infa

Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [1-2 dalys]

Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [1-2 dalys]

liepos 24
01:072017

Sandra BernotaitėPažvelkime į tokį reiškinį, kaip tapatybė, filosofiškai. Kalbant pačia plačiausia prasme, tapatinimasis – iš kurio kilusi ir tapatybė – yra nonsensas. Pasakyti apie du dalykus tai, kad jie yra tapatūs, reiškia pasakyti nesąmonę, o pasakyti, kad tam tikras dalykas yra tapatus pats sau, reiškia nepasakyti nieko. Girdint klausimą „Ar galime išsaugoti tautinę tapatybę?“, norisi paklausti: ar verta apskritai tiek daug kalbėti apie tautinę tapatybę? Nes abejonių ir nesutarimų kyla net dėl pačių žodžių „tapatybė“ ir „tauta“ apibrėžimo, o jei jau negalima kalbėti apie tai, išmintingiau būtų patylėti ar užsiimti kitais, įdomesniais ir vertingesniais diskusijų objektais, pavyzdžiui – pilietiškumu.

Šiandien vis dar cituojamas Jonas Grinius, kurio supratimas maždaug toks: tautiškumas yra prigimtinis, duotas Dievo ir sąlygotas tautos, o pastaroji yra bendruomenė, kurios nariai yra jungiami gimimu tautinėse šeimose, kalba, bendru gyvenimo būdu, papročiais, kultūra, tradicijomis. Akivaizdu, jog Griniaus apibrėžime svarbus yra tikėjimo elementas, todėl galima būtų persakyti ir taip: tauta – tai žmonių grupė, tikinti, jog turi bendrus protėvius. Būtent tikinti. Kadangi patyrinėjus kiekvieno iš mūsų genealoginę liniją dažnai paaiškėtų, jog kai kurie mūsų protėviai nebuvo gimę „tautiškose šeimose“, jie nebuvo vienos tautos, genotipo ar net rasės atstovai. Taigi tautiškumas (ar etniškumas) yra paremtas ne pačiais genealoginiais faktais, o genealoginių faktų mitologizavimu.

Tauta – tikėjimo pagrindu sukonstruota socialinė koncepcija. Būtent socialinė. Tautą sudaro ne vienas žmogus, o grupė, bendruomenė, turinti savitą būdą, papročius, kalbą ir t.t. Tačiau reikia nepamiršti, jog tautiškumas ar tautinė tapatybė – socialinio ir politinio žaidimo dalis, todėl jo negalima ištraukti iš socialinio ir politinio konteksto, o taip pat svarbu nustatyti, iš kieno pozicijos, kieno – kolektyvo ar individo, ar gal net Dievo? – vardu kalbama. Ir jei kalbama kolektyvo vardu, būtina kuo geriau įsižiūrėti į patį kalbėtoją ir tiksliau apibrėžti tą jo atstovaujamą kolektyvą, jeigu tai apskritai įmanoma, nes individų suma tučtuojau tampa statistiniu vienetu, kurio ir vertybės statistinės, ir tradicijos, ir kultūra – statistinė.

Bet galbūt galima kalbėti apie kolektyvinę tapatybę kaip tam tikros grupės mito susikūrimą. Klausimas, ar galime mes, lietuviai, imti ir sukurti tautinį mitą, yra nelogiškas, nes mitai nėra kuriami sąmoningai. Mito kūrimas vyksta ne pavienių asmenų, o kolektyvinės pasąmonės lygmeniu – tai yra vidinis procesas, kurio neįmanoma išoriškai, valingai pakreipti, o galima tik stebėti jo materializuotas išraiškas – kūrinius. Kai kalbama apie tautiškumo puoselėjimą, dažnai nukrypstama į svaičiojimus, tarsi Tauta būtų tūla moterėlė, kurią aprengsi, išauklėsi, nukreipsi ir išsaugosi (jos nekaltybę?), jei tik sugalvosi, kad to nori. Tačiau tauta yra ne individo, o masių psichikos reiškinys, ji randasi be pavienių asmenų pastangos ir suyra ne dėl pavienių asmenų kaltės, net jei kai kam norisi tikėti, jog yra atvirkščiai.

Ar aš, kaip kūrėja, rašytoja, atsižvelgdama į tą tautiškumo įvaizdį, kuris piešiamas viešojoje erdvėje, jaučiu būtinybę tapatintis su savo tautiečiais? Tapatintis su tokia ideologija, kuri tėvynės laisvę kelia aukščiau individo laisvės, mano tipo žmonėms yra nepakeliama.
Sandra Bernotaitė

Ričardas Gavelis savo romane „Paskutinė žemės žmonių karta“ personažo lūpomis kalba taip: „Ant kokio lietuviško monumento, matyt, rašytų: Tėvynė ir Tėvynė. Arba – Tėvynė ir Tvarka. Arba – Tėvynė, Darbas ir Klusnumas. (…) Šitaip jie įsiskverbia net į žmogaus vidų. Pradedama skelbti dora ir baltiškoji skaista.“ Įdomu pastebėti, kad šie žodžiai parašyti 1994–aisiais, ir jau tada Gavelio personažas teigia, jog (metaforiškai kalbant) ant lietuviško monumento neliko vieno svarbaus žodžio: Laisvė. Laisvė būti savimi, laisvė mąstyti savaip, laisvė veikti, judėti, laisvė gyventi sulig natūralia įvykių eiga ir pasaulio sąranga – „Sulig savim, po velnių!“

2-a dalis

Tapatinimasis nebūtinai reiškia sutapimą, suvienodėjimą. Vietoj žodžio tapatintis gal labiau tiktų žodis derėjimas – integracija į aplinką, prisitaikymas prie aplinkos, kuri visuomet kelia nepasitenkinimą, žadina konfrontaciją, tačiau nuolat kintantis santykis su aplinka leidžia ne tik keistis pačiam, bet ir save labiau pažinti. Klausimas dėl tapatybės iškyla tik tuomet, kai atsiranda galimybė rinktis tapatybę, kai aplinkoje arba artimoje kaimynystėje yra daugiau, negu vienos tapatybės, atstovų.

Gimtojoje aplinkoje esame mokomi – ir patys mokomės – integruotis nuo pat gimimo, todėl joje įmanoma labai aštriai ir nepajusti tapatybių įvairovės, galima nugyventi amžių taip ir nesutikus (nepažinus) kitos tautos atstovų, matant juos tik per televizorių, skaitant apie juos spaudoje. Patekus į svetimą aplinką pačiam, ištinka kultūrinis šokas ir norom nenorom tenka klausti savęs, kodėl viskas nebe „savaime aišku“, kodėl manęs nepriima į savus, ką aš atstovauju ir apskritai – kas aš esu?

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad apsigyvenus svetur išnyksta noras viską bendrinti, dingsta iliuzija, kad pasaulis seniai virtęs „globaliu kaimu“, tautų bruožai niveliavosi, visi tapo tolerantiški vieni kitų papročiams, nejaučia rasinių ir religinių skirtumų, seka tą pačią madą… Tik neišlendant iš savo aptvarėlio gali atrodyti, kad kitoje pusėje žolė žalesnė, kad lietuvio emigranto visur laukia išskėstomis rankomis – visai atvirkščiai, negu lietuvis laukia kitataučių imigrantų Lietuvoje. Pirmaisiais gyvenimo Australijoje metais stebėjausi, kodėl manęs vis užklausia, iš kur atvažiavau, kartais nespėjus net atverti burnos ir išsiduoti savo anglų kalbos akcentu („Iš kur toks įdomus akcentas?“ – dažniausia pokalbio pradžia). Man atrodė, kad visa savo išvaizda ir laikysena atstovauju tipišką (generic) europietę – pradžioje taip ir bandydavau prisistatyti, tačiau nepavykdavo išvengti kito klausimo: „O iš kurios Europos šalies konkrečiai?“ Kai atsakydavau, kad iš Lietuvos, tekdavo prisiminti, jog esu išeivė iš buvusio sovietinio bloko, Rytų Europos…

Naujoji aplinka nepuola priimti į savus, todėl esi priverstas sau atsakyti į jos užduodamą klausimą: kokia ta Lietuva ir kas tas lietuvis? Tučtuojau atsiranda būtinybė tapatintis su savais ir su siaubu pajunti, kad toji žmonių grupė – tavo tauta – visai neatspindi tavo paties įsivaizdavimo, lūkesčių, reikalavimų tai grupei. Pasijunti savikritiškas, būtent savikritiškas, nes iš esmės neatskiri savęs nuo tautos, jautiesi esąs jos pilnaverte, tik šiuo metu šiek tiek nutolusia geografiškai, dalimi. Dabar, kai nebesi tėvynės viduje, sieki įžvelgti tai, kas joje, ne vien iš vidaus, bet iš per išorę – tampi ne tik savikritiškas, bet ir kritiškas. Manai, jog tai privalumas, tačiau tiems, kurie dar netapo išeiviais, atrodai esąs nebe savas, tapai kitu, ir tai iškart imama sakyti tiesiai į akis: „Tu negali žinoti, kaip mes čia gyvenam, tu išvažiavai, o mes likome čia.“

Bet kuri kritika iš išeivio pusės priimama ne kaip vieno iš savų savikritika, o kaip svetimojo kritika, ir tai pajusti yra itin skaudu – emociškai tai yra šokas. Atsipeikėjęs supranti, kad kitų nuomonės nepakeisi, todėl privalai keisti savo požiūrio kampą. Net jei „tikrieji lietuviai“ nelaiko tavęs savu, nori jie to ar nenori, būtent tu užsienyje betarpiškai atstovauji Lietuvą: kai kuriems užsieniečiams bendravimas su tavimi bus vienintelė gyvenime lietuviškumo patirtis. Jei tavyje pabunda toji „tautinė savivoka“, imi ieškoti ir aiškintis, kas pats esi, kas tas lietuvis, ką jis valgo, kaip jis atrodo, koks jo būdas, ką jis mėgsta, kokie jo principai, kokia jo pasaulėvoka. Paradoksalu, kad atsakymai į šiuos klausimus apibrėžia ne lietuvių tautos charakterį, o tavo paties individualybę, mat nustojai taikytis prie „vienodųjų lietuvių“ aplinkos, įgavai laisvę būti savotišku.

Reikalas apsiverčia: ne tu pats deriniesi prie abstraktaus, apibendrinto, stereotipinio ir supaprastinto lietuvio įvaizdžio, o tas įvaizdis ima priklausyti nuo tavęs. Ne tu esi kaip lietuvis, o lietuvis yra toks, koks esi tu. Tai tavo individualumo procesas, nuolat kuriama asmeninė legenda, iš kurios neišimsi tokių duotybių, kaip tėvai, gimtoji kalba ir tėvynė su josios didvyrių (bet ir niekšų) kupina istorija, žaismės (bet ir atgyvenusių prietarų) kupinais papročiais, talentingų asmenybių (bet ir minios vidutinybių) kupina kultūra… Gyvendamas tarp svetimųjų su laiku vis aiškiau suvoki, jog niekada nepritapsi visiškai, nesutapsi visiškai, niekada kitiems netapsi savas, bet tai niekis, nes tau suteikta galimybė įvertinti kintantį santykį su savais. Mat tapatybė tegali būti kintantis ir labai asmeniškas kiekvieno vidinis procesas.

Nomedos Repšytės nuotrauka

šaltinis: pasauliolietuvis.lt


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

  Kodėl prie socializmo moterų seksas buvo geresnis

Kodėl prie socializmo moterų seksas buvo geresnis

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Intravertai: gyventi savu ritmu

Intravertai: gyventi savu ritmu

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo narė I. Šimonytė: Valdančiųjų reitingus smukdo nesugebėjimas pateisinti žmonėms sukeltų lūkesčių

Seimo narė I. Šimonytė: Valdančiųjų reitingus smukdo nesugebėjimas pateisinti žmonėms sukeltų lūkesčių

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Estijos deputatas: Europos Sąjungos griūtis neišvengiama, tačiau tai vyks tyliai

Estijos deputatas: Europos Sąjungos griūtis neišvengiama, tačiau tai vyks tyliai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Aš gyvenu lygiai tiek, kiek sau leidžiu

Aš gyvenu lygiai tiek, kiek sau leidžiu

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Džulianas Asandžas apie Rusijos vykdomą JAV „trolingą“

Džulianas Asandžas apie Rusijos vykdomą JAV „trolingą“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Zigmas Vaišvila. Tenka gelbėti Ministrą Pirmininką

Zigmas Vaišvila. Tenka gelbėti Ministrą Pirmininką

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ramūnas Karbauskis: nereikia būti ekspertu, kad suvoktum, jog pirotechnika ir mediniai pastatai šiaudiniais stogais nėra saugus derinys

Ramūnas Karbauskis: nereikia būti ekspertu, kad suvoktum, jog pirotechnika ir mediniai pastatai šiaudiniais stogais nėra saugus derinys

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Plunksnos broliai, gerbkite kiekvieną oponentą ar priešininką, nes jūsų priešas yra geriausias mokytojas

Plunksnos broliai, gerbkite kiekvieną oponentą ar priešininką, nes jūsų priešas yra geriausias mokytojas

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Lenkija rengiasi trauktis iš Europos Sąjungos

Lenkija rengiasi trauktis iš Europos Sąjungos

atsiliepimų 7Skaityti visą įrašą
  Kembridžo universiteto pamoka: visi baltieji žmonės – rasistai

Kembridžo universiteto pamoka: visi baltieji žmonės – rasistai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Budri konservatoriaus akis pastebėjo dar vieną Rusijos minkštosios galios pėdsaką Jaunimo reikalų departamente prie SADM

Budri konservatoriaus akis pastebėjo dar vieną Rusijos minkštosios galios pėdsaką Jaunimo reikalų departamente prie SADM

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [5-6-7 dalys]

Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [5-6-7 dalys]

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Bijodami nukentėti žmonės nedrįsta viešai išsakyto to, kas ir taip visiems žinoma

Bijodami nukentėti žmonės nedrįsta viešai išsakyto to, kas ir taip visiems žinoma

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Įtempti Trampo ir Merkel santykiai – ar dėl to gali nukentėti transatlantinė sąveika?

Įtempti Trampo ir Merkel santykiai – ar dėl to gali nukentėti transatlantinė sąveika?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Po kiek vienas… lietuvis?

Lidžita Kolosauskaitė. Po kiek vienas… lietuvis?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Kur yra geriausia vieta pasaulyje gyventi vaikams

Kur yra geriausia vieta pasaulyje gyventi vaikams

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo narys V. Kamblevičius: „Ko Lietuvai dabar reikia: Cukraus mokesčio ar PVM lengvatos malkoms, granulėms ir briketams?“

Seimo narys V. Kamblevičius: „Ko Lietuvai dabar reikia: Cukraus mokesčio ar PVM lengvatos malkoms, granulėms ir briketams?“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [3-4 dalys]

Sandra Bernotaitė. Būtinybė tapatintis [3-4 dalys]

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  JAV paskelbus naujas sankcijas, iškart paaiškėjo Europos – Rusijos meilės šaknis. Tai energetika

JAV paskelbus naujas sankcijas, iškart paaiškėjo Europos – Rusijos meilės šaknis. Tai energetika

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Puikios mintys. Vienas prie vieno. Labai tinka mūsų dabartiniam gyvenimui. Didysis išminčius, mūsų Maoronis. Aš...

- Pievas rašot. - Taip, Gadafis taip sakė, bet jis kalbėjo apie Libiją,...

Nesvarbu - solidarumas yra būtinas....

ajajajai kaip skaudu Kai kuriems tiesa isgirsti Kai sitiek metu buvo apgaudinejami. Nereikia is tiesu...

Jau dabar laukiu :)...

Ateina genijai ir vėl išeina, atėjo Tapinas visiems laikams......

Šaunuolis Trump'as! Jie sukelia nežmonišką chaosą normaliame gyvenime. Na įsivaizduokite, armijoje nėra moterų, o koks...

Is kur ta visa informacija? Pribure skaiciu ir statistiku. Kur dokumentacijos, kur popieriai irodantis siuos...

Labai išsamiai aprašyta, tiesą sakant jau ir seniau tas žinoma iš praktikos, bet dvigubai smagiau,...

Siaip jau originalus straipsnis: info.cmsri.org/the-driven-researcher-blog/topic/mawson-vaccine-study...

Puikios mintys. Vienas prie vieno. Labai tinka mūsų dabartiniam gyvenimui. Didysis išminčius, mūsų Maoronis. Aš...

- Pievas rašot. - Taip, Gadafis taip sakė, bet jis kalbėjo apie Libiją,...

Nesvarbu - solidarumas yra būtinas....

ajajajai kaip skaudu Kai kuriems tiesa isgirsti Kai sitiek metu buvo apgaudinejami. Nereikia is tiesu...

Jau dabar laukiu :)...

Ateina genijai ir vėl išeina, atėjo Tapinas visiems laikams......

Šaunuolis Trump'as! Jie sukelia nežmonišką chaosą normaliame gyvenime. Na įsivaizduokite, armijoje nėra moterų, o koks...

Is kur ta visa informacija? Pribure skaiciu ir statistiku. Kur dokumentacijos, kur popieriai irodantis siuos...

Labai išsamiai aprašyta, tiesą sakant jau ir seniau tas žinoma iš praktikos, bet dvigubai smagiau,...

Siaip jau originalus straipsnis: info.cmsri.org/the-driven-researcher-blog/topic/mawson-vaccine-study...

Čia pseudomokslas, turėtumėte gėdytis tokias nesąmones publikuoti....

žinom iš Srebrenicos......

Pasidalinkite tuo su savo draugais