nematyti, kas dedasi Katalonijoje

Rolandas Paksas: Neturime teisės nematyti, kas dedasi Katalonijoje

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Normalumui išnykstant (2-a dalis)

Normalumui išnykstant (2-a dalis)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Taip baudziava ne už kalnų. Viskas eina pagal global planą. Elektroninis konslageris...

niekada negyveno ne 10 mln indenu, o atvykus baltiesiems per abu zemynus tebuvo 1 mln...

jiems tokios teises niekas nesuteike...teks visus susodinti i kalejima ir zeme atsiimti is parazitu...

Akmenais na tokius mūsų tarnus...

Visišas marioniečių seimas. O dar "valstiečiai". Ką paaiškins savo "kaime"? Baisu....

Visos tautos, kurios išpardavė savo teritoriją, išnyko. Amen visiems smulkiems ūkininkams su jų ekologiniais ūkeliais,...

Sveiki, gera autorės pavardė:) Gal kas galite įdėti nuorodą kuris seimo narys...

DIDZIAUSIAS NUSIKALTIMAS PRIES VISUS LIETUVOS GYVENTOJUS!!!!!...

Taip baudziava ne už kalnų. Viskas eina pagal global planą. Elektroninis konslageris...

niekada negyveno ne 10 mln indenu, o atvykus baltiesiems per abu zemynus tebuvo 1 mln...

jiems tokios teises niekas nesuteike...teks visus susodinti i kalejima ir zeme atsiimti is parazitu...

Akmenais na tokius mūsų tarnus...

Visišas marioniečių seimas. O dar "valstiečiai". Ką paaiškins savo "kaime"? Baisu....

Visos tautos, kurios išpardavė savo teritoriją, išnyko. Amen visiems smulkiems ūkininkams su jų ekologiniais ūkeliais,...

Sveiki, gera autorės pavardė:) Gal kas galite įdėti nuorodą kuris seimo narys...

DIDZIAUSIAS NUSIKALTIMAS PRIES VISUS LIETUVOS GYVENTOJUS!!!!!...

Pasidalinkite tuo su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Rolandas Paksas. Lietuvių tauta neišnyks, kol bus gyvas bent vienas lietuvis* - nuoroda: http://infa.lt/17346/rolandas-paksas-lietuviu-tauta-neisnyks-kol-bus-gyvas-bent-vienas-lietuvis/