infa.lt

Rolandas Paksas: Ar dar turiu teisę netikėti tuo, jog Lietuvą sunkiu momentu gelbės karinės galios indeksas?

Rolandas Paksas: Ar dar turiu teisę netikėti tuo, jog Lietuvą sunkiu momentu gelbės karinės galios indeksas?

liepos 01
19:562017

Gedimino kalnas 1

Dabartinę mūsų visuomenės dvasinę būklę simbolizuoja Gedimino kalnas. Ne juodžemiu užpiltas bei negrįžtamai suniokotas architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių fontanas prie parlamento rūmų, ne gėdingai prastai atlikta sostinės Gedimino prospekto rekonstrukcija, ne sunaikintas net per sovietų okupaciją veikęs tautinės kultūros fenomenas Povilo Mataičio Lietuvių folkloro teatras, o būtent nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse griūvantis Gedimino kalnas. Šis kalnas lyg šliaužiančios grėsmės nuojauta, kuri tarsi paralyžiuoja gyvybines tautos galias.

Šiandien ši istorinė Vilniaus vieta yra virtusi nacionalinės gėdos simboliu visų mūsų akivaizdoje. Kad ir kaip būtų gaila, daugelis vilniečių jau yra susitaikę su šia beviltiška realybe. Valdininkų machinacijos mieste jau seniai yra tapusios norma. Nesiverčia liežuvis klausti, kaip galėjo atsitikti, kad šimtai paveldo saugotojų, ekspertų ir kitokio įvairaus plauko veikėjų „nematė“ iškertamų medžių, pseudoistorinių mūrų statybų, negirdėjo susireikšminusių žinybų, komisijų ir direkcijų aimanavimų dėl nuolatinio valstybės iždo lėšų trūkumo.

Ekstremali padėtis, kurią „išstenėjo“ ką tik praūžusių liūčių išgąsdinti, sostinės dangoraižiuose susispietę miesto valdytojai, yra tik dar viena manipuliacija, kuria mėginama sprukti nuo asmeninės atsakomybės. Kas suteikė mandatą tiesiogiai ir netiesiogiai rinktoms bei nerinktoms personoms taip nugyventi Vilnių, negrįžtamai sunaikinti jo istorinį ir kultūrinį paveldą?

Ekstremali padėtis valstybėje turėtų būti skelbiama dėl valstybės institucijų nusikalstamo neveikimo bendram labui, suvešėjusio Lietuvoje lyg invazinis Sosnovskio barštis. Apie politikų atsakomybę šiandien jau nebeverta aušinti burnos.

Kalbėdamas apie atsakingumą visada stengiausi laikytis principo, kuriuo vadovavosi, drįstu teigti, viena didžiausių XX amžiaus asmenybių Vinstonas Spenseris Čerčilis (Winston Spencer Churchill): „Tai, ką padariau per šiuos trisdešimt metų praktiškai veikdamas ir gindamas savo požiūrį, yra svarbiausias mano gyvenimo darbas, ir sutinku, kad apie mane būtų sprendžiama pagal tai, ką per juos pasiekiau. Laikausi savo taisyklės niekada retrospektyviai nekritikuoti jokių karinių ar politinių sprendimų, jeigu juos priimant viešai ar oficialiai neišsakiau savo nuomonės ar neperspėjau, kad jie yra klaidingi.“

Esu įsitikinęs, jog šiandien kai kurių žurnalistų bei vadovų, atsakingų už užsienio politiką, retorika kaimyninių šalių atžvilgiu yra pasiekusi pavojingą ribą ir akivaizdžiai iškrenta iš taikos metui būdingo stiliaus. Jau tapo įprasta, jog viešasis diskursas mūsų žiniasklaidoje yra tarsi apimtas aršios karinės propagandos karštinės.

Kodėl čia taip eskaluojama karinio konflikto tema? Vertinant Lietuvos subjektiškumą šiame kontekste bei galimus padarinius ir pasekmes, kokias galėtų sukelti šaliai net mažiausias karinis incidentas, tokia mūsų politikų laikysena nieko gero nežada.

Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas ir veiksmai Rytų Europoje kelia Rusijos protestą ir skatina didžiulę įtampą. Lietuva jau yra pasirinkusi savotiško šios įtampos mediatoriaus vaidmenį ir yra atsidūrusi neprognozuojamų procesų epicentre. Kokį vaidmenį numatyta atlikti Lietuvai šiame makabrišką situaciją primenančiame žaidime?

Paskelbti naujausi duomenys apie pasaulio valstybių karinę galią. Šauktinius į kariuomenę sugrąžinusi ir karinės technikos parką atnaujinusi Lietuva aiškiai pirmauja tarp Baltijos šalių. Pagal daugelį atskirų karinių parametrų Lietuva nepatenka net į pirmąjį šimtuką. Tad ar adekvačiai politikai suvokia realijas? Drįsčiau manyti, kad ne. Tačiau kaina, kurią jau moka visi gyventojai už šį į(si)traukimą į galių žaidimą, yra milžiniška. Nemanau, jog Lietuvą sunkiu momentu gelbės karinės galios indeksas.

Savigyna yra vienas iš kertinių NATO principų, įtvirtintų 1949 metais Vašingtono sutarties penktame straipsnyje: „Ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau NATO narių turi būti laikomas išpuoliu prieš visas, visos narės „nedelsiant“ padės tokio išpuolio aukai (aukoms)“.

Tačiau, kas galėtų garantuoti, jog tai, kas mūsų „isteblišmentui“ gali pasirodyti kaip išpuolis, NATO būstinėje negali būti traktuojama kitaip – ne kaip „ginkluotas išpuolis pagal penktą straipsnį“?

Beveik visą birželį Lietuvoje vyko didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2017“. Jose dalyvavo keli tūkstančiai karių iš Lietuvos ir devynių NATO valstybių: Belgijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kroatijos, Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos. Geležinis vilkas staugė ir žvangino karine technika ne tik poligonuose.

Bendra operacija su Lenkijoje dislokuotu NATO priešakinių pajėgų batalionu ir priskirtais vienetais Suvalkų ruože buvo skirta išbandyti būtinus scenarijus, kad būtų užtikrintas Lietuvos ir visų Baltijos šalių apginamumas ginkluoto konflikto atveju.

Tačiau ar galime iki galo suvokti, ką mums bando išdėstyti vietiniai generolai ir karingai nusiteikę politiniai vadovai? Ar galime įvertinti praradimų kainą, kurią Lietuva privalės sumokėti, jeigu toks „ginkluotas konfliktas“ vis dėlto įvyktų?

Istorinės pamokos aiškiai rodo, jog taikos pamatas yra nepaprastai trapus. Antrasis pasaulinis karas, nutraukęs visus žmoniją siejusius saitus, tik patvirtino skausmingą tiesą, jog aibė tuo metu egzistavusių tarpvalstybinių sutarčių ir susitarimų per akimirką virto nieko verta popieriaus krūva. Savo memuaruose apie tai V.S.Čerčilis rašė: „Kaip vienas iš tų, kurie gyveno ir dirbo tomis dienomis, aš visų pirma noriu parodyti, kaip lengvai buvo galima užkirsti kelią Antrojo pasaulinio karo tragedijai; kaip ydingųjų piktavališkumą sustiprino dorybingųjų silpnumas, kaip demokratinių valstybių struktūros ir papročiai, jeigu jos nesusijungia į didesnius organizmus, neturi stabilumo ir tikrumo elementų, kurie vieninteliai gali užtikrinti paprastų žmonių saugumą.“

Todėl šiandien Lietuva neturi teisės prarasti protą ir paversti mūsų valstybės didžiųjų politinių galių įrankiu. Esu tikras, jog privalome keisti dabartinę mūsų politiką. Tikiuosi, jog dar turiu neatimtą teisę pareikšti savo nuomonę.

Šią savaitę parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje abstrakčiai teigiama, jog „Lietuvos komunistų partijos veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus“. Vyriausybė raginama „kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos komunistų partiją pripažintų nusikalstama“.

Tiek savo esme, tiek prasme minėta rezoliucija labiau panaši į niekinį pareiškimą nei į rimtą teisės aktą. Norėčiau dar būdamas gyvas sužinoti, kiek dabartinės valdžios aukščiausiuose ešelonuose triūsiančių kadrų bei jų atžalų yra išugdžiusi toji „nusikalstama organizacija“ ir koks likimas būtent jų laukia ateityje.

Pastarųjų metų procesai verčia dar kartą apmąstyti tiek savų, tiek svetimų politinių sprendimų pasekmes visai Lietuvos visuomenei. Negaliu net įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis tie valdžios vyrai ir moterys, kuriems einant visos tautos patikėtas pareigas, būtų taip beatodairiškai teriojama pati lietuvių tauta. Ar minėta rezoliucija nėra tik figos lapelis siekiant pridengti vis giliau atsiveriančias visuomenės bėdas?

Intuityviai suvokiame, jog taip, kaip yra, būti nebegali. Tačiau sunku paaiškinti, kodėl įvairių lygių valdžia, pradedant savivaldybių vadovais, ministerijų valdininkais, baigiant Respublikos prezidente, yra tarsi sustingę neveiklume ir abejingumo būsenoje.

Esu įsitikinęs, jog gyventojų praradimas yra esminė valstybės politinė problema, tačiau ji nesprendžiama. Per dvidešimt septynerius metus nuo nepriklausomybės atkūrimo netekome 926 tūkstančių gyventojų. Net juodžiausių represijų ir genocido metais, 1940-1953-iaisiais, Lietuva prarado gerokai mažiau – 781 tūkstantį gyventojų (iš jų žuvo apie 47 tūkstančius). O vien per trylika narystės Europos Sąjungoje metų Lietuvą paliko net 588 tūkstančiai žmonių.
Rolandas Paksas

„Vieno žmogaus mirtis yra tragedija. Mirtis milijonų yra statistika.“ Šią cinizmu persunktą frazę yra pasakęs Stalinas. Panašu, kad dabartinė mūsų valdžios laikysena savo žmonių atžvilgiu yra grindžiama būtent tokio mąstymo recidyvais.

Laisvė išnaudoti ir būti išnaudojamiems yra tapusi mūsų visuomenės narių tarpusavio santykių pagrindu. Į socialinę atskirtį kasdien patenka vis daugiau žmonių.

Demografinė būklė – kritiška. Šiandien Lietuvoje auga 444 061 vaikas. Jei lygintume su devyniasdešimtaisiais, kai šalis nebuvo taip nukraujavusi, tai perpus mažesnis skaičius. Tada gyveno 832 434 vaikai. Dar po dešimtmečio Lietuvoje turėsime tik 273 711 vaikų iki aštuoniolikos metų.

Kaip yra sakęs V.S.Čerčilis, „taikos metu turi vyrauti gera valia“. Manyčiau, jog Lietuva šią išmintį ir politikos vertybę jau baigia prarasti. Ir visiškai nesvarbu – savo ar svetima valia.

paksas.lt


Žymos

Atsiliepimų 2

  1. alfa  ip: 86.38.154.149 -  2017-07-02, 11:29

    “ retorika kaimyninių šalių atžvilgiu“-šie Pakso žodžiai ir yra esminis galvos skausmas.
    Gedimino kalno problemos tik pretekstas p.Paksui lieti ašaras dėl „kaimyninės“ šalies atžvilgiu.Kad svariau atrodytų pasitelkiama ir istorinė asmenybė V.Čerčilis.Ponas Paksai,kalbėdamas apie atsakingumą reikėtų plačiau pasidomėti apie praėjusios istorijos vingiuose siautusius skersvėjus,kuriuose pabuvojo ir V.Čerčilis.Ar Jums žinoma,kad V.Čerčilį,kurį galima vertinti kaip prieštaringą aswmenybę,1938m(II-jo Pasaulinio karo išvakarėse)savo pasiuntime A.Hitleriui rašo:“Jeigu Anglijai bus lemta pergyventi tokią nacionalinę nelaimę,kokia 1918m pergyveno Vokietija,mes melsim Dievą ,kad jis pasiųstu žmogų,su Jūsų valios jėga ir intelektu“.
    Jeigu Jums „kaimyninė valstybė“vis dar atrodo autoritetas ,perskaitykite P.Earley kygą „Draugas Ž“,kuria nesunku įsigyti Lietuvos knygynuose ir iš naujo susipažinti su Jums taip imponopjančia „kaimynine valstybe“.Tačiau prieš atveriant duris į viešąją erdvę reikėtų turėti nors elementaraus supratimo apie gėdos jausmą ir savo asmeninius interesus dangstyti Gedimino kalno negandomis.Ne paslaptis,jog ir prezidentu bei Lietuvos gėda tapote su tos pačios „kaimyninės valstybės“pagalba.Susitaikykit su su savo politiko-nevykėlio dalia ir ramiai ilsėkitės besisupančioje kėdėje ,neišvengiamai artėjančios senatvės.

  2. Nesupratau  ip: 199.249.223.71 -  2017-07-04, 08:57

    Čia Kiseliovo straipsnis? 🙂

Rašyti Atsiliepimą

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

Jei norėtumėte paremti…

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, – jūs galite prisidėti ir paremti jos rengimą SMS ar kitu Jums patogiu būdu

  Petras Gražulis: „Ar Rasa Juknevičienė galėtų būti verbuota provokatorė?“

Petras Gražulis: „Ar Rasa Juknevičienė galėtų būti verbuota provokatorė?“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seksas su robotais Maskvoje: atsidaro pirmas legalus bordelis

Seksas su robotais Maskvoje: atsidaro pirmas legalus bordelis

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  STT ir Generalinė prokuratūra prašomos įvertinti G. Landsbergio uošvio įdarbinimo aplinkybes

STT ir Generalinė prokuratūra prašomos įvertinti G. Landsbergio uošvio įdarbinimo aplinkybes

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo narys Mindaugas Puidokas teigia, jog CETA bus ratifikuota tik su saugikliu, apsaugančiu Lietuvą nuo GMO

Seimo narys Mindaugas Puidokas teigia, jog CETA bus ratifikuota tik su saugikliu, apsaugančiu Lietuvą nuo GMO

atsiliepimų 9Skaityti visą įrašą
  Končita Vurst buvo „priversta“ paskelbti apie savo ŽIV diagnozę

Končita Vurst buvo „priversta“ paskelbti apie savo ŽIV diagnozę

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  S. Skvernelis: „Teisinėje valstybėje asmens padarytus teisės pažeidimus nustatinėja ne prezidentė“

S. Skvernelis: „Teisinėje valstybėje asmens padarytus teisės pažeidimus nustatinėja ne prezidentė“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Mokesčių reforma: nuo čia nukirpsim, ten prisiūsim

Algimantas Rusteika. Mokesčių reforma: nuo čia nukirpsim, ten prisiūsim

atsiliepimų 3Skaityti visą įrašą
  V. Mazuronis: Struktūrinė Vyriausybės reforma – daug bildesio, mažai judesio

V. Mazuronis: Struktūrinė Vyriausybės reforma – daug bildesio, mažai judesio

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Ar tik neteks mokėti už apsilankymus miške?

Ar tik neteks mokėti už apsilankymus miške?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Konservatorė įžvelgė įstatymų pažeidimą Grūto parko logotipe naudojamoje sovietinėje simbolikoje

Konservatorė įžvelgė įstatymų pažeidimą Grūto parko logotipe naudojamoje sovietinėje simbolikoje

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  URM vadovas L. Linkevičius Lietuvos vardu paskelbė palaikantis raketų smūgį Sirijoje

URM vadovas L. Linkevičius Lietuvos vardu paskelbė palaikantis raketų smūgį Sirijoje

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Dialogas vietoje eskalacijos

Dialogas vietoje eskalacijos

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Prezidentas Rolandas Paksas. Prekyba Lietuvos valstybingumu

Prezidentas Rolandas Paksas. Prekyba Lietuvos valstybingumu

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Gyvenimo matematika socialinių tinklų komentarų lobynuose (2)

Gyvenimo matematika socialinių tinklų komentarų lobynuose (2)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Steigiamas Kauno forumas: Dabar vėl yra Pradžia

Algimantas Rusteika. Steigiamas Kauno forumas: Dabar vėl yra Pradžia

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Andrius Kubilius pranešė tris dienas dirbsiąs vardan Ukrainos ir Rusijos europietiškos ateities

Andrius Kubilius pranešė tris dienas dirbsiąs vardan Ukrainos ir Rusijos europietiškos ateities

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą
  Filosofas Vytautas Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“?

Filosofas Vytautas Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Mindaugas Puidokas: „L.Linkevičius ir liberalai apie Stambulo konvenciją nutyli tai, kas palies visas šeimas ir vaikus“

Mindaugas Puidokas: „L.Linkevičius ir liberalai apie Stambulo konvenciją nutyli tai, kas palies visas šeimas ir vaikus“

atsiliepimų 5Skaityti visą įrašą
  Gimstame pagonimis, krikščionimis tampame vėliau (3)

Gimstame pagonimis, krikščionimis tampame vėliau (3)

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Andrius Kubilius Seime kuria „Europietiškos Rusijos draugų (prorusišką) grupę“

Andrius Kubilius Seime kuria „Europietiškos Rusijos draugų (prorusišką) grupę“

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  „Fake news“ Lietuvoje arba kodėl jie bijo Prezidento Rolando Pakso?!

„Fake news“ Lietuvoje arba kodėl jie bijo Prezidento Rolando Pakso?!

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Šiais laikais viskas normalu :D...

O tai ji nuo ko apsikrėtė?...

dalinkimes gyvasmiskas.lt/ceta-ateina-i-lietuva-korporaciju-ataka-pries-zmones-ka-palaikys-seimas/...

geriau jau mokytis is svetimu klaidu,o cia net ne klaida ,o savizudybe.neskubekim. ...

Valstiečiai čia tikrai atrodo kaip valstiečiai - mano kad gudresni už tas pasaulio korporacijas pasirodys,...

,Valstiečiai įžūliai mulkina Lietuvą. Tarptautinės teisės ekspertai jau seniai aiškina, kad tokie pareiškimai CETA sutarties...

Balsavimo rezultatai (2018-04-19, rytinis posėdis) Pradžia > Seimo posėdžiai > Vykstantis posėdis...

issisaugokit sita ateinancioms kartoms lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15274&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-29301&p_var=1...

Balsavo Seimo narių: 86 iš 140. Balsavimo rezultatai: už - 70, prieš - 5,...

Ceta prasibrove lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15274&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-29301&p_var=1...

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, tikiuosi, jog patiks: *Rolandas Paksas: Ar dar turiu teisę netikėti tuo, jog Lietuvą sunkiu momentu gelbės karinės galios indeksas?* - nuoroda: http://infa.lt/16387/rolandas-paksas-ar-dar-turiu-teise-netiketi-tuo-jog-lietuva-sunkiu-momentu-gelbes-karines-galios-indeksas/