infa.lt

lvzs.lt nuotrauka

Lietuva yra prasčiausia visoje Europos Sąjungoje pagal pastangas sumažinti turtinę nelygybę (naujas reitingas – tarp Afrikos šalių) ir tas vertinimas suteiktas sisteminėms mūsų mokestinės, švietimo, sveikatos, socialinės ir darbo rinkos politikos sprendimams, suformuotiems dešimtmečiais, teigia Seimo narys Tomas Tomilinas.

Gera žinia yra tai, kad turtinė nelygybė tapo ne tik ekspertų, vertinančių mus, žodyno dalimi, bet ir mūsų pačių viešojo diskurso esmine tema. Mes pagaliau suvokiame, kad reikia mažinti ne tik skurdą, bet ir nelygybę. Skurdo mažinimui turime sukūrę Piniginės socialinės paramos sistemą, kuri nemažina nelygybės, o tik gesina gaisrą. Ji remiasi griežta pajamų testavimo sistema ir tik numeta trupinius beveik badaujantiems žmonėms. Ji nepadeda ištraukti dirbančių žmonių iš skurdo.

Dabartinės Vyriausybės pasiūlyta mokestinė reforma yra labai rimtas žingsnis link pajamų lygybės, nes einama labai teisingu – būtent nelygybę (ne tik skurdą) mažinančiu keliu  – atsiranda mokesčių progresyvumas individualios veiklos pajamoms, įvedamos universalios vaiko išmokos nepriklausomai nuo pajamų testavimo. Kai kurių ekspertų kalbėjimas, kad mokestinė reforma yra kosmetinė – neatsakingas, nes mokesčių politikoje revoliucijos yra pavojingos.

Nelygybės mažinimas yra svarbus XVII Vyriausybės programos tikslas, tačiau rimtų permainų, o tiksliau išlaidų didinimo galima tikėtis tik po pajamų kaupimo etapo. Dabar Vyriausybė užsiima būtent pajamų kaupimu, t. y. vykdo nepopuliarias reformas (urėdijų, kelių, kanceliarijų) ir mažina neadekvačias valstybės išlaidas tam, kad vėliau taupymą būtų galima panaudoti rimtai socialinei politikai.

Ir svarbiausia. Po diskusijos dėl Darbo kodekso, tikiuosi tapo akivaizdu, kad nelygybę gali sumažinti ne tik valstybės perskirstymas, kai per mokesčius yra paimama ir perduodama mažiau pasiturintiems. Daug rimtesnis perskirstymas vyksta kasdien privačiose darbo vietose. Būtent dėl to, kad žmonės nesugeba gauti deramų atlyginimų, užtikrinančių minimalų šeimų orumą, vyksta masinė emigracija. Kolektyvinių derybų skatinimas, derybinės galios stiprinimas yra būtent tos priemonės, kurios gali sumažinti nelygybę darbo vietoje. Ši nelygybė yra daug svarbesnė nei socialinių pašalpų klausimai ir ją sumažinti vien Vyriausybės pastangų neužteks.

LRS