infa.lt

Algimantas Rusteika. Apie durnumą, jaunystę ir vergus

24 birželio
01:01 2017

Algimantas RusteikaPrie ruso nerodė tų, kurie politiškai nepatikimi. Rodė tuos iš protingų, kurie nebuvo priešiški ar bent tokiais apsimesdavo. Kalbėjo ezopiškai, visi – ir mes, ir tie aukštai – suprasdavom. Bet tikrai nerodė debilų.Dabar permainos – beveik nerodo protingų. Bagotus idiotus, nusipirktas barakudas ir skudurines onutes – be galo, be krašto. O kur dar raganos ir burtininkai, varlyčių mylėtojai ir užpakalių plovikės, ateities atspėjėjai ir kiti akmens amžiaus piliečiai!Ilgai spaudai pultelį, kol atsikratai, bet tik taip atrodo. Tuoj prasideda kita laida – va, vėl jie čia. Matyt, nakvoja studijose. Dar neišsižiojo, o jau žinai, ką pasakys. Jie mūsų šeimos nariai, gyvena namuose laikomose dėžėse. Įsijungi – ir tuojau kurį vieną pamatai, išgirsti mielą, pažįstamą balsą.

Jie žino viską apie viską. Maitinasi šeimininkų paberiamu lesalu, kuriuo noriai dalinasi, kviečia gentainius į savo narvelius. Baukštūs, svetimų neprisileidžia. Paniškai bijo naujokų, kad tie šeimininkams labiau nepatiktų ir netektų šėryklos netekti.

Peri atokiose vietose kiaurus metus. Poravimesi paprastai dalyvauja visa populiacija. Negali nečiulbėti, nuo žmonių slepiasi, tačiau be jų taip pat negali. Todėl blizgiuose žurnaluose transliuoja visiems savo nebūtą būtį ir būtą buitį.

Senovėj daugelis TV nežiūrėjo, nes buvo koktu. Daug ir dabar nebežiūri, nieko naujo po saule, brangūs Lietuvos žmonės. Kiti vardai, veidai ir kartono dekoracijos, bet savanoriai pakalikai ir komjaunuoliai tokie patys, išlikę net dinastijos. Tik daugiau linksmų debilų, kad būtų linksmiau.

Spektaklis tas pats – smerkti nuodėmes, kurių nebegali, nesugebi ar trūksta drąsos padaryti. Buvę alkoholikai ir paleistuviai – didžiausi kovotojai su alkoholizmu ir nedorybėm, iš aršumo ir neapykantos bemat atpažinsi. Visi genijai juk kvailiai, o kvailiai – genijai.

Jūs vieniši ir protingi, nieko nebežinot, pasimetę bukumo okeane abejojat net tais klausimais, kuriais profesionaliai užsiimat. Nuolat tikslinatės internete, išklausot oponentus ir atsakot į argumentus. Durniai ir tiek.

Džiaugiatės, susitikę įdomų, daugiau žinantį, nes tas jus praturtina? Nebijot būti vienišiais, jums neatsibosta su savim, nes nežinot, kas yra sielos tuštuma? Bijot suklysti, būti neteisūs, stengiatės mokytis iš kitų nesėkmių, esat žingeidūs?

Idiotai ir tiek. Modernieji protinguoliai žino viską apie bet ką, nieko nesitikslina, jiems apskritai skaityti šaltinių apie faktus nebūtina. Į tavo mintis neatsakys, girdi tik save, kitaip manantys ir savarankiškai mąstantieji kelia siaubą ir įniršio priepuolius.

Jie nepasitiki savim ir bijosi kitų, vieniems jiems amžinai nėra ką veikti, todėl buriasi įvairiausias organizacijas. Jie niekada neklysta, visada teisūs ir viską moka, nors niekada nesimoko, nes genijams to nereikia.

Jiems viskas pasaulyje aišku. Kai tik sutiksi viską žinantį, piktą, nieko negirdintį ir be savęs nematantį, tave laikantį idiotu, žinok – tai idiotas, labas! Kur spjausi, ten pataikysi, o jei netyčia pasisekė ir jų nematot – įsijunkit dėžę. Jie ten veisiasi ir sprendimų priėmėjams labai patinka.

Piktinatės žinių redakcijų propaganda, apatinių kelnių sensacijų žurnalistika, siautėjančia bukumo fiesta? Be reikalo, tai ne jums skirta. Valdiškos sąmokslo teorijos ir šventųjų karvių nuomonės – masinio durnumo puoselėjimui. Kaip ir kovotojų su skiepais, už varlyčių teises organizacijos, davatkų karai su svetimomis ydomis ir nepabaigiama priešų apsuptis.

Kuo daugiau pakvaišimo – tuo geriau. Kvailiai visada siekia dominuoti ir priversti normalų pasijusti kvailiu. Naudingi dundukai yra kiekvienos nuo žmonių aklinai užsirakinusios valdžios svajonė. Kovoti su jais ir bandyti pakeisti tai, kas yra – beprasmiška, nes jie tik to ir laukia.

Reikia tiesiog nebijoti būti savimi. Kalbėti ir rašyti ką galvoji, daiktus vadinti tikraisiais vardais. Nepriimti jų žaidimo taisyklių ir gyventi pagal savas. Visada rasi, kas tave išgirs ir supras. Ir čia padeda senoviniai atpažinimo įgūdžiai, kurie vėl sugrįžta.

Viskas, kas tikra, yra paprasta ir jau kada nors buvo. Mes mokam atskirti melą ir propagandą, siekį įteigti požiūrius ir vertinimus, mokam skaityti tarp eilučių ir suprantam Ezopo kalbas. Už vieną muštą – dešimt nemuštų.

Mūsų muzika buvo protestas. Ir menas buvo protestas. Eilės, atsiskyrimų celės buvo protestas. Mūsų meilė buvo protestas ir pabėgimai į save. Mes buvo mes, o jie buvo ne mes, ir ribą suprato visi, ir nieko nereikėjo nei klausti, nei aiškinti.

Mūsų pasaulis buvo tikras, atpažindavom vienas kitą iš akių ir balso. Mūsų širdys ir akys reikalavo permainų, žvakės buvo mūsų rankose ir Cojus buvo gyvas. Išmokom kritiškai mąstyti, iš tendencingų žinių ir nutylėjimų dumblo išrankiodavom teisybę. Turėjom gerą, žiaurią ir bjaurią mokyklą.

Atskiriam tikrumą ir nuoširdumą nuo veidmainystės ir apsimetimo. Jie to nemoka, nes taip negyveno. Ir mes kalti, nes norėjom juos nuo to apsaugoti. Didelė dalis jų nieko nebenori. Malonumas yra Dievas, o nemalonumas – velnias, jie gyvena, bet jų nėra.

Jie protingi, bet naivūs ir tiki viskuo, ką jiems sako. Nori lengvumo ir nori išvengti kančios, kurią duoda tiesa. Laisvi, bet nežino, kas tai yra. Jiems reikia paprastumo, žaidimų, primityvių teisybių ir kaifo.

Jų muzika ne protestas, o pašaipa. Jų menas ir eilės yra pašaipa. Net jų meilė yra pašaipos neigimas. Pašaipa yra svarbiausia ir leidžia pabūti svarbiais. Jie nori būti kaip visi, o visi nori norėti to, kas blizga, patogu ir ką parodo.

Jie tikrai išsilavinę, viską žino, viską supranta ir moka, tik nemoka ir nenori atskirti melo, nes taip patogiau. Smerkia tai, ko nežino ir myli tai, ko nematė. Jie nenori kritiškai mąstyti ir patys galvoti, nes per sunku, o sunkumo jie neapkenčia, nes reikia gyventi lengviau.

Jie nemato tamsoj ir bijo jos, todėl nutyla ir užsimerkia. Įsikalba, kad išsaugojus šimtą varlyčių ar nupirkus vargšams pakelį makaronų esi nebekaltas. Kad teisybės galima išmokti ir pasaulio šviesa yra jie, ir už nieką nereikia mokėti. Ir štai vėl gyvas pavlikų morozovų sindromas ir pasekėjų tūkstančiai.

Ir vėl atmetamos abejonės ir mąstoma lojalumo ir primityvaus mainstream’o štampais, kur kitokie laikomi priešais – nuoširdžiai, asmeniškai ir negailestingai. Argumentais ir žiniasklaidoje, ir namie tampa patyčios ir primityvumas.

Jie geri, tik nori apsisaugoti ir nesupranta, kad gali būti kitaip ir nėra taip, kaip norisi ir lengva. Jauni, visas nusivylimų okeanas prieš akis. Aš juos myliu ir jų gaila, nes tai mūsų kaltė ir ateitis.

Kartais norisi spjauti į viską – tegu vergai triumfuoja, juk šitaip mėgsta užsikimšti ausis ir užsimerkti! Susileidę į veną eilinę kvailumo, o jei prakutę, knygelių prisiskaitę – šunuodegiško lojalumo dozę. Jų pilnos gatvės ir aikštės, telikai ir portalai, feisbukai, redakcijos, seimai ir žurnalai. Nes taip patogiau.

Mėgsta būriu sulėkę spardyti, nemėgsta veidrodžių, visada teisūs ir yra pažangos motorai. Kas bjauriau už vergą, mylintį savo vergystę, pono arklio kanopas, neapkenčiantį laisvos valios? Savanoriškai skundžiantį ir puolantį laisvus ir vizginantį uodega, žiūrint į šeimininko akis – ar pamatė, ar įvertino?

Vergui valdžia yra viskas. Valdžia – gyvenimo sąlyga, jos dėmesio vergui niekada nepakanka, jis nori visada patikti ir įtikti, tai – jo laimės šaltinis. Labai bijo, kad kiti nesielgtų laisvai, pagal sąžinę ir įsitikinimus, nes tai sugriautų jo gyvenimą.
Algimantas Rusteika

Vergas myli savo valdžią kaip pats save. Negalvoja kitaip, nes kitaip negu reikia negali galvoti. Bučiuoja savo grotas ir yra laisviausias pasaulyje, itin mėgsta mokyti laisvai gyventi ir teisingai mąstyti. Nujaučia ir trokšta paneigti savo nelaisvę, todėl slapta siekia tapti valdžia.

Vergai buriasi į gaujas, neapkenčia laisvųjų, kelia laisvės vėliavas ir jų veikimo rezultatas visada priešingas šūkiams. Labai trokšta dėmesio ir bijo likti kameroje vieni. Visada pirmi pelnytis iš nelaimės, nes taip patogiau.

Vergai minta savo nelaisve ir laisvųjų viltimis, iš teisumo atpažinsite juos. Tai mūsų prakeikimas. Šlykščiausia, kai vergo pradmenis matai savyje ir nieko negali padaryti, nes taip tavo šeimai geriau, nes taip sukasi pasaulis. Kūrėjas įdėjo mums tokį išbandymą.

Ir užauga mūsų meilė ir šviesa, ir juos saugom nuo kūdikystės, ir naktim nemiegam, kad ko neatsitiktų. Taip turėjo ir turi būti, tik pasaulis pasikeitė, tave paprasčiausiai nuperka. Ne palieka ramybėje ir nebaudžia, bet gauni saldainių, jei pasiduodi.

Šiltadaržyje mikroklimatas, kur viską tau turi duoti, jame gali pasislėpti nuo tiesos ir baimių. Ir kai anksčiau ar vėliau tave persodina, šiltadaržis išlieka širdy, esi vienas teisus ir kalti kiti. Mes atgyvenom kitaip, norėjom, kad būtų laimingi visi ir baisu ką nors keisti.

Dabar mes viską suprantam, kada per vėlu. Suprasit ir mus, ir viską, kada bus per vėlu. Išsiblaivyti seniai laikas, tik blaivintojų neatsiranda, nes blaivybės ištroškusi minia trokšta svaigintis savo tobulumu.

Tie, kurie daugiausiai pataikauja, žiūri į akis ir vizgina uodegas. Kurie garsiausiai rėkia apie meilę, principus ir ištikimybę, visus kaltina ir smerkia, ir maudosi šlovėje. Jeigu atsitiks, jie pirmieji pabėgs. Ir pirmieji išduos.

šaltinis: algimantasrusteika.wordpress.com

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 491

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Algirdas Minkauskas    -  2017-06-24, 03:56

    Ploju atsistojęs!!

    „Vergui valdžia yra viskas. Valdžia – gyvenimo sąlyga, jos dėmesio vergui niekada nepakanka, jis nori visada patikti ir įtikti, tai – jo laimės šaltinis. Labai bijo, kad kiti nesielgtų laisvai, pagal sąžinę ir įsitikinimus, nes tai sugriautų jo gyvenimą.”
    „Šlykščiausia, kai vergo pradmenis matai savyje ir nieko negali padaryti, nes taip tavo šeimai geriau, nes taip sukasi pasaulis. Kūrėjas įdėjo mums tokį išbandymą.”

    Nepaliauju žiūrėti į veidrodį, būna kad pamirštu, bet vis tiek prisimenu ir vis pasižiūriu. Gražus esu sutvertas… tačiau vergą iš savęs šalinti tenka pačiam. Nieks kits čia nepadės. Ir aš žiūrėdavau į „dėžę” nes ji man rodydavo koks aš gražus, dabar žiūriu į save nes noriu matyti koks iš tikrųjų esu.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Boba    -  2017-06-25, 23:21

    Daug tiesos, bet ir pagiežos nemenkai.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....