infa.lt

Tyrimo aprašymas: http://www.cmsri.org/Maws..HealthOutcomes2017.pdf

To dar nebuvo. Pirmoji tokio pobūdžio studija, kurioje tirti skiepyti ir neskiepyti JAV namuose mokomi vaikai, parodė, kas iš tikrųjų paliegęs… ir ko tėvai tikrai turėtų bijoti

Amerikos vaikams kažkas negerai. Jie kaip ligų maišeliai – alergijos, astma, nerimas, autoimuniniai sutrikimai, autizmas, hipreaktyvumas, negebėjimas susikaupti ir mokytis. Trisdešimt du milijonus Amerikos vaikų – tai sudaro 43 % visos vaikų populiacijos – kamuoja bent viena iš 20 lėtinių ligų, ir tai dar neįtraukiant nutukimo. Apibendrinus, jungtiniai kelių tyrimų duomenys rodo, kad mūsų vaikus vargina kadaise retos vaikų ligos: nuo autizmo ir dėmesingumo sutrikimo iki 1-ojo tipo diabeto ir Tureto (Tourette) sindromo. Palyginti su tėvais, tikimybė susirgti lėtine liga šiandienos vaikams padidėjusi keturis kartus. O kadangi jų seneliai vaikystėje greičiausiai niekad nėra riję piliulių, dabartinių vaikų karta, galima sakyti, išpildė visas farmacijos pardavimo atstovų svajas: daugiau kaip milijonas jaunesnių nei penkerių metų amžiaus Amerikos vaikų vartoja psichotropinius vaistus; daugiau kaip 8,3 milijonai jaunesnių nei 17 metų vaikų buvo vartoję psichotropinių vaistų, o bet kurį metų mėnesį vienas iš keturių vaikų vartoja bent vienus receptinius vaistus dėl kažkokios ligos.

Greitasis maistas, prasti genai, per daug televizijos, vaizdo žaidimai, pesticidai, plastikas – taip vadinasi aplinkos veiksniai, dėl kurių taip išaugo ligotumas, tačiau nė vienu jų negalima įtikinamai paaiškinti epideminio sergamumo lygio arba apimties. Visgi yra vienas veiksnys, kuris išvengė tyrimo, nors tie vaikai su juo kontaktavo tiesioginės injekcijos būdu, vis didinamomis dozėmis, tokiomis, apie kurias ankstesnės kartos nė pagalvot negalėjo: 50 dozių (14 vakcinų) iki šešerių metų amžiaus, 69 dozės (16 farmacinių vakcinų, turinčių galingų imunitetą iškreipiančių ingredientų) iki 18 metų amžiaus.

Mus tikina, neva vakcinos „saugios ir veiksmingos“, nors kompetentingųjų institucijų pareigūnai pripažįsta, kad kartais nepageidaujamas poveikis gali būti sunkus, įskaitant mirtį. O kur dar nerimą keliantis faktas, kad vakcinų ilgalaikis poveikis bendrajai sveikatai niekada nebuvo tirtas. Ir kaip bebūtų keista, nepaskelbta nė vieno tyrimo, lyginančio skiepytus vaikus su neskiepytais, kad būtų galima matyti, kas sveikesnis praėjus keleriems metams po dūrių. Iki šiol.

2017 m. balandžio 27 d. žurnale „Journal of Translational Sciences“ paskelbtas 666 namuose mokomų 6–12 metų amžiaus keturiose JAV valstijose gyvenančių vaikų bandomasis tyrimas, kuriame 261 vieno neskiepyto vaiko duomenys buvo palyginti su 405 iš dalies ar pagal visą programą skiepytų vaikų duomenimis, o bendroji vaikų sveikata įvertinta remiantis jų motinų informacija apie vakcinavimą ir gydytojų diagnozuotomis ligomis. Tai, kas rasta dėl imuniteto sukeltų ligų (alergijų, neurologinio vystymosi sutrikimų, įskaitant autizmą), turėtų priversti visus tėvelius prieš vedant skiepyti savo vaikus pagalvoti dar kartą:

*Skiepytiems vaikams daugiau kaip keturis kartus dažniau gali būti diagnozuotos autizmo spektro ligos (šansų santykis (ŠS) 4,3)

*Skiepytiems vaikams 30 kartų dažniau gali būti diagnozuotas alerginis rinitas (šienligė) nei neskiepytiesiems

*Skiepytiems vaikams 22 kartus dažniau gali prireikti medikamentinio alergijos gydymo nei neskiepytiesiems

*Skiepytiems vaikams daugiau kaip penkis kartus dažniau gali būti diagnozuotas negebėjimas mokytis nei neskiepytiesiems (ŠS 5,2)

*Skiepytiems vaikams gali būti 340 procentų atvejų dažniau diagnozuotas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (DSHS) nei neskiepytiesiems (ŠS 4,3)

*Skiepytiems vaikams gali būti 5,9 kartų dažniau diagnozuotas plaučių uždegimas nei neskiepytiesiems

*Skiepytiems vaikams gali būti 3,8 karto dažniau diagnozuota vidurinės ausies infekcija (otitis media) nei neskiepytiesiems (ŠS 3,8)

*Skiepytiems vaikams 700 procentų atvejų dažniau gali prireikti chirurginės reakcijos ausies drenažo vamzdeliams įvesti nei neskiepytiesiems (ŠS 8,1)

*Skiepytiems vaikams gali būti 2,4 kartus dažniau diagnozuota lėtinė liga nei neskiepytiesiems

Namie mokomi vaikai lyginami su namie mokomais vaikais

Didžioji šimtmečio tyrimo, lyginančio skiepytus vaikus su neskiepytais, problema – šiandien JAV praktiškai visi vaikai skiepyti. Suskiepijus 95 procentus vaikų telieka mažytė ‚kontrolės‘ grupė, pagal kurią būtų galima tirti ilgalaikes pasekmes. Lyginant visus Amerikos vaikus su mažomis neskiepytų vaikų salelėmis, kaip amišų bendruomene, skirtumas akivaizdus, tačiau tada sulaukiama kritikos, kad čia tas pats kaip lyginti obuolius su apelsinais. Tiesiog per daug kitų kintamųjų – pvz., mityba, grynas oras, laikas prie kompiuterio, kuriais būtų galima paaiškinti sveikatos būklės skirtumus ir be skiepijimo.

Tad Džeksono valstybinio universiteto (JSU) visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos ir biostatistikos fakulteto profesorius Anthony Mawson su bendradarbiais Azad Bhuiyan ir Binu Jacob, dirbdami kartu su Nacionalinio namų mokymo tyrimo instituto Saleme prezidentu Brian D. Ray, nusprendė į šį tyrimą įtraukti šeimas, kurių vaikai mokomi namie. Taip buvo lyginami panašiomis sąlygomis augantys vaikai – obuoliai su obuoliais, tačiau įtraukiant papildomą privalumą, nes namie mokomų vaikų populiacija iš esmės atitinka bendrąjį Amerikos šeimų profilį. Šeimas, atsakiusias į anoniminės apklausos internete klausimus, į tyrimą įtraukė Floridos, Luizianos, Misisipės ir Oregono namų mokymo asociacijos.

Prekyba ligomis

Ir skiepytiems, ir neskiepytiems tyrimo vaikams yra tekę susirgti. Kaip ir galima būtų tikėtis, skiepytiems vaikams rečiau nustatytos kelios infekcinės ligos, dėl kurių jie buvo vakcinuoti: jie reikšmingai rečiau sirgo vėjaraupiais (ŠS 0,26) ir kokliušu (ŠS 0,3). (Vert. pastaba – tai palyginti trumpalaikis tyrimas rodantis, kad paskiepyti vaikai TIK šiomis ligomis rečiau sirgo būdami TO AMŽIAUS. Tyrimai rodo, kad sirgimas ligomis, dėl kurių skiepijama, paskiepytiesiems vaikams nusikelia į suaugusiųjų amžių).

Visgi nepaisant visuotinės sveikatos priežiūros institucijų isterijos dėl tymų protrūkių Disneilende ir kiaulytės sugrįžimo, nėra įrodymų, kad skiepyti vaikai turi geresnę apsaugą nuo tų vadinamųjų „skiepijant išvengiamų ligų“. Abiejose grupėse vaikai maždaug vienodai sirgo tymais, kiaulyte, hepatitais A ir B, gripu, rotavirusų infekcija ir meningitu (virusiniu ir bakteriniu).

Tiesą sakant, neskiepyti tyrimo vaikai turėjo dargi geresnę apsaugą nuo kai kurių „skiepijant išvengiamų ligų“ nei subadyti vaikai. 2000 m. JAV ligų kontrolės centras (CDC) rekomendavo keturis dūrius dėl septynių skirtingų pneumokokų padermių, kuriuos vaikai turėjo gauti iki 15-ojo mėnesio amžiaus (nuo 2010 m. – jau 13 padermių), tačiau paskiepytiems vaikams plaučių uždegimas studijos metu diagnozuotas 490 procentų atvejų dažniau bei neskiepytiesiems (ŠS 5,9).

Smegenų plovimas

Tai kokia gi tos silpnos vakcinų apsaugos nuo vėjaraupių ir kokliušo kaina?

Didžiausias vakcinų potvynio ciunamis yra jų sąsaja su autizmu. Iš reto sutrikimo autizmas išbujojo į būseną, kurios paveiktų vaikų yra kas antroje klasėje: Devintajame dešimtmetyje juo sirgo vienas iš 10 000 vaikų, o 10 -ojo dešimtmečio pradžioje – vienas iš 2 500. Prieš penkerius metus autizmas diagnozuotas vienam iš 88 vaikų, o šiandien jis ištinka vieną iš 68.

Namuose mokomų vaikų studijoje autizmo spektro ligos (ASL) diagnozės tikimybė skiepytiems vaikams buvo daugiau kaip keturis kartus didesnė nei neskiepytiesiems (ŠS 4,2).

„Mes nežinome visų ASL priežasčių“, teigia CDC darbuotojai, kad nereiktų prisipažinti, jog jie nenustatė nė vienos priežasties. Ir nežino nė vieno gydymo būdo.

Jie tebecituoja 2004 m. tyrimą Pediatrics, neva paneigusį ryšį tarp autizmo ir vakcinų, nors vienas jo autorių, puikus jų pačių mokslininkas William Thompson, prisipažino, kad jis ir jo kolegos buvo priversti nuslėpti ir sunaikinti duomenis (jis išsaugojo kopijas), įrodančius ryšį tarp autizmo ir MMR vakcinos. „O dieve, negaliu patikėti, kad padarėme tai, ką padarėme,“ prisipažino W. Thompson vieno įrašyto telefoninio pokalbio metu, kalbėdamas su vaiką autistą auginančiu bioinžinerijos profesoriumi Simpsono universitete Brian Hooker.

W. Thompson demaskavimo atvejis buvo 2016 m. Andrew Wakefield pastatyto dokumentinio filmo Paskiepyti: nuo apgaulės iki katastrofos pagrindas. Gastroenetrologas A. Wakefield buvo vienas pirmųjų specialistų, dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje maniusių, kad tarp MMR vakcinos ir autizmo gali būti ryšys. Jis tapo sistemos susidorojimo su kitaip manančiais simboliu, o jo filmas – kūrinys, kurio, jei būtų CDC valia, nematytų niekas.

CDC taip pat neužsimena, kad federalinė valdžia buvo priversta pripažinti vakcinacijos vaidmenį sukeliant autizmą ir kai kuriems sužalotų vaikų tėvams skyrė kompensacijas. Kiti teismai taip pat yra pripažinę autizmo ryšį su skiepijimu. Nepaisant to, tebėra tūkstančiai tėvų, kurių apsimeta nepastebį teismai ir federalinė valdžia, ir kurie visi vėl ir vėl pasakoja tą pačią istoriją, kaip jie stebėjo po skiepijimo savo vaikus regresuojant į autizmą.

Kad vakcinos žaloja smegenis ir nervų sistemą – tai nieko naujo. Pavyzdžiui, jau ne vieną dešimtmetį medicinos literatūroje rašoma apie luošinantį ir aklumą galintį sukelti ūminį išsėtinį encefalomielitą, dėl kurio galvos smegenyse atsiranda MRT matomų baltų taškų, galinčių progresuoti į išsėtinę sklerozę. Tai dokumentuotas praktiškai kiekvienos vakcinos šalutinis poveikis. Kiti pavyzdžiai – narkolepsija ir Gijeno-Barė (Guillain Barré) sindromas.

Kokį vaidmenį vakcinos galėtų turėti subtiliai smegenų pažaidai? Neklauskit to CDC, nes jie tuo niekada nesidomėjo. Bet JSU studija parodė, kad skiepytų vaikų šansai turėti mokymosi negalią buvo daugiau kaip penkiskart didesni nei neskiepytųjų (ŠS 5,2), turėti DSHD – daugiau kaip keturis kartus didesni (ŠS 4,3), o turėti bet kokį neurologinio vystymosi sutrikimą – daugiau kaip triskart didesni (ŠS 3,67) (neurologinio vystymosi sutrikimais vadinami galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos augimo ir vystymosi sulėtėjimas, susijęs su mokymosi negalios, DSHS ir (arba) ASL diagnoze).

Gyvsidabris, aliuminis – kas daugiau?

Žinoma, kad vakcinose esančios medžiagos gali pažeisti smegenis. Robert Kennedy Jr. pabrėžė timerosalio pavidalu kaip konservanto į vakcinas dedamo gyvsidabrio pavojingumą ir jo sąsają su autizmu.

Aliuminis – dar viena gerai aprašyta neurotoksinė medžiaga, kurios į vakcinas dedama imuniniam atsakui sukelti. Neseniai atliktais tyrimais paneigta viską, ką gydytojai iki šiol apie jį kalbėjo (o CDC tebekalba): aliuminis nepašalinamas iš kūno per kelias valandas ar paras. Jis kaupiasi organizme ir gali migruoti limfa ir į organus – blužnį bei smegenis. Vakcinose esantis aliuminis turi įtakos lėtinio nuovargio sindromo, makrofaginio miofascito, įvairių autoimuninių ligų, Alzheimerio ligos išsivystymui ir staigioms mirtims po skiepijimo, o taip pat autizmui.

JAV maisto ir vaistų tarnyba (FDA) jo toksiškumo neneigia, bet neigia, kad aliuminio vakcinose pakanka toksiniam poveikiui sukelti. Visgi ši tarnyba riziką apskaičiavo remdamasi vartojimu per burną. Bet net ir taip FDA nustatė, kad aliuminis sukėlė atminties sutrikimų laboratorinėms pelėms ir „labai jauniems gyvūnams, kurie atrodė silpnesni ir vangesni bei sutrikusios koordinacijos, jeigu patelės vaikingumo ir laktacijos laikotarpiais buvo šeriamos didelėmis aliuminio dozėmis“.

Vargu ar galima tikėtis, kad tokios medžiagos sušvirkštus ji bus saugesnė. „Turėtų būti aišku, kad vartojimo būdas apeinant apsauginius odos ir virškinimo trakto barjerus, toksinį poveikį sukels skiriant daug mažesnes dozes“, rašoma 2014 m. apžvalgoje, kurioje aliuminis siejamas su autizmo epidemija.

Be toksinių metalų, tokių kaip aliuminis ir gyvsidabris, vakcinose gali būti tokių teršalų kaip abortuotų žmogaus embrionų ląstelių DNR, gyvūnų DNR ir retrovirusų bei įvairių atliekų ir metalų šiukšlių, kurių per neapsižiūrėjimą tarnybos net nematuoja ir kurių poveikis sveikatai niekada nebuvo tirtas.

Sąsaja su ausų uždegimu

Skiepytiems vaikams šioje studijoje kone keturis kartus dažniau gydytojai diagnozuodavo ausų uždegimą nei neskiepytiesiems (ŠR 3,8) ir jiems kilo 700 % didesnė rizika, kad reikės chirurginiu būdu įvesti drenažo vamzdelius dėl kartotinės arba užsitęsusios infekcijos (ŠS 8,0).

Pastaruosius dešimtmečius ūminių ausų infekcijų skaičius išaugo visame pasaulyje, jos tokios dažnos, kad praktiškai jau tapo vos ne normaliu reiškiniu. Ausų uždegimu iki trejų metų amžiaus yra sirgę 80 % JAV vaikų, tai dažniausia priežastis, dėl kurios su vaiku kreipiamasi į gydytoją, skiriama antibiotikų ir atliekama dažniausiai vaikams taikoma chirurginė procedūra – plastikinių vamzdelių įvedimas į ausis. Vaikų ausų uždegimai JAV sveikatos priežiūros sistemai kasmet kainuoja beveik tris milijardus dolerių.

Studijos autoriai atkreipia dėmesį į informaciją apie vidurinės ausies uždegimą, sukauptą per valstybinę vakcinų sukelto nepageidaujamo poveikio pranešimų sistemą (VAERS). VAERS duomenų bazėje ieškant jaunesnių kaip vienų metų amžiaus vaikų, kuriems per savaitę po skiepijimo išsivystė vidurinės ausies uždegimas, pateikiami 438 573 atvejai, apie kuriuos pranešta nuo 1990 iki 2011 metų, nurodant, kad liga „dažnai pasireiškė su karščiavimu ir kitais uždegimo bei centrinės nervų sistemos sutrikimo požymiais ir simptomais“. Jeigu šis skaičius rodo, kiek jaunesnių nei vienų metų amžiaus vaikų suserga per vieną savaitę, kiek gi visokio amžiaus vaikų po skiepijimo suserga ausų uždegimu? Nieks nežino.

Sumaištis mikrobiome

Aiškindami galimą vakcinų sukelto ausų uždegimo mechanizmą studijos autoriai A. Mawson ir kt. cituoja 2006 m. tyrimą, kuriuo nustatytos bakterijų, esančių pneumokokų vakcina skiepytų vaikų nosies kanaluose, padermės, palyginti su „istorine kontrolės grupe“ – eros prieš konjuguotos 7 pneumokokų padermių vakcinos (PCV7) įvedimą vaikais. Tuo tyrimu nustatyta padidėjusi Moraxella catarrhalis bakterijų kolonizacija skiepytųjų grupėje. Pasirodo, M. catarrhalis susijusi su padidėjusia ausų infekcijų rizika.

Todėl nenuostabu, kodėl skiepyti studijos vaikai daugiau kaip dukart dažniau turėjo vartoti antibiotikų (ŠS 2,4). Jiems taip pat dažniau tekdavo gultis į ligoninę (ŠS 1,8).

Plataus spektro antibiotikai, kurie paprastai skiriami sergant ausų uždegimu, mikrobiomą veikia kaip napalmo bomba. Jie nušluoja piktuosius mikrobus, galinčius sukelti ausų infekcijas, tačiau lygiai taip pat ir geruosius, iškreipdami mikrobiomo sudėtį taip, kad mokslas šiandien tik pradeda suprasti, kokį svarbų poveikį tai turi sveikatai. Nauji tyrimai sieja mikrobiomo pokytį su ilgėjančiu ligų sąrašu – nuo dirgliosios žarnos sindromo, nutukimo, Krono ligos, diabeto ir išsėtinės sklerozės iki nuotaikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, bei psichikos ligų kaip šizofrenija ir autizmas.

Neseniai tyrimą atlikę Danijos mokslininkai priėjo išvadą, kad pneumokokų vakcina „turi daug didesnį poveikį <…> mikrobiomo sudėčiai, nei manyta iki šiol, todėl reikia pabrėžti, kad įgyvendinant vakcinavimą <…> būtinas atidus stebėjimas“.

2011 m. Lancet tyrimu nustatyta, kad vietoj vakcinos paveiktų pneumokokų tuščias vietas kolonizuoti puola įvairių netikėtų tipų infekciniai mikroorganizmai.

Tad koks tikrasis 69 vakcinų poveikis besivystančiam vaiko mikrobiomui? Visuomenės sveikatos pareigūnai tokio klausimo dar net neuždavė.

Švokščiantys ir apsisnarglėję

JSU studija rodo, kas skiepytiems vaikams trisdešimt kartų dažniau nustatomas alerginis rinitas – šienligė – nei neskiepytiesiems (ŠS 30,1). Ši sąsaja netgi stipresnė nei rūkymo ryšys su plaučių vėžiu. Skiepytiems vaikams taip pat dažniau pasitaiko visų alergijų apskritai (ŠS 3,9) bei tris kartus dažniau diagnozuojama egzema (ŠR 3,1).

Dėl visų šių ligų reikėjo vartoti daugiau vaistų. Šios studijos skiepytiems vaikams vaistų nuo alergijos reikėjo vartoti 22 kartus dažniau nei neskiepytiesiems.

Alerginis rinitas – tai dar viena iš rykščių, šiandien varginančių nepaaiškinamai daug vaikų; 2012 m. ja sirgo 6,6 milijonai vaikų. Šienligė stipriai susijusi su kita vis dažniau pasitaikančia vaikų liga – astma. Daugiau kaip trys milijonai Amerikos vaikų turi alergijų maistui, o vienas iš keturių serga egzema. Alerginių susirgimų daugėja visame pasaulyje, JAV tokios ligos kamuoja kone pusę mokyklinio amžiaus vaikų.

Kaip ir kalbant apie autizmą, visuomenės sveikatos tarnybos imuniteto sukeliamų alerginių susirgimų sprogimo paaiškinti negali. Tačiau mokslininkai nuolat sukelia alerginės ligos modelius tiriamiesiems gyvūnams veikdami juos adjuvantu aliuminiu – būtent tokiu, kurio dedama į vakcinas – ir skirdami jo kartu su alergenais. Naujuose eksperimentuose (pvz., šiame, šiame ir šiame) aprašoma, kaip mokslininkai naudoja aliuminį alerginiam rinitui pelėms sukelti.

Šiame 2014 m. tyrime aprašoma, kaip tyrėjai naudojo aliuminio hidroksidą, sujungtą su Bordetella pertussis (kokliušą sukelianti bakterija, esanti kiekvienoje dviejų, keturių, šešių ir 18 mėnesių amžiaus kūdikiams leidžiamoje DTaP vakcinoje, kurioje yra ir aliuminio), ir davė žiurkėms ėsti alergeno (maisto produktų, tokių kaip žemės riešutai arba soja), kad gyvūnams kiltų alergijos ėdesiui.

Tokiuose tyrimuose kaip šis ir šis aprašoma, kaip aliuminio hidroksidas, sujungtas su kiaušinio baltymo proteinu (dar vienas vakcinų ingredientas), naudojamas astmos gyvūnų modeliams sukurti.

Tad kodėl CDC atsisako tai pripažinti – juk jeigu mokslininkai kažką naudoją alergijai gyvūnams sukelti, tai tas pats dalykas sukelia alerginę ligą ir vaikams?

Paaiškinti negalima?

„Pasekmių sveikatos būklei, stebėtų skiepytų ir neskiepytų vaikų grupėse, negalima paaiškinti kitaip, išskyrus kaip veiksnį nurodant patį skiepijimą“, padarė išvadą studijos autoriai. Nors studijos pobūdis riboja priežasčių interpretavimą, prideda jie, matomas aiškus dozės ir atsako ryšys tarp vakcinavimo ir lėtinių ligų, nes netgi iš dalies skiepytiems vaikams nustatytas vidutinė galimybė susirgti vėjaraupiais ir kokliušu, bet taip pat ir ausų uždegimu, plaučių uždegimu, alerginiu rinitu, DSHS, egzema arba turėti mokymosi negalią.

„Mastą, kuriuo šie radiniai taikytini namie mokomų vaikų populiacijai ar bendrajai populiacijai, dar reikia nustatyti tiriant skiepytus ir neskiepytus vaikus“, rašo A. Mawson ir kt. „Būtina moksliškai ištirti netikėtas nespecifines vakcinacijos išdavas ir nustatyti jų biologinę priežastį norint užtikrinti, kad vakcinavimo strategijos ir sprendimai būtų pagrįsti įrodymais“.

Visgi yra silpnų įrodymų, kad medicinos elitas kažkiek suinteresuotas perprasti netikėtas išdavas. Jų skelbiama žinia aiški: vakcinos yra didžiausias moderniosios medicinos stebuklas – intervencija, išgelbėjusi milijonus gyvybių ir pagerinusi milijonų gyvenimo kokybę. Įrašas smulkiu raštu, tai, kas nustatyta pradėjus skiepyti, kukliai nurodo, kad keliems vaikams vakcinos sukels rimtas pasekmes, įskaitant mirtį, tačiau jų gyvybės esą tėra menkutė auka kilmingam tikslui apsaugant žmoniją nuo infekcinių ligų rykštės.

Daugiau kaip šimtą metų mintis, kad vakcinų nauda didesnė už riziką, buvo laikoma visuotinai pripažinta visuomenės sveikatos dogma. Dar daugiau – nuo 1995 m. įvedus penkias naujas vakcinas, reiškiančias darželinio amžiaus vaikų užkrėtimą 35 patogenais, kombinuoto vakcinų poveikio tyrimų niekada taip ir nebuvo atlikta. Faktas vienas: reali vakcinų nauda yra teorinė, o reali vakcinų rizika nežinoma.

Kylantis „karas su vakcinomis“ iš tiesų yra didėjanti armija dogma nebetikinčių tėvų (ir gydytojų praktikų), abejojančių CDC skiepijimo planu. Ir ne be priežasties. Kodėl gydytojai, besipelnantys iš vakcinų, atstovauja visuomenės sveikatai? Ar tikrai galima pasitikėti valstybinėmis sveikatos priežiūros tarnybomis, kad jos dirba mūsų vaikų naudai, kai jos taip atsidavusios farmacijos pramonei? Kodėl vakcinose yra toksinų? Kam iš tikrųjų reikia tokios vakcinos – mano vaikui ar jos pardavėjui, kaip kokios „Coca Cola“ ir vaizdo žaidimų? Kodėl priimtina sąmoningai aukoti tam tikrus vaikus visuotiniam labui? Ar tas visuotinis labas realus, o gal tai tik miražas?

Galbūt vakcinos gali pažaboti tam tikras natūralias infekcijas, kaip vėjaraupių. Ar tai, į ką atsakymų neduodama, ir yra reikalo kaina? Kaip dar veikia vakcinos? Ir, jeigu jos toks stebuklas, kodėl Amerikos vaikai tokie pasiligoję?

Šis bandomasis tyrimas gali parodyti, kad jeigu akademinė medicina ir mūsų visuomenės sveikatos priežiūros institucijos tikrai suinteresuotos mūsų vaikų sveikata, o ne tik vakcinų nešamu pelnu arba skiepų religijos ginimu nuo šventvagių, jos sieks ne priversti visus įtikėti, tačiau norės išsiaiškinti.

Originalus straipsnis: A. Mawson vakcinų studija

Vaikų medicinos saugumo tyrimų institutas (CMSRI) – tai medicininė ir mokslinė bendrija, įkurta finansuoti nepriklausomas mokslines studijas tiriant priežastinius veiksnius, skatinančius lėtinių ligų ir negalios epidemiją.

Celeste McGovern – nepriklausoma žurnalistė, rašanti tinklaraščiui ghostshipmedia.com.

Vertė ir komentavo Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann

Gerbiamas skaitytojau (-a), jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu