infa.lt

Algimantas Rusteika. Himnas ir gyvenimas

22 liepos
01:01 2017

Artimosios senovės priešams buvom draugai. Kartais, per šventes ir nukriošėlių šermenis – gerbiami ar net brangūs draugai. Po to visi tapom savais ir pasidarėm mielieji ir gerbiamieji. Dar mus trumpai vadino tautiečiais. O vėliau, kai savų nebeliko ir būti lietuviu tapo nebepatogu, padalino į kastas – mielus ponus, ponias ir likusius – brangius Lietuvos žmones.

Povestuviniam svaiguliui subliuškus, mus perkrikštijo Lietuvos gyventojais – nuo žodžio gyventi turbūt. Nors musės tai irgi čia gyvena ir tūpiasi kur tik patinka.

Dabar jau aiški galutinė diagnozė – esam rinkėjai, vartotojai ir mokesčių mokėtojai. Trumpiau tariant – darbo jėga. Konkretu, tikslu, pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinka realybes ir visokias vertybes.
Algimantas Rusteika

Nors jei atsiverstum Konstituciją, tai sužinotum, jog esam piliečiai. Gražus, atsakingas, garbingas ir įpareigojantis vardas. Tik nepamenu, kad taip kas nors būtų pavadinęs, besikreipdamas į brangius Lietuvos žmones kokiam nors renginy. Nes viskas dabar yra renginiai.

Nykus kaip mitingas žodis – renginys. Kas nenatūralu, surengta ir finansuota, aprengta ir supakuota. Suvaidintai nereikšminga, bet reikšmingai parduodama. Vieninteliai renginiai, kur jaučiausi gerai, buvo Sąjūdžio mitingai. Dar Juozo Erlicko koncertai.

Neapkenčiu apsimestinio entuziazmo iš sakyklų, nuobodžiausių Galaktikos istorijoje papliurpimų į mikrofoną su niekam nejuokingais pajuokavimais. Visuotinio lėbavimo isterijos per Jonines, kada visada lyja.

Nemėgstu knygų mugės. Ir Kaziuko mugės. Ir bet kokios mugės su banalybės begalybe ir tuštumos atrakcionais. Jūros ar ežero, stintų, blynų, vyšnių ir kitų lėtinio prisigurkšnojimo švenčių su ūmaus myžimo priepuoliais.

Miesto, regiono ir kaimo, žmonių ir žmonų jubiliejų. Neokolūkinių derliaus nuėmimo atšventimų ir tautinių, niekada nesibaigiančių paverkšlenimų po vėliavomis. Mišių po atviru dangumi, kur daugumai galvoj tulikas. Ir kaip grįžę prisirys ir prisilups.

Nemyliu eitynių už teises bet kaip dulkintis ar prieš teisę reikšti teises bet kaip dulkintis. Teatro ant podiumo, vadinamo Palangos tiltu. Sartų ežero žirgų lenktynių purve šalia ežero ir Hanzos dienų su pernykščiais mediniais šaukštais ir kinietiškais žaislais, užvakarykštėmis dešrelėmis ir šiandieniniais girtuokliais.

Nepasiilgstu šimtąkart matytų netikrų riterių Kernavėje ir storų žolininkių provincijos sukčių veidais. Ypatingai – anemiškų palingavimų už Lietuvą prie laikinos scenos. Bėgimų už taiką, Tėvynę, blaivybę ar prieš vėžį. Ir valdžios laiminamo pažiopčiojimo pagal fonogramą su labdara tiems, kuriuos valdžia pamiršo.

Nevirškinu pasaulinių dangaus ir žemės, orgazmo ar marazmo dienų. To per penkias minutes iščiulpiančio energiją šurmulio. Besigrūdančios abejingos minios, pervargusių ir prastai slepiančių neapykantą gyvenimui pardavėjų.

Štai tėtukas su alaus kvorta, slapčia nužiūrinėjantis moteriškių užpakalius. Vaikelis su cukraus vatos doze. Mamyčių demonstracijos, labas, kaip seniai nesimatėm, puikiai atrodai, kaip čia faina, ką pirkot.

Armijos žioplių suvažiavimas pravėdinti subines ir dykai paspoksoti į žemėn nužengusias garsenybes, niekinančias žioplius. Sukandusios dantis įžymybės, užsidėję prieš veidrodį ištobulintas plastmasės šypsenas, atropojusios parodyti surepetuotos meilės runkeliams. Taip reikia – šventė.

Prieš šią šventę Jie buvo smarkiai išsigandę. Tie, kurie ne Mes. Kurie atsako už tai, ką padarė ir ko nepadarė. Kuriems pagal pareigas privalu spręsti ir atsakyti už tai, kas yra ir ko neturi būti. Kur gauna algas ir premijas už klaidingus sprendimus ir nesprendimą.

Vargais negalais pavyko prispausti, kad žurnalistai ir visuomenė nenutrūktų nuo grandinės. Juk Valstybės diena, kurią reikia kaip nors pragyventi. Ką nors iš tribūnos pasakyti. Kalbų rašytojai prakaitavo, su meilužėmis lovose tarėsi – kaip tą pasakyti ar nutylėti optimistiškai?

Tai ką nustėrę stebime – dešimtmečiais krėstų nesąmonių rezultatas ir galimos nelaimės ženklas. Bausmė už tai, kas Gedimino kalnui daryta ir nedaryta. Dabar tikrai darys, ką reikia. Bet spręs nebe žmonės, o Dievas – duos laiko susitvarkyti arba ne.

Ar nutars mus nubausti ir visą vasarą lis? Mėnesio prognozėje Vilniui tik 6 dienos be debesėlio su lietaus lašiukais. Nors gal tai mūsų numylėto rusų „Gismeteo“ propaganda ir nepasitvirtins?

O jei nebus auksinio rudens, o vien ciklonų eisenos iš Atlanto? Jei žiema bus kaip pernai – pliusinė žliūgė? Tada baigsis blogai. Vieno kalto nėra, visi norėjo kaip geriau. O šventes vis tiek reikia švęsti.

Gyvenam, kai šventumas, tikėjimas ir pasiaukojimas išsigandę traukiasi. Kai viskas galima, tik negalima galvoti ir sakyti to, kas negalima. Kai siautėja teisės be pareigų, laisvės be atsakomybės ir malonumai dėl malonumų.

Ir noras viską ir visus, kas tam prieštarauja, uždrausti. Gal nežlugsim, standžiai įspausti į kitą darinį dabar esam didelio mechanizmo dalis. Gal ir griūvant šlaitams išstovėsim, net ir praradę savastį. Tik klausimas, ar tai dar būsime mes.

Nebesugebame, neįstengiame ir nebesistengiame švęsti Šventės. Nebetikime sakralumu, praradome džiaugsmą dėl priežasties. Pavertėm šventes ilgaisiais savaitgaliais su pasibuvimais, susiėjimais, pasisėdėjimais. Išeiginėmis.

Tyla įtempta ir pykčio daug. Pažemintieji ir nuskriaustieji klausia – ar liktų kas iš tų giedančių himną, nepabėgę per upelį? Širdis atsako – liktų, tik iš kalbančių tribūnose – nedaug. Jie įpratę viską parduoti. Atlaikys, kaip visada, paprasti, tylūs, maži.

Nesvarbu, gieda, ar ne, tik kurie – niekas nežinom. Nes didelius išbandymus išlaikai arba ne tik tada, kai egzaminas ateina. Noriu tikėti, kad to nebus. Noriu tikėti, kad išlaikysim.

Karalystę turėjom ir praradom. Kitas popiežius net neatsiminė, kad buvom karūnuoti. Valdovai užmiršo, nors niekas karūnos nepripažino negaliojančia, kaip Nidos botelių. Ir daugelį šimtų metų neatsiminėm ir nešventėm.

Net nežinojom nei dienos, nei valandos. Dabar atsimenam ir švenčiam Karalystės ilgesį. Nes tai vienintelė šventė, už kurią neprivalom niekam būti dėkingi. Net juos pakenčiam šalia, kai ateina su mumis pagiedoti ir pasikelti reitingų.

Taip, valdiško apsimetinėjimo begalybė. Prisitaikymas ir daug Taip Reikia. Bet yra meilės, kuri patiems netikėta. Ir tikra. Nes niekas taip nesuvienija kaip daina.

Ir žmogų, ir šalį reikia mylėti kasdien, o ne per gimtadienius ar šventes. Tikra meilė nerėksminga, nesididžiuoja ir neapkenčia tuščių žodžių. Ji viską pakelia ir džiaugiasi tuo, kas yra. Jai dovanų nereikia, nes ji pati yra dovana.

Joks valdovas jos negali duoti. Myli tokį, koks yra ir neklausi, ir nelauki naudos. Džiaugsmas kartu ir negalėjimas išeiti, kai nebeįmanoma. Dainuoji kasdien, be garso ir ne už pinigus.

Kai meilės nelieka, nelieka ir tavęs. Tada atsibundi ir pamatai, kad esi miręs. Tikrumas nemėgsta karnavalų, pasirodymo, iškilmingų pliurpalų ir skanduočių. Kas myli neina rėkdamas per gatves ir apie tai vengia kalbėti. Meilė gyvena širdies tyloj.

Ji yra didžiausia pasaulyje jėga. Niekas jokiais kankinimais ir turtais negali priversti mylėti. Ir priversti nebemylėti. Meilę pajunti iškart, kaip paukštis pavasarį. Atsikeli ir eini ten, kur tave šaukia.

Atskirsi pagal tai, kad esi mažesnis. Kad gali viską ir save atiduoti, jei reiktų, nors baimė ir tamsa aplinkui. Apsimetimą, veidmainystę ir netikrumą irgi pajunti iškart. Tai mūsų išbandymas.

Buvo vienišų minioje, džiaugsme ir tarp vėliavų. Yra nežinančių, pasiklydusių, su jais susitinkat akimis ir atpažįstat. Palaiminti abejojantys, nes jie yra tikri. Maži yra stipriausi, vėjas nulaužia ąžuolus, o žolė palinksta ir vėl atsitiesia.

Neapkenčiu netikrumo. Rankos vakarais skauda po darbo ir akys būna sunkios. Yra daug tų, kurie supranta ir palikti vieni. Kurie nori paklausti, kodėl ir už ką, bet neturi pas ką ir tyli.

Paklausykit tos tylos ir vienas kitą išgirsim. Mes ne vieni, mūsų daug ir esam stiprūs. Viskas praeis, bet mes nepraeisim. Užsimerkus girdžiu tolimą varpų gausmą. Sveikinu tuos, kurie girdi ir mato. Tai esame Mes.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 195

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...