infa

Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [3-4 dalys]

Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [3-4 dalys]

liepos 28
01:012017

Sandra Bernotaitėtęsinys, pirma-antra dalys čia

Pirmaisiais gyvenimo svetur metais, kai itin aktualus rodėsi tautinės tapatybės klausimas, man į rankas pakliuvo Antano Maceinos knygelė „Asmuo ir istorija“, iš kurios įsirėžė mintis, kad įmanoma palikti savo tėvynės erdvę, tačiau neįmanoma palikti tėvynės istorijos ir pereiti į svetimą istoriją. Kad ir kaip kaitaliotum, skolintumeisi ar žaistum su savo kultūrine tapatybe, istorinė tapatybė lieka nepajudinama kaip duotybė. Savo istoriją verta pažinti, gali didžiuotis ja, tačiau nereikia jaudintis, kad prarasi. Kilmė yra tarsi medžio šaknys, maitinančios šakas, ant kurių auga tavo gyvenimo vaisiai. Atrodytų, ta pati istorija, vienos ir tos pačios šaknys, turėtų vienyti žmones, sudarančius vieną tautą, tapti tautinės tapatybės pagrindu.

Neseniai teko išgirsti dvi netiesiogiai susijusias istorijas. Štai dvi lietuvės, gimusios praėjus maždaug dešimtmečiui po Antrojo pasaulinio karo, tik viena augo sovietinėje Lietuvoje, o kita – Australijoje, išeivių lietuvių šeimoje. Vieną ugdė sovietinis švietimas, kita buvo auklėjama griežta tautiškumo dvasia. Keletą metų prieš nepriklausomybės atgavimą sovietų pilietė atsidūrė Australijoje: atvykusi pasisvečiuoti pas gimines, nebenorėjo grįžti už geležinės uždangos. Australijos lietuvė, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nustojo kalbėti lietuviškai.

Tą dieną, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, Australijos lietuvė pajuto nuo pečių nukrentant milžinišką svorį – juk visą sovietų okupacijos laiką buvo teigiama, kad lietuviškumas yra gyvas tik išeivijos dėka, nuo pat mažumės buvo kalama, kad privalai mylėti tėvų gimtinę. Gražiausiomis spalvomis piešiamas idealizuotas tėvynės vaizdas tiems, kurie nei ten gimė, nei buvo aplankę. Vaikai buvo skatinami ir net verčiami kalbėti lietuviškai, lankyti tautinius šokius, dainuoti tautines dainas, dalyvauti skautų judėjime, taip pat buvo tikimasi, kad jie kurs šeimas tik su lietuviais. Nenuostabu, kad kai kurie vaikai galėjo būti tautiškumo sužaloti… Pabėgėlė iš sovietų režimo zonos irgi patyrė šoką: vietoj to, kad užjaustų ir gelbėtų, tautiečiai į ją žiūrėjo kreivai, tarsi ji nebūtų „tikra lietuvė“, ir net įtarinėjo bendradarbiaujant su KGB. Tokia neadekvati reakcija privertė moterį atsigręžti į savo šaknis, studijuoti tai, kas padėtų suprasti jos pačios santykį su Lietuva.

Penkiasdešimt metų okupacijos – tai juk laikas, lietuvių tautos išgyventas skyrium. Sunku būtų teigti, jog sovietų periodas nepaliko žymės lietuviškoje tapatybėje, bet taipogi nelengva tą žymę sau pripažinti. Pirmieji aiškiai pajutę pokyčius turbūt ir tegalėjo būti išeiviai, pusę amžiaus bandę konservuoti smetoniškos Lietuvos kultūrą, papročius, kabinęsi už idealios tėvynės miražo. Laikas eina, istorija vyksta, šaknys skyla, šakojasi – taip atsiskyrė ir vienu metu ėmė gyvuoti keli Lietuvos laikai, kelios istorijos. Šiandieninis Lietuvos variantas dar iki galo nesuvoktas, neištyrinėtas, neaprašytas, visai neseną istoriją pageidautume ignoruoti, apsimesti, kad jos nebuvo, kad svetimo DNR mumyse nėra. Išeiviams nėra paprasta priimti tuos pokyčius, suvokti, kaip svetimas galėjo tapti savas, kaip atsitiko, kad užaugo kelios kartos dvikalbių lietuvių, mylinčių rusų kultūrą…

Visgi, pasikeitus politinei situacijai, į Lietuvą negrįžo minios išeivių ir jų vaikų, nešini „tikruoju lietuviškumu“ – ir kažin, ar tokius misionierius kas būtų maloniai priėmęs. Pamenu nuostabą ar net pašaipą tiems keistuoliams, kurie rodo dantis ne vietoje ir ne laiku, kalba su amerikietišku akcentu, juokina smetoniškais išsireiškimais… Nors glaudus abipusis ryšys su išeivija buvo užmegztas, (sovietiniai) lietuviai atvėrė ne tik draugišką, bet ir išnaudotojišką glėbį tautiečiams iš kraštų, kur „kisieliaus krantai ir pieno upės“ (tai aprašyta Irenos Mačiulytės-Guilford knygoje „Glėbys“, užsiminta Laimos Vincės knygoje „Lenino galva ant padėklo“). Tam tikras simptomas yra ir tai, kad retai išgirsi senolių išeivių pageidavimą mirti savoje žemėje, kuriai visą gyvenimą jautė tokią nostalgiją. Jų patirtis nelengva – tai žmonės, kurie buvo atkirsti nuo savo šaknų, tačiau bandė jas išsaugoti, tikėdami, jog paties medžio jau nebėra. Jų vaikams, ir ne tik jiems, tenka gyventi su štai tokia skilusia, fragmentuota istorine tapatybe. Išties, kur riba tarp tikėjimo savo istorija ir jos žinojimo?

4-a dalis

Mažai kas ginčytųsi, jog šaknys, istorinė tapatybė, kilmė, nėra pasirenkamos – tai yra duotybė, bet štai dėl medžio šakų – kultūrinės tapatybės – kyla ir klausimų, ir ginčų, ir abejonių. Kuomet imama diskutuoti apie kintančią, takiąją, koliažinę ar dar kokią madingą „dinaminę“ tapatybę, turima omenyje matomoji, virš žemės iškilusi tautos medžio dalis. Šakos, žinia, gali būti ne tik genėjamos, nukreipiamos augti tam tikra linkme, bet ir skiepijamos. Įmanoma kultūriškai (organiškai) prigyti svetimoje žemėje, tapti skiepu kitos tautos kamiene. Nepaneigsi artimiausiosios aplinkos įtakojimo žmogaus augime, asmenybės ugdyme, ir dar neaišku, kas labiau veikia mūsų būdą – šaknys ar gretimos šakos, prigimtis ar nuo mažumės įsisavinti įpročiai?

Kad ir kaip patogu būtų manyti kitaip, aš tikiu posakiu: charakteris nepaveldimas – juo užsikrečiama. Dar patogiau būtų tikėti, jog savo charakterį (būdą) gali keisti pagal paties norą ir įsivaizdavimą. Ką gi – jei toks noras yra, bandyti visuomet galima, ir gali būt, jei ne pakeisi, tai bent pakreipsi save kita linkme, išsiverši iš „prasto auklėjimo“ rėmų, išmoksi tvardyti savo emocijas, o gal net atversi tikrąjį temperamentą. Tam, kad bent kiek pasikeistum, visų pirma teks pažinti save tokį, koks esi, pamatyti ne tik šviesiąja, bet ir tamsiąją savo pusę. Tai ne tik įdomus, bet ir praturtinantis savišvietos ir savimonės kelias.

Savęs pažinimo procesas toks nelengvas ir ilgas, jog jam prireikia, o gal net ir nepakanka, viso gyvenimo. Juolab, kad mes nuolat kalibruojamės, taikomės prie kintančių aplinkos sąlygų, reflektuojame, atspindime žmones, kurie aplink mus taip pat juda, keičiasi. Vienas iš ženklų, liudijančių apie nepaprastą kultūrinės aplinkos svarbą mūsų vidiniam komfortui ir netgi saugumui, yra kultūrinis šokas, ištinkantis visus be išimties, patekus ilgesniam laikui į svetimą aplinką, kurioje neatpažįstame nieko „savaime aiškaus“ – nuo pieno etiketės iki buitinio bendravimo taisyklių. Kaip priimta sveikintis, šypsotis, kiek laiko galima žiūrėti nepažįstamajam į akis, ar pasirodžiau grubus, o gal pernelyg nuolankus, ar jie man draugiški, ar manimi pasitiki? Perdien pavargsti nuo paprasčiausių dalykų, apie kuriuos niekada nesusimąstydavai, jie buvo elementarūs, tavo gimtajai terpei būdingi ir sutartinai priimtini.

Kultūrinę tapatybę kartais bandoma racionalizuoti, tikintis, jog tai dalykas, kurį įmanu atmesti, pakeisti, kuriuo galima žaisti, kuris yra lengvas tarsi persirenginėjimas, tarsi vaidmuo gyvenimo scenoje. Performatyvioji tapatybė – filosofija besidomintiems žinomas terminas – gundo galimybe išteisinti netikrumą tuo, kad tapatybės pagrindą sudaro pakartojimas, ir tik pakartojimas atgaline tvarka pačiam reiškiniui suteikia tapatybę. Kitaip tariant, tapatybė yra kuriama pačiu pakartojimo – mėgdžiojimo arba mimikrijos – aktu, nes ji yra suvaidinama (iš čia – performatyvioji). Ar mes tapatinamės su kitais per mėgdžiojimą? Galbūt taip ir yra, tačiau, mano manymu, tai beveik nieko nekeičia: mes vis tiek tapatinamės, ir mažiausiai tai darome sąmoningai, savo laisvu, valingu pasirinkimu.

Gan naivus noras persikelti iš savo kultūrinės terpės (agrarines, o ne urbanistines, šaknis turinčios) į svetimą, galbūt turtingesnę, globalioje perspektyvoje daugiau pasiekusią, išties gali pasirodyti apgailėtinas, panašus į mėgėjišką vaidybą, iš esmės nieko nekeičiančią, nesuvokiant, kas yra kultūra ir kas yra kultūrinis kiekvienos tautos palikimas, kokia jo kaina. Poetas Jonas Aistis yra taikliai ir su ironija išsireiškęs: „Natūralu gal net ir tapti naujo krašto, naujos tautos karštu patriotu. Ypač jei iš žemesnės civilizacijos pereini į aukštesnę. Iš karto pasijunti turtingas, didelio palikimo dalininkas. Kitaip sakant, nesėjęs gali didelį derlių pjauti. Štai, sakysime, ateivio sūnus ar vaikaitis pasijunta ne vien Edgar Allan Poe, Mark Twain, Henry W. Longfellow, bet taip pat ir Shakespeare, Byron, Galsworthy, Dylan Thomas tiesioginis paveldėtojas… Bet paprastai negalima paveldėti vien tiktai gerųjų naujos tautos savybių. Paveldimas ne tiktai kapitalas, bet ir skolos“ (iš rinkinio „Milfordo gatvės elegijos“, Vilnius, 1991).

šaltinis: pasauliolietuvis.lt

 


Žymos

Atsiliepimų 2

  1. peleda  ip: 78.63.150.214 -  2017-07-29, 11:26

    Skaičiau straipsnį daug kartų, ir masčiau, kas jame ne taip.
    Mačiau autorės didelę atsakomybę, meilę Lietuvai, begalinį darbštumą ir autorės išmintingumą [ jaunatvišką].
    Nenoriu daryti autorės ir pateiktos medžiagos atžvilgiu.
    Bet labai labai džiugu, kad lietuvių yra ne trys , ne keturi milijonai- Lietuviai yra ir tie , kurie negimė, neaugo LIETUVOJE, bet senelių , tėvų dėka –jie LIETUVA. aČIŪ.

  2. peleda  ip: 78.63.150.214 -  2017-07-29, 11:29

    Ketvirtosios eilutės sakinyje turėjo būti:
    Nenoriu daryti išvados autorės……

Rašyti Atsiliepimą

  Kodėl prie socializmo moterų seksas buvo geresnis

Kodėl prie socializmo moterų seksas buvo geresnis

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Intravertai: gyventi savu ritmu

Intravertai: gyventi savu ritmu

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo narė I. Šimonytė: Valdančiųjų reitingus smukdo nesugebėjimas pateisinti žmonėms sukeltų lūkesčių

Seimo narė I. Šimonytė: Valdančiųjų reitingus smukdo nesugebėjimas pateisinti žmonėms sukeltų lūkesčių

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Estijos deputatas: Europos Sąjungos griūtis neišvengiama, tačiau tai vyks tyliai

Estijos deputatas: Europos Sąjungos griūtis neišvengiama, tačiau tai vyks tyliai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Aš gyvenu lygiai tiek, kiek sau leidžiu

Aš gyvenu lygiai tiek, kiek sau leidžiu

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Džulianas Asandžas apie Rusijos vykdomą JAV „trolingą“

Džulianas Asandžas apie Rusijos vykdomą JAV „trolingą“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Zigmas Vaišvila. Tenka gelbėti Ministrą Pirmininką

Zigmas Vaišvila. Tenka gelbėti Ministrą Pirmininką

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ramūnas Karbauskis: nereikia būti ekspertu, kad suvoktum, jog pirotechnika ir mediniai pastatai šiaudiniais stogais nėra saugus derinys

Ramūnas Karbauskis: nereikia būti ekspertu, kad suvoktum, jog pirotechnika ir mediniai pastatai šiaudiniais stogais nėra saugus derinys

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Plunksnos broliai, gerbkite kiekvieną oponentą ar priešininką, nes jūsų priešas yra geriausias mokytojas

Plunksnos broliai, gerbkite kiekvieną oponentą ar priešininką, nes jūsų priešas yra geriausias mokytojas

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Lenkija rengiasi trauktis iš Europos Sąjungos

Lenkija rengiasi trauktis iš Europos Sąjungos

atsiliepimų 7Skaityti visą įrašą
  Kembridžo universiteto pamoka: visi baltieji žmonės – rasistai

Kembridžo universiteto pamoka: visi baltieji žmonės – rasistai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Budri konservatoriaus akis pastebėjo dar vieną Rusijos minkštosios galios pėdsaką Jaunimo reikalų departamente prie SADM

Budri konservatoriaus akis pastebėjo dar vieną Rusijos minkštosios galios pėdsaką Jaunimo reikalų departamente prie SADM

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [5-6-7 dalys]

Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [5-6-7 dalys]

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Bijodami nukentėti žmonės nedrįsta viešai išsakyto to, kas ir taip visiems žinoma

Bijodami nukentėti žmonės nedrįsta viešai išsakyto to, kas ir taip visiems žinoma

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Įtempti Trampo ir Merkel santykiai – ar dėl to gali nukentėti transatlantinė sąveika?

Įtempti Trampo ir Merkel santykiai – ar dėl to gali nukentėti transatlantinė sąveika?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Po kiek vienas… lietuvis?

Lidžita Kolosauskaitė. Po kiek vienas… lietuvis?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Kur yra geriausia vieta pasaulyje gyventi vaikams

Kur yra geriausia vieta pasaulyje gyventi vaikams

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo narys V. Kamblevičius: „Ko Lietuvai dabar reikia: Cukraus mokesčio ar PVM lengvatos malkoms, granulėms ir briketams?“

Seimo narys V. Kamblevičius: „Ko Lietuvai dabar reikia: Cukraus mokesčio ar PVM lengvatos malkoms, granulėms ir briketams?“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [3-4 dalys]

Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [3-4 dalys]

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  JAV paskelbus naujas sankcijas, iškart paaiškėjo Europos – Rusijos meilės šaknis. Tai energetika

JAV paskelbus naujas sankcijas, iškart paaiškėjo Europos – Rusijos meilės šaknis. Tai energetika

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Puikios mintys. Vienas prie vieno. Labai tinka mūsų dabartiniam gyvenimui. Didysis išminčius, mūsų Maoronis. Aš...

- Pievas rašot. - Taip, Gadafis taip sakė, bet jis kalbėjo apie Libiją,...

Nesvarbu - solidarumas yra būtinas....

ajajajai kaip skaudu Kai kuriems tiesa isgirsti Kai sitiek metu buvo apgaudinejami. Nereikia is tiesu...

Jau dabar laukiu :)...

Ateina genijai ir vėl išeina, atėjo Tapinas visiems laikams......

Šaunuolis Trump'as! Jie sukelia nežmonišką chaosą normaliame gyvenime. Na įsivaizduokite, armijoje nėra moterų, o koks...

Is kur ta visa informacija? Pribure skaiciu ir statistiku. Kur dokumentacijos, kur popieriai irodantis siuos...

Labai išsamiai aprašyta, tiesą sakant jau ir seniau tas žinoma iš praktikos, bet dvigubai smagiau,...

Siaip jau originalus straipsnis: info.cmsri.org/the-driven-researcher-blog/topic/mawson-vaccine-study...

Puikios mintys. Vienas prie vieno. Labai tinka mūsų dabartiniam gyvenimui. Didysis išminčius, mūsų Maoronis. Aš...

- Pievas rašot. - Taip, Gadafis taip sakė, bet jis kalbėjo apie Libiją,...

Nesvarbu - solidarumas yra būtinas....

ajajajai kaip skaudu Kai kuriems tiesa isgirsti Kai sitiek metu buvo apgaudinejami. Nereikia is tiesu...

Jau dabar laukiu :)...

Ateina genijai ir vėl išeina, atėjo Tapinas visiems laikams......

Šaunuolis Trump'as! Jie sukelia nežmonišką chaosą normaliame gyvenime. Na įsivaizduokite, armijoje nėra moterų, o koks...

Is kur ta visa informacija? Pribure skaiciu ir statistiku. Kur dokumentacijos, kur popieriai irodantis siuos...

Labai išsamiai aprašyta, tiesą sakant jau ir seniau tas žinoma iš praktikos, bet dvigubai smagiau,...

Siaip jau originalus straipsnis: info.cmsri.org/the-driven-researcher-blog/topic/mawson-vaccine-study...

Čia pseudomokslas, turėtumėte gėdytis tokias nesąmones publikuoti....

žinom iš Srebrenicos......

Pasidalinkite tuo su savo draugais