infa.lt

Forbes: dėl bendros ramybės Vakarams vertėtų visiems laikams atsisakyti Kijevui dėl narystės NATO

18 liepos
01:01 2017
Stoltenbergas ir Porošenka

Jensas Stoltenbergas ir P. Porošenko (deš) | foto; Forbes.com

Kijevas ir NATO vadovybė tęsia bendradarbiavimą, kurio tikslas – Ukrainos įstojimas į NATO, rašo Forbes žurnalo medžiagos autorius Doug Bandow. Tačiau, jeigu tai įvyks, visų aljanso narių saugumui iškils grėsmė, kadangi Rusijos ir Vakarų santykiuose kils dar didesnė įtampa.. Savo pačių saugumo ir Ukrainos konflikto nutraukimo vardan, Vakarams derėtų „galutinai atsisakyti priimti Kijevą į NATO narius“, mano Bandow.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Petro Porošenka susitiko su generaliniu NATO sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir pareiškė, jog „Ukraina apibrėžė savo politinę ateitį ir savo ateitį saugumo sferoje, kaip NATO aljanso narė, rašo Forbes žurnalo medžiagos autorius Doug Bandow. Pasak Porošenkos, suplanuotas veiksmų plano svarstymas rengiantis narystei NATO, ir Kijevas nusiteikęs įvykdyti reformas siekiant „sukurti aiškų planą to, kas turėtų būti padaryta iki 2020 metų, kad valstybė atitiktų narystės NATO kriterijus“.

Savo ruožtu, Stoltenbergas, nors nedavė pažadų, tačiau buvo pozityviai nusiteikęs. Pasak jo, „NATO ir toliau palaikys Ukrainą kelyje į glaudžius santykius su NATO, reformų vykdymą ir aljanso standartų siekimą“. Sprendimas dėl narystės priklausys nuo „sąjungininkų ir Ukrainos, ir daugiau niekas neturi veto teisės šiame procese“. Tuo pačiu NATO ir toliau „teiks Ukrainai praktinę pagalbą“, papildė generalinis sekretorius.

Dauguma ukrainiečių iš tiesų nori „apsaugos iš JAV pusės“. Tačiau, straipsnio autoriaus nuomone, svarbiausiu kriterijumi įstojant šaliai į aljansą turi būti „visų jo narių saugumo lygmens padidėjimas“, tame tarpe ir Amerikos. Ukraina gi, – tai labai bloga kandidatė narystei ir politikos, ir saugumo atžvilgiu“, – įsitikinęs Bandow. Būdamas nominaliai demokratišku, dabartinis prezidentas atėjo į valdžią po „gatvės revoliucijos“ prieš išrinktą anksčiau „nors ir korumpuotą“ lyderį. „Oligarchai turi neproporcingai didelę valdžią, o ultranacionalistai turi keliančia nerimą įtaką“ – pabrėžia straipsnio autorius.

Net Europos lyderiai „negalėjo užmerkti akių į akivaizdžius dalykus“. Neseniai vykusiame aukščiausio lygio ES ir Ukrainos susitikime, Europos komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pareiškė: „mes kviečiame sustiprinti kovą su korupcija, todėl, kad korupcija griauna visas šios didžios nacijos pastangas“. Savo ruožtu, žmogaus teisių organizacija Freedom House suteikė Ukrainai žemą reitingą politinių teisių ir žmogaus laisvių atžvilgiu bei apibūdino ją, kaip „dalinai laisvą šalį“. Paskutinėje JAV Valstybės departamento ataskaitoje rašoma, jog Ukrainai būdinga „nebaudžiamumas korupcijos atžvilgiu, ne iki galo sutvarkyti teisėsaugos taikymo klausimai, žiaurus elgesys su kaliniais, atakos prieš žurnalistus, sekso prekyba, priverstinis darbas, bausmių valdininkams nebuvimas už žmogaus teisių pažeidimus, ir visumoje nebaudžiamumo klimatas“.

Pasak Bandow, separatistų palaikymas iš Rusijos pusės sąlygojo politinio nestabilumo Ukrainoje sustiprėjimą. Tačiau netgi be Maskvos įsikišimo Ukrainos politikai nesugebėtų įtvirtinti atsakingos politinės vadovybės. Tokiu būdu, permainų Kijeve perspektyvos trijų ateinančių metų eigoje išlieka abejotinomis. Ukraina taps „didžiule juodąja skyle saugumo atžvilgiu visam NATO ir JAV“.

„Kijevo stojimas į NATO atves Ukrainą į konfliktą su Maskva, kuriame Vašingtonui vietos nėra. Amerika tiesiog nesuinteresuota konfliktu su branduoline valstybe, ypač, kai Rusijos interesai rimti ir akivaizdūs“, – pabrėžia medžiagos autorius. Nežiūrint į tai, kad NATO vadovas oficialiai palaiko Ukrainos pastangas, kai kurios Europos šalys žiūri į Ukrainos narystę aljanse su didele abejone. Be to,visi kandidatai turi išspręsti savo teritorinius ginčus iki įstojimo. Tokiu būdu Maskva sieks „tęsti geopolitinį konfliktą“, kadangi paliaubos atves prie NATO ekspansijos ir Rusijos apsupimo.

Tačiau JAV ir Rusijos vyriausybės vis gi turėtų dirbti ilgalaikio ugnies nutraukimo kryptimi. „Bet kurio susitarimo pagrindu turi tapti amerikiečių pažadas, jog Kijevas nebus priimtas į NATO“, – pažymi Bandow. Ukrainiečiai turi gauti laisvą prekybą su Vakarais ir Rytais, ir Kijevas turi gauti narystės ES teisę. Taip pat yra būtina regiono decentralizacija, konkrečiai Donbaso, o Maskvai derėtų nutraukti paramą „etniniams rusų separatistams“. Pasekoje JAV ir ES atšauks antirusiškas sankcijas.

Kalbant apie Krymą, tai jis pats savaime yra „pati sudėtingiausia problema“. „Nė viena Rusijos vyriausybė neatiduos Krymo taip, išskyrus pralaimėjimą kare“, – teigia autorius. JAV ir ES turi apibrėžti savo ketinimą įveikti prieštaras su Maskva, kiek tai įmanoma, tačiau „jokiomis aplinkybėmis neišplėsti Ukrainos saugumo garantijų“. Kijevo noras įstoti į NATO „pilnai suprantamas, tačiau kelia grėsmę dabartinėms aljanso šalims-narėms”:. Vietoje rizikos padidinimo Vakarai turi „galutinai atsisakyti priimti Ukrainą į NATO“. Tada visos pusės galės judėti praktinio konflikto Ukrainoje sprendimo link, reziumuoja Forbes žurnalo autorius.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 140

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...

Čia Jums ne Okeanidės bučinys Antanui......