infa

Kas yra adekvati mityba ir kokia jos įtaka sveikatai?

Kas yra adekvati mityba ir kokia jos įtaka sveikatai?

liepos 05
01:012017
paveikslėlis

nuotrauka: raisedbywolvesiwish.com

Žymiausias antikos laikų medikas – medicinos tėvas Hipokratas (459-377 pr. m. e) dažnai sakydavo, kad maistas turi būti ir jūsų veiksmingiausias vaistas, o neteisingas jo vartojimas gali privesti prie dramatiškų pasekmių. Įdomu tai, kad senovės persų pagarbiai vadinamas „gydytojų gydytojas“ Avicena (persų k. Abu Ali al – Husayn ibn Abd Allah ihn Sina) taipogi atkreipė dėmesį į maistą, rekomenduodamas maitintis pilno grūdo košėmis, duona bei vaisiais, turinčiais skaidulinių medžiagų.

Iki šių dienų yra išlikusių daug maitinimosi rekomendacijų ir dietų, kurių dėka galime būti ne tik sveiki, bet ir turintys galimybę prailginti sveiko gyvenimo metus bei išvengti naujų civilizacijos ligų. Kaip reikėtų nepasiklysti tarp siūlomų įvairių dietų, rekomenduojamų organizmo „valymų“, peršamų ilgalaikių badavimų, propaguojamo vegetarizmo ar reklamuojamo vienos rūšies maisto valgymo bei sugebėti teisingai ir motyvuotai pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus, o ne pramoniniu būdu pagamintus jų gaminius ar „mišinius“?

Kodėl maistas yra toks svarbus žmogaus sveikatai?

Kad maistas iki šių dienų nepraranda savo aktualumo žmogaus sveikatai byloja ir nedžiuginantys Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistiniai duomenys. Mokslininkai nustatė, kad ne tik maisto trūkumas, bet ir jo perteklius bei kokybė turi didelę įtaką žmogaus sveikatai ir gyvenimui bei įrodė, kad ligų galima išvengti (30 proc. vėžinių susirgimų, 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. antrojo tipo diabeto) vien tik sveikai maitinantis. Jie įspėja, kad net 68 proc. visų mirčių sudaro tiesiogiai susijusios su mityba lėtinės neinfekcinės ligos (širdies ir kraujagyslių sistemos, lėtinės plaučių ligos, vėžys, antrojo tipo diabetas).Daugiausiai mirštama nuo išeminės širdies ligos (13,2 proc.), insulto (11,9 proc.) bei lėtinės obstrukcinės plaučių ligos.

Naujausi moksliniai duomenys skelbia, kad vadovautis tik klasikinės subalansuotos mitybos principais šiuo metu jau nepakanka, kadangi žmogaus mitybą apjungia gamtoje esančių visų lygių gyvų organizmų bendra mitybos grandinė.

Atrasti keli unikalūs ir fundamentalūs mechanizmai leido paaiškinti gyvybiškai svarbius šios grandinės procesus. Taip pat buvo įvardinti bendri penkių biologinių sistemų (bakterijų, grybų, pirmuonių, augalų ir gyvūnų, tame tarpe ir žmogaus) funkcionavimo dėsningumai, kurie yra paremti maisto asimiliacija ir įsisavinimu.

Kas yra trofologija ir kokia jos reikšmė adekvačiai mitybai?

Trofologija – tai yra mokslas apie maistą, mitybą bei trofinius maisto asimiliacijos ryšius visuose gyvų organizmų lygiuose (nuo ląstelinio iki biosferinio) bei turintis aibę privalumų. Ji remiasi moksliniais tyrimais pagrįstais teiginiais, neturinčiais antropocentrizmo (kuris yra būdingas kitoms teorijoms) bet turinti įvairių biologinių ir evoliucinių ryšių pagrindą, kuriame žmogus yra kaip šios mitybinės sistemos neatskiriama grandis.

Trofologijos – mitybos mokymo (gr. trophe – maistas, lego – mokymas) kaip mokslo pagrindą sudaro daugialypiai ir įvairūs biologiniai, cheminiai, fizikiniai, matematiniai ir kt. metodiniai aspektai, turintys specifinį maisto medžiagų bei trofinių procesų unikalumą, kuris yra būdingas visuose biologinių sistemų lygiuose (nuo ląstelinio iki biosferinio), siekiant aprūpinti analizuojamą sistemą energetiniais ir plastiniais poreikiais. Tokiu būdu susiformavo tarpdisciplininė trofologijos mokslo šaka apie maistą ir mitybą bei maisto asimiliacijos procesus, kurie yra būdingi visiems gyvos ekologinės grandinės lygiams (pvz. hidrolizė ir transportavimas). Trofologija apima bei apjungia į vieną asimiliacinę grandinę daug įvairių sričių: ląstelių ir audinių mitybą, gastroenterologiją, mokslą apie mitybą ir dietetiką (lot. diaetetica, gr. diaitetike – gyvensenos menas, seniausia ir tobuliausia Antikos medicinos sritis, tirianti sveiką gyvenseną – mitybą, higienos taisykles ir fizioterapiją).

Taip pat su trofologija tampriai yra susijusi imunologija, mikrobiologija, ekologija bei asimiliaciniai daugelio biologinių, medicininių, o taip pat iš dalies cheminių ir technologinių mokslų aspektai bei kai kurios mokslinės žemės ūkio problemos. Svarbu pažymėti, kad jau dabar trofologija gali duoti daug tikslesnius atsakymus į profilaktinės ir klinikinės medicinos klausimus bei paaiškinti kokia turi būti žmogaus mityba, atsižvelgiant į trofinius procesus, kurie susiformavo ir nusistovėjo žmogaus organizme evoliucijos eigoje.

Kokias sveikatos problemas padeda spręsti adekvati mityba?

Klasikinės mitybos teorija aiškina apie naudingųjų maisto medžiagų ir nutrientų srautą, keliaujantį virškinamuoju traktu. Tačiau, reikia pažymėti, kad kartu su maistu į žmogaus organizmą patenka ne tik reikalingos statybinės ir energetinės medžiagos, bet ir įvairios biologiškai, genetiškai bei chemiškai svetimos medžiagos. Adekvačios mitybos teorija unikali tuo, kad tuo pačiu metu papildomai nagrinėja kelis srautus:

– reguliacinius (hormoninius),

– bakterinius metabolitus,

– įvairių toksinių junginių (kurie susidaro dėl žarnyno mikrofloros arba patenka su užterštu maistu iš užterštos išorinės aplinkos).

Tai sudarė galimybę moksliškai įvertinti bendrus universalius mitybos dėsningumus įvairiose biologinių sistemų lygiuose – pradedant nuo ląstelinio, populiacinio, biosferinio, įtraukiant ir evoliucinius bei ekologinius aspektus.

Tai yra moksliškai pagrįstas išaiškinamas apie evoliucinių metodų taikymą, sprendžiant įvairius adekvačios mitybos klausimus. Atsirado galimybė nuo antropocentrinių mitybos problemų sprendimų pereiti prie adekvačios mitybos, kuri apjungia ir klasikinės subalansuotos mitybos sritį bei padeda spręsti įvairias sudėtingas su maistu ir mityba bei medžiagų apykaita susijusias sveikatos problemas.

Remiantis bendrais maisto medžiagų asimiliaciniais mechanizmais buvo identifikuoti universalūs trofinės grandinės funkciniai blokai, kurių esmę sudarė trys pagrindiniai postulatai:

1. aukštesniųjų organizmų ląstelių atliekamos funkcijos ar jų kombinacijos susideda iš elementarių molekulių ar jų funkcinių blokų kompleksų kombinacijų. Ląstelių ir organų specializacijos esmė slypi šių standartinių blokų kombinacijose;

2. panašių struktūrų evoliuciją sieja artimų ar identiškų funkcinių blokų perskirstymas įvairiuose organizmuose;

3 .ląstelių bei organų funkcinių efektų pokyčiai priklauso nuo funkcinių blokų persiskirstymo.

Kokią įtaką žmogaus sveikatai daro įvairūs natūralios biologinės grandinės teršalai?

PSO sudarė tarptautinę cheminės saugos programą, į kurią įtraukė dešimt pačių pavojingiausių cheminių medžiagų (asbestas, benzolas, dioksinas, kadmis, fluoras, gyvsidabris, švinas, atmosferos teršalai, arsenas, pesticidai). Geros žemės ūkio ar gamybos praktikos reikalavimų nepaisymas, laukų tręšimas įvairiais sintetiniais organiniais junginiais teršia atmosferą, dirvožemį, vandens šaltinius, augalus, gyvūnus, maisto produktus bei ardo natūralią biologinės grandinės pusiausvyrą. Sintetinių cheminių junginių cirkuliacijos grandinė gamtoje yra labai paprasta: dirvožemis – vanduo – augmenija, gyvūnija bei žmogaus organizmas.

Moksliškai yra įrodyta, kad toksinės, azotinės ir kitos cheminės medžiagos bei pramoniniai ar gamybiniai teršalai niekur nedingsta, jie kartu su maisto produktais ar vandeniu patenka į trofinės grandinės pabaigoje esančio žmogaus organizmą bei ardo imuninę sistemą, sukeldami įvairius alerginius ir vėžinius susirgimus. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo formuoti strateginį požiūrį į tarptautinį ir sisteminį cheminių medžiagų valdymą, skatindama iki 2020 m. pereiti prie tokios cheminių medžiagų gaminimo ir naudojimo sistemos, kuri būtų minimaliai pavojinga gamtai, o svarbiausia – žmonių sveikatai.

Kodėl nepasiteisino idealaus maisto paieškos?

Bene viena iš svarbiausių XX a. problemų tapo idealaus maisto paieškos, nes idealios mitybos pareikalavo greitai besivystantis kosmologijos bei cheminės technologijos mokslai. Atsirado poreikis pereiti nuo žemės ūkio prie pramoninės maisto produktų gamybos, tokiu būdu aprūpinant žmogaus organizmą visomis gyvybiškai reikalingomis medžiagomis. Ši teorija padėjo mokslinius pamatus pereiti nuo agro prie industrinės technikos. Besivystančios technologijos atpalaidavo žmogų nuo sunkaus fizinio darbo, o daugiau protinį darbą dirbančiam žmogui, atsirado poreikis gauti kuo greičiau įsisavinamą perdirbtą maistą, kurį reikėtų kuo mažiau kramtyti.

Tokiu būdu biologijoje bei medicinoje atsiradusi pirmoji molekulinė maisto įsisavinimo teorija subalansuotoje mityboje pasitarnavo naujų idėjų ir prognozių atsiradimui. Praktiniais bei teoriniais atliktų mokslinių tyrimų analizės rezultatais buvo įrodyta nepakeičiamų amino rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų nauda gyvybinėms organizmo funkcijoms. Daugelis mokslininkų manė, kad išvalytą nuo balasto idealų maistą galima būtų įvesti tiesiai į virškinamąjį traktą įvairių mišinių pavidalu. Tokios idealios mitybos dėka, žmogus gautų visas reikalingas maisto medžiagas tik išgrynintas ir be jokio balasto, teršalų ar cheminių medžiagų, kurios natūraliai yra gamtoje ir maiste. Tačiau ši teorija susidūrė su eile sunkumų, kadangi labai sparčiai keitėsi ne tik žmogaus socialinės ir ekonominės sąlygos, bet ir sveikata (deja, ne į gerąją pusę).

Kodėl atsirado daug įvairių neinfekcinių ligų?

Šiuolaikinės stambiosios maisto pramonės ir dietologijos pasiekimai – tai subalansuotos mitybos teorijos pasekmė, kuri gana dažnai yra apibūdinama nedviprasmiškai, vertinant rizikos veiksnius, kurie yra minimi daugelio neinfekcinių ligų atsiradimo bei jų išsivystymo kontekste. Tapo aišku tai, kad, nežiūrint rimtų pasiekimų subalansuotos mitybos teorijos srityje, dalis praktinių rekomendacijų vedė klaidingu keliu, nes atsirado įvairių neinfekcinių ligų, kurias sukeldavo pagerinti, praturtinti, rafinuoti maisto produktai ar išgryninti bei turintys maistinę vertę jų komponentai.

Tokie defektiniai maisto produktai (ar išgryninti jų komponentai) tapo daugelio rimtų ligų priežastimi, – pvz. beri beri liga, kuomet pašalinus ryžių luobelę kaip balastą, kartu buvo pašalinama ir didžioji dalis vit. B1. Žmonės pradėjo sirgti raumenų atrofija bei įvairiais širdies ir kraujagyslių sutrikimais.

Tai sąlygojo kelios priežastys:

1. dėl defektinio maisto (labai kaloringas, turintis daug sočiųjų riebalų ar paprastųjų angliavandenių ir kt.) atsirado daug pavojingų sveikatai ligų (hipertonija, miokardo infarktas, aterosklerozė, diabetas, virškinamojo trakto ir kitos neinfekcinės ligos);

2. defektinė mityba neigiamai paveikė fizinį bei protinį žmogaus išsivystymą, sumažindama taip vadinamus fiziologinius jo standartus;

3. dėl persivalgymo atsirado medžiagų apykaitos pokyčiai, viršsvoris, nutukimas ir visa „puokštė“ neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių, diabetas ir kt.), kurios paankstindavo senėjimą ir baigdavosi gana liūdnai.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atskirais ar išimtinais atvejais (stresas, sportinės varžybos, specialios darbo ar klimatinės sąlygos, autoimuninės ligos) dalis įprasto maisto raciono laikinai gali būti pakeista į specifinių dietų taikymą. Tačiau tai gali būti atlikta tik griežtoje gydytojų priežiūroje.

Atsiradusios įvairios dietos negalėjo pilnai pakeisti ilgalaikio ir normalaus mitybos raciono. Svarbu pažymėti, kad mityba turi būti ne tik subalansuota, bet ir pateikiama tokia forma, kuri atitinka evoliuciniams populiacijos bei rūšies ypatumams. O tai reiškia, kad reikia peržiūrėti fundamentalią žmogaus mitybos koncepciją, atsižvelgiant bei panaudojant naujus šiuolaikinius medicinos, fiziologijos, biochemijos biologijos ir kt. mokslų pasiekimus.

Kokia yra žarnyno mikrofloros įtaka sveikatai?

Nauji mokslo atradimai medicinos ir biologijos srityse įrodė, kad mityba yra ne tik organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis, bet ir atskleidė labai svarbią žarnyne esančios mikrofloros įtaką visoms organizmo gyvybinėms funkcijoms. Paskutiniai revoliuciniai mokslo atradimai medicinoje bei biologijoje byloja, kad žarnynas yra minimas kaip labai unikali ir svarbi endokrininė liauka, gaminanti apie 30 gyvybiškai svarbių hormonų. Ši endokrininė sistema gamina daugiau hormonų, negu hipofizis, skydliaukė, antinksčiai, lytinės laukos ir kt. liaukos kartu sudėjus.

Tokiu būdu žarnyno bakterijų populiacija, realizuodama ypatingą organizmo homeostazę – trofostazę, palaiko trofinį organizmo procesą nuo žarnyno iki visų vidaus organų. Mokslininkai nustatė, kad mikroorganizmai, panaudodami balastines ir skaidulines medžiagas produkuoja papildomas maistines medžiagas, kurios įrodo, kad neįmanoma sukurti idealaus maisto ar mitybos.

Mokslininkai taip pat įspėjo, kad žarnyno mikrofloros bei skaidulinių medžiagų (endoekologijos) trūkumas gali sutrikdyti elektrolitų balansą, trofinių organizmo procesų stabilumą bei įtakoti į didesnę įvairių toksinių (putrescinas, kadaverinas) ir vėžį sukeliančių medžiagų gamybą. Žarnyno mikroflorą dažniausiai neigiamai gali paveikti antibiotikai, savigyda, stresas bei skaidulinių medžiagų trūkumas.

Ką daryti ir kaip save motyvuoti, norint pakeisti mitybos įpročius?

Pagal adekvačios mitybos teoriją, pirmiausia reikėtų subalansuoti savo mitybą bei atkreipti dėmesį į išeikvojamos energijos kiekį ir jos eikvoti truputį daugiau, negu gaunama su maistu, ta prasme – stengtis nenutukti. Apskaičiuoti ir įvertinti savo svorį, galima panaudojant kūno masės indeksą (KMI). KMI = svoris (kg)/ūgis (m) 2. Pvz. : KMI = 70 kg / (1.75 m2) = 70 / 3.06 = 22.9

Vadovaujantis PSO pasiūlyta klasifikacija nustatyta, kad (prieiga prie internete: http://apps.who.int..), kai KMI yra :

< 16.0

Sunkus plonumas

16.0 – 16.99

Nuosaikus plonumas

17.0 – 18.49

Lengvas plonumas

18.5 – 24.99

Normalus svoris

25.0 – 29.99

Nedidelis antsvoris

30.0 – 34.99

Nutukimas I klasės

35.0 – 39.99

Nutukimas II klasės

40.0 >=

Nutukimas III klasės

Jeigu KMI > 30 – nutukimas su didele rizika susirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis. Antsvorį taip pat galima sužinoti išmatuojant liemens apimtį. Moterų ji neturėtų būti didesnė nei 88, o vyrų − 102 centimetrai. Siūloma valgyti daugiau vaisių ir daržovių bei tokio maisto, kuriame yra skaidulinių medžiagų, nes šis maistas, skrandžio sulčių bei žarnyno endomikrofloros fermentų dėka, yra gana lengvai suskaidomas bei optimaliai įsisavinimas. Rekomenduojama valgyti daugiau sudėtingųjų arba (lėtųjų) angliavandenių – viso grūdo duoną, makaronus iš kietųjų kviečių rūšių. Jie skyla žarnyne ilgai (per 1- 4 val.), o patekę į kraują – palaipsniui aprūpina organizmą energija ir nevirsta riebalais.

Paprastieji (greitieji) angliavandeniai – saldainiai, vaisvandeniai, baltoji duona, vynuogės ir kt. turi daug cukraus, kuris labai greitai verčiamas gliukoze (per 0,5 val.), patenka į kraują ir duoda energiją organizmui bei galvos smegenims. Deja, paprastieji angliavandeniai labai lengvai tampa riebalais. Tokių angliavandenių vartojimas didina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kt. ligų atsiradimo riziką.

Tačiau reikia neužmiršti, kad greita gliukozė yra reikalinga mūsų galvos smegenų normaliam funkcionavimui. Smegenys sudaro vos 2 proc. kūno masės, tačiau suvartoja iki 25 proc. visos organizmui būtinos energijos. Štai kodėl kartais norisi „kažko“ saldaus. Tam tikrais atvejais neįmanoma apsieiti be greitųjų angliavandenių, pvz. – esant hipoglikemijai (būsena, kuomet staigiai sumažėja cukraus kiekis kraujyje) arba pervargus, patyrus stiprų stresą. Tuomet neprarasti sąmonės arba apsisaugoti nuo rimtų kraujagyslių sutrikimų padeda gabaliukas cukraus ar šokolado.

Maistas yra kaip signalas milijonams beta ląstelių kasoje išskirti nuolat gaminamą insuliną į kraują. Jis greitai sumažina gliukozės kiekį kraujyje. Trūkstant insulino, arba esant gliukozės receptorių pažeidimams ląstelėse, kraujyje padidėja gliukozės kiekis bei vystosi cukrinis diabetas. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas maisto pasirinkimo piramidės (prieiga internete http://sam.lrv.lt/lt/veiklos…) bei „Rakto skylutės“ (prieiga internete http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys…) principų laikymasis kiekvieną motyvuos pasirenkant sveikatai palankesnius maisto produktus, kuriuose yra mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų, o rekomenduojamas moksliškai pagrįstas adekvačios mitybos principų taikymas mityboje absoliučiai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos

Europos kovos su nutukimu chartijos, Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų plano, Pasaulinės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos bei Europos komisijos Baltosios knygos dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti, strategines nuostatas bei padės koreguoti mitybos įpročius. Sveikos mitybos rekomendacijas galima rasti interneto prieigoje: http://www.smlpc.lt….

Beje, jau šiandien svarbiausiu žingsniu, padedančiu keisti bei koreguoti visuomenės mitybos įpročius, yra laikytinas ne tik gamintojų motyvuotas požiūris į sveikatai palankesnius maisto produktus bet ir neatidėliotiną jų gamybą.

Gydytoja higienistė Liucija Urbonienė

1 Atsiliepimas

  1. aradija  ip: 83.189.226.106 -  2017-07-06, 14:25

    higieniste turetu kalbeti apie higiena, o ne apie mitybą 😕

Rašyti Atsiliepimą

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

  Mes ir Jie

Mes ir Jie

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Kodėl Britanija išeina

Algimantas Rusteika. Kodėl Britanija išeina

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Filosofas Arvydas Šliogeris: pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Filosofas Arvydas Šliogeris: pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Alvydas Jokūbaitis: Nežinau kitos tokios valstybės, kaip Lietuva, kur į mokslininkų diskusijas kišasi beraščiai

Alvydas Jokūbaitis: Nežinau kitos tokios valstybės, kaip Lietuva, kur į mokslininkų diskusijas kišasi beraščiai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo pirmininkas V. Pranckietis atsisakė susitikti su signataru Z. Vaišvila, įstatymo, dėl privalomo advokato atstovavimo atšaukimo, inicijavimo klausimu

Seimo pirmininkas V. Pranckietis atsisakė susitikti su signataru Z. Vaišvila, įstatymo, dėl privalomo advokato atstovavimo atšaukimo, inicijavimo klausimu

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas: Iš baimės nukentėti žmonės nebeišdrįsta pasakyti to, kas visiems yra žinoma

Rolandas Paksas: Iš baimės nukentėti žmonės nebeišdrįsta pasakyti to, kas visiems yra žinoma

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Kur dingsta pinigai?

Algimantas Rusteika. Kur dingsta pinigai?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Pamoka

Algimantas Rusteika. Pamoka

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Seksualumo ribos: Ar bus nauja seksualinė revoliucija?

Lidžita Kolosauskaitė. Seksualumo ribos: Ar bus nauja seksualinė revoliucija?

atsiliepimų 7Skaityti visą įrašą
  Ko iš tikrųjų siekiama Europos Sąjungos projektu?

Ko iš tikrųjų siekiama Europos Sąjungos projektu?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Kur link veda pasaulį šiandienė politika? Į išnykimą

Arvydas Daunys. Kur link veda pasaulį šiandienė politika? Į išnykimą

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Prof. Algirdas Šukys: Ar galėjo būti kitaip?

Prof. Algirdas Šukys: Ar galėjo būti kitaip?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Konservatoriai be priešų – konservatoriai be ateities

Algimantas Rusteika. Konservatoriai be priešų – konservatoriai be ateities

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Petras Gražulis: Ar ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti nors vie­ną po­stso­vie­ti­nę vals­ty­bę, kad bu­vęs KGB-istas va­do­vau­tų sau­gu­mui?

Petras Gražulis: Ar ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti nors vie­ną po­stso­vie­ti­nę vals­ty­bę, kad bu­vęs KGB-istas va­do­vau­tų sau­gu­mui?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Gamta tuštumos nemėgsta (3-4 dalys)

Gamta tuštumos nemėgsta (3-4 dalys)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Prof. Algirdas Šukys: Prisimenant 1991 metų naktį į sausio 13 -aja

Prof. Algirdas Šukys: Prisimenant 1991 metų naktį į sausio 13 -aja

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Konservatorius reiškia pretenzijas Lenkijos užsienio reikalų ministrui dėl pozicijos Ukrainos atžvilgiu

Konservatorius reiškia pretenzijas Lenkijos užsienio reikalų ministrui dėl pozicijos Ukrainos atžvilgiu

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Gamta nemėgsta tuštumos [1-2 dalys]

Gamta nemėgsta tuštumos [1-2 dalys]

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas: Ar dar turiu teisę netikėti tuo, jog Lietuvą sunkiu momentu gelbės karinės galios indeksas?

Rolandas Paksas: Ar dar turiu teisę netikėti tuo, jog Lietuvą sunkiu momentu gelbės karinės galios indeksas?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Vakar Vokietijos parlamentas įteisino homoseksualų santuokas ir visas iš santuokos kylančias teises, įskaitant ir įsivaikinimą

Vakar Vokietijos parlamentas įteisino homoseksualų santuokas ir visas iš santuokos kylančias teises, įskaitant ir įsivaikinimą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Saulius Skvernelis: dialogas neįmanomas su žmonėmis, kurie ilgus metus nebaudžiami vykdė neskaidrią veiklą ir iš jos pelnėsi

Saulius Skvernelis: dialogas neįmanomas su žmonėmis, kurie ilgus metus nebaudžiami vykdė neskaidrią veiklą ir iš jos pelnėsi

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Drąsa ir dorybė, ir vertybė. Arvydas Šliogeris dažniausiai yra teisus, tik , pastebėjau, ne visi...

Atlyginimas mokamas už atliekamą darbą, o ne už lyti. Ir dar, nors sakoma: vyrai ir...

Ko bijote, jei esate teisūs?...

Galerijoje komentarai neleidžiami programiškai....

Taip, tikrai, JT žiauriai suklydo priėmusios Visuotinę Žmogaus teisų deklaraciją. Be...

M4gstu Lidžitos straipsnius, smagiai rašote ir konkrečiai, užkabina. Ačiū....

tapinas teroristas evaizdai.lt/di/EJJ9/phpIoMmgR.png...

LRS propaganda, kaip korporacijos reklama! Visuose šiuose paragrafuose gaidinamas smulkus ir vidutinis ir...

Dekui uz tiesa. Tik mazai kas sugeba ja suprast. Aviu salis...

Drąsa ir dorybė, ir vertybė. Arvydas Šliogeris dažniausiai yra teisus, tik , pastebėjau, ne visi...

Atlyginimas mokamas už atliekamą darbą, o ne už lyti. Ir dar, nors sakoma: vyrai ir...

Ko bijote, jei esate teisūs?...

Galerijoje komentarai neleidžiami programiškai....

Taip, tikrai, JT žiauriai suklydo priėmusios Visuotinę Žmogaus teisų deklaraciją. Be...

M4gstu Lidžitos straipsnius, smagiai rašote ir konkrečiai, užkabina. Ačiū....

tapinas teroristas evaizdai.lt/di/EJJ9/phpIoMmgR.png...

LRS propaganda, kaip korporacijos reklama! Visuose šiuose paragrafuose gaidinamas smulkus ir vidutinis ir...

Dekui uz tiesa. Tik mazai kas sugeba ja suprast. Aviu salis...

O kur tas sąrašas? Juk sąrašas turi būti sunumeruotas. Dabar vien dėl šios priežasties straipsnio...

"Hagą palaikė...". Kuo čia dėta Haga? Nyderlandų sostinė Amsterdamas...

Pasidalinkite tuo su savo draugais