infa.lt

photo: photokaaran.com

Gan Liping bandė pereiti gatvę dar iki to, kai „žalia šviesa“ šviesofore pasikeitė į raudoną, tačiau nespėjo, rašo The Wall Street Journal. „Jos veidas nedelsiant atsirado dviejuose video ekranuose aukštai virš gatvės. Įrašas ekranuose skelbė: „Tie, kas demonstruoja neatsargumą pereinant gatvę, bus surasti padedant veidų atpažinimo technologijai“, – rašo žurnalistai Josh Chin ir Liza Lin.

„Kinijoje veidų atpažinimo technologija – kažkada antiutopinės mokslinės fantastikos elementas – dabar tampa kasdienybės dalimi : valdžia taiko ją gatvėse, metro stotyse, aerouostuose ir pasienio kontrolės punktuose gigantiško socialinės inžinerijos eksperimento eigoje. Jos tikslas – daryti įtaką žmonių elgesiui ir išsiaiškinti teisės pažeidėjus“, – rašoma straipsnyje.

Gan jau vieną kartą buvo patekusi į vaizdo kameros objektyvą, pažeidusi perėjimo per gatvę taisykles. Dabar ekrane atsirado įrašas, jog pažeidimas pakartotinis. „Aš daugiau niekada nebėgsiu degant raudonai šviesai“, – pasakė Gan.

Leidinys pažymi: „Kinija skuba pritaikyti naujas technologijas stebint savo piliečius tokia forma, kuri JAV ir Vakaruose sukeltų nerimą daugeliui. Autoritetingi Pekino lyderiai, nekaustomi nei rūpesčio dėl privataus gyvenimo, nei visuomenės debatų, montuoja savo skanerius neramiuose regionuose ir taiko pažangią programinę įrangą sekant chaotiškas diskusijas socialiniuose tinkluose.

Iki 2020-ųjų vyriausybė tikisi įvesti bendranacionalinę „visuomeninio pasitikėjimo“ sistemą, kuri pritaikys kiekvienam piliečiui reitingą susijusį su jo elgesiu darbe ir visuomeninėse vietose, o taip pat atitinkamai tam, kaip jis elgiasi su finansais“.

Pasak straipsnio autorių, kinietiškos IT-kompanijos skatina šį procesą, rinkdamos informaciją apie žmonių gyvenimą per jų mobiliuosius telefonus, ir lenktyniaudamos kuria sekimo sistemas.

„Veidų atpažinimo technologija – vienas iš pačių galingiausių naujų instrumentų žmonių sekimo arsenale“, – pastebi autoriai.

Leidinys praneša, jog Jungtinėse Valstijose ši technologija taikoma FTB identifikuoti įtariamuosius nusikaltimo padarymu ir vidaus saugumo Ministerijos – atsekant užsienio svečių išvykimą iš šalies.

„Tačiau Kinija užima ypatingą vietą – ji taiko veidų atpažinimą kaip „bizūną“ darydama įtaką žmonių elgesiui“, – rašo autoriai. 2015 metais visuomenės saugumo Ministerija ir kitos žinybos pakvietė sukurti „visuotinę, pilnai susijusią, niekada neatjungiamą ir pilnutinai kontroliuojamą“ bendranacionalinę video stebėjimo sistemą.

Saloje Čonmin netoli Šanchajaus, naujas bėgimo takelis įrengtas kartu su veidų atpažinimo sistema, kad varžybų metu bėgikai nenukirstų kelio per žaliuosius sodinius, sako Čenas Čžisian, kompanijos pastačiusios šį takelį vadybininkas“, – rašoma straipsnyje.

Kinijoje veidų atpažinimo kameros naudojamos vietoje leidimo darbuotojams ofise arba vietoje slaptažodžio išmaniajame telefone, bankomate išduodant pinigus arba siekiant užkardyti tualetinio popieriaus vagystę pramogų parke (vienas žmogus gali paimti 60 cm popieriaus,kartą per 9 minutes – ne dažniau).

Karatais kamerų tinklas Kinijoje iššaukia nerimą, pastebi autoriai. Gegužės mėnesį dešimtys žmonių susirinko protestantų bažnyčioje į skubų susirinkimą po to, kai valdžia bažnyčios teritorijoje ir netoliese sumontavo stebėjimo kameras.

„Tai, kad religija Kinijoje tampa vis patrauklesnė, nervina šalies vadovybę, kuri oficialiai laikosi ateizmo pozicijos“, – rašoma straipsnyje. 2016 metais Valstybės valdyba religijų klausimais įsakė „pilnai padengti“ stambių bažnyčių, mečečių, ir kitų šventyklų teritorijas stebėjimo kameromis.

Vienas pastorius pasakė savo interviu: „Mano parapijiečių tarpe yra komunistų partijos nariai ir žinomi verslininkai. Jeigu jie supras, kad jų veidai skanuojami, kai sekmadieniais jie eina į bažnyčią, tai, suprantama, jie perstos čia vaikščioti“.

Pasak straipsnio autorių, pas Kinijos valdžią yra prieiga prie kolosalių duomenų masyvų – fotografijų, kurias į tinklą deda daugiau, nei 700 mln interneto naudotojų ir centralizuotos duomenų bazės, kur saugomi piliečių atvaizdai.

„Kinų startuoliai tvirtina, jog geriausi jų klientai – vietos policijos valdybos, kurioms centrinė valdžia primygtinai skiria išaiškinti ir nuslopinti grėsmes visuomeniniam stabilumui“, – rašo leidinys.

Praėjusiais metais vykusio G20 aukščiausio lygio susitikimo Hangzhou mieste metu, kameros skanavo pėsčiųjų veidus, o dirbtinio intelekto sistema tikrino juos nusikaltimais ir terorizmu įtariamų asmenų duomenų bazėje. Pasekoje, per mėnesį buvo sulaikyta daugiau kaip 60 asmenų.

Leidinys praneša, jog technologijos pakeitė 33 metų amžiaus kino Fu Gu gyvenimą į gerąją pusę. Pasak jo tetos, būnant 6 metų amžiaus jis buvo pagrobtas ir parduotas kažkokiai šeimai. Vėliau jis pateikė savo paties fotografiją, kur jam buvo 10 metų nekomercinei organizacijai, kuri sujungia pavogtus vaikus su jų giminėmis. Jo teta sako, kad pateikė organizacijai jo 4 metų amžiaus fotografiją. Kompiuterio programa nustatė, kad fotografija vieno ir to paties vaiko.

Programų kūrėjai reklamuoja veidų atpažinimo sistemas kaip alternatyvą raktams, kreditinėms kortelėms ir tapatybės kortelėms.

Mokslo-technikos elektronikos universitete sukurtas bandomasis policijos automobilio pavyzdys su kamera ant stogo, kuri gali skanuoti erdvę aplink visomis kryptimis ir atpažinti paieškomus nusikaltėlius.