infa.lt

Reuters nuotrauka

Europos šalių, pirmaujančių jas aplankančių turistų skaičiumi, gyventojai išsako savo nepasitenkinimą nepatogumais, kuriuos kelia atvykėliai: dėl jų auga būsto kainos, nyksta kitos ekonomikos sferos, blogėja kriminogeninė padėtis, rašo Ouest-France. Valdžia bando reguliuoti turistų srautus ir įtikinti piliečius, jog visiškai atsisakyti šio pajamų šaltinio netikslinga.

Europoje atsiranda vis daugiau tų, kurie kritikuoja masinį turizmą, rašo leidinys. Tose šalyse jis užima svarbią vietą BVP struktūroje, tačiau vietos gyventojams jis tampa vis didesne problema.

„Populiariausiose kryptyse turistų srautai ima kelti priešiškumą vietos gyventojų, ryžtingai nusiteikusių susigrąžinti sau savus miestus. Nuo romantiškų Venecijos kanalų iki Dubrovniko bastionų, škotų Skye salos ir linksmosios Ibizos, turistai tapo košmaru kai kuriems vietos gyventojams, nežiūrint į finansinę maną, kurią jie palieka“, – teigia Ouest-France.

Viena iš pagrindinių, susijusių su turizmu problemų slypi tame, jog auga būsto kainos. Leidinio žurnalistas pabendravo su Ibizos gyventoju, gyvenančiu krovininiame automobilyje. Prieš 9 metus už 400 €u galima buvo išsinuomoti namą šioje Ispanijos salojе, o šiandien šių pinigų su vargu užtenka kambariui. Dėl to į Ibizą vasarą nenori važiuoti ir sezoniniai darbininkai: apmokėti būstą jiems tampa nepakeliama našta.

Barselonoje gyventojai metų metus protestuoja prieš kitas problemas – girtuokliavimo ir seksualinių santykių viešose vietose. Jie išeina į pliažus, pripildytus turistų, su plakatais: „Ne turistams mūsų namuose“ ir „Jumis čia nesidžiaugiama“. Žiniasklaidoje šie veiksmai buvo pavadinti „turizmofobija“, ir Ispanija stipriai kenčia nuo jos, kadangi yra trečia pagal turizmo srautų dydį pasaulyje. Prie viso to dabar jos sąskaita bando išvengti nestabilių Tuniso, Egipto arba Turkijos. Kovojama su Turizmu ir Maljorkoje, kur, pavyzdžiui, imamasi tokių kontrpriemonių, kaip nekilnojamo turto ribojimas prieinamas turistams.

Pasak statistikos, nuo 1995 iki 2016 metų turistų srautai pasaulyje išaugo nuo 525 mln iki 1,2 mlrd žmonių. Tai įvyko pigių aviacijos kompanijų ir turizmo augimo besivystančiose ekonomikose, tokiose kaip Kinija, Indija ir Persijos įlankos šalys, dėka.

Ir kai kuriose vietose „pakantumo slenkstis jau peržengtas“. Pavyzdžiui, kad galima būtų patekti į Dubrovniko senamiestį, kartais tenka prastovėti eilėje valandą laiko, +40 °С karštyje. Venecijoje planuojama įvesti rezervavimo sistemą norintiems patekti į San Marco aikštę. Florencijoje prie Santa Croca bazilikos valdžia laisto gatves vandeniu, kad turistai neužsilaikytų. Ibizoje taip pat planuojama apriboti turistinę sferą, tačiau daroma taip, kad nebūtų pakenkta įvaizdžiui.

„Turizmas mums ne priešas“, – tvirtina Pasaulinės turizmo organizacijos vadovas Taleb Rifai. Ekspertų nuomone, turizmo sistema įgavo iškreiptą pobūdį, ir ten, kur anksčiau buvo atskirtos gyvenamosios ir turizmo zonos, dabar viskas tapo viena – turizmo zona. „Paprastas sprendimas – pasakyti: „Daugiau jokio turizmo“, tačiau tai pavojinga, cituoja Quest-France Taleb Rifai žodžius. – Tie, kurie šiandien kalba: „Mes daugiau nebenorime turizmo“, – pirmieji ims verkti, kai jį praras.