infa

Apie lietuvių kalbą ir ją mums išsaugojusius protėvius

Apie lietuvių kalbą ir ją mums išsaugojusius protėvius

kovo 18
21:00 2017

kartojama, 2015 sausio 11

kalba

Kalbėkime savąja kalba

Arvydas Daunys

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, o dažniausiai interneto platybėse, sklando teiginiai(gandai), o vietomis ir konkreti propaganda, kad, esą, lietuvių kalbos, kaip tokios ir nebuvo – ji atsirado – neva buvo sukurta J. Jablonskio kartu su lietuvišku raštu. O iki tol lietuviai, esą, bendravo senovine bendra slavų kalba, ką neva įrodo mūsų Lietuvos Statutas parašytas senovės rusų kalba ir LDK kunigaikščių antspaudų įrašai, kurie irgi yra slaviški.

Neverta neigti akivaizdžių dalykų, todėl to ir nedarysiu, o tiesiog pasistengsiu suprantamai išdėstyti to meto situaciją ir neaiškius kai kuriems žmonėms tų tolimų laikų niuansus.

Pradėkime nuo rusų kalbininko, akademiko Vladimiro Toporovo (Rusijos mokslų akademijos tikrojo nario), vieno žymiausių pasaulio baltistų(jo plunksnai priklauso daugiau nei 1700 mokslo veikalų) ir daug nusipelniusio lietuvių kalbos istorijai ir kultūrai pasakojimo, kur jis aiškiai ir nedviprasmiškai pasisako apie didelį (apie 800), dabartinės Rusijos teritorijoje baltiškų hidronimų (vandenvardžių) skaičių, kas aiškiai rodo, jog ten anksčiau gyveno baltų gentys. Jis teigia, kad Didžiojo Tautų Kraustymosi laikotarpio metu, baltų apgyvendintų teritorijų pakraščių gyventojai atskilo nuo savų genčių ir nukeliavo į dabartinės Rusijos teritorijos gilumą, kur apsigyveno ir suteikė pavadinimus vietovėms, su laiku vis labiau atitoldami nuo savo baltiškų šaknų.

Štai tuo pereinamuoju laikotarpiu slavų-baltų kalba galėjo būti bendra, nes turėjo bendras šaknis, kurios siekė baltų kraštus.

Tą jis grindžia lietuvių-rusų kalbų panašumu ir čia rusų kalbą kildina iš baltų, o ne atvirkščiai. Vladimiras Toporovas pasakoja, kad kalbininkams, etnografams, dialektologams važiuojant (vakarų kryptimi) pro Rusijos kaimelius (pradedant 50 km. nuo Maskvos) ir klausinėjant kaimų gyventojų – ar pas juos gyvena lietuvių – anie atsakydavo: – „ne, pas mus lietuvių nėra, tačiau štai už tos kalvos už trijų kilometrų yra kitas kaimas, kur gyvena lietuviai“. Nuvažiavus į tą sekantį kaimą istorija pasikartodavo, lietuvių ten nebūdavo, tačiau kaimo gyventojai pasiūlydavo nuvažiuoti į sekantį labiau į vakarus esantį kaimą ir ten „tikrai gyvens lietuviai“. Ir visa tai tesėsi iki pat Lietuvos sienos. Iš to galima suprasti, kad lietuviai ten nebuvo svetimi. Aplink pačią Maskvą yra eilė (40-50) hidronimų (vandenvardžių) turinčių akivaizdžias baltiškas šaknis.

Vladimiras Toporovas teigia, kad pradžioje baltai buvo pasklidę po visą Vidurio Europą, sąlygiškai kalbant – nuo Nemuno iki Oderio, po visą Baltijos pietų pakrantę. Panašiai sako ir lietuvis, mokslininkas ir rašytojas Gintaras Beresnevičius.

žemėlapis

Galima drąsiai teigti, sako akademikas V. Toporovas, kad, žinoma, jog baltai egzistavo jau 1500 metų iki mūsų eros, nors iš tikro gerokai seniau, o kalbant apie slavus – istoriniuose šaltiniuose jie pradedami minėti nuo trečiojo (III) mūsų eros amžiaus. Taip, kad tarpas tiesiog milžiniškas – apie 2000 metų.

Siūlyčiau pažiūrėti lietuvių sukurtą filmą apie akademiką V. Toporovą, kur jis plačiau išaiškina visus šiuos dalykus – “Lietuviai laike ir erdvėje“.

Dabar kalbant apie Lietuvos Statutą, kuris buvo parašytas slavų kalba norėtųsi išreikšti nusistebėjimą mūsų istorikų tylos pozicija, kai paliekama didelė erdvė mūsų identiteto interpretacijoms. Kai žmonės nežino.. kam gi save priskirti, o viešojoje erdvėje sklando tik su slaviškomis šaknimis susijusios insinuacijos, nors ir neturinčios jokio realaus pagrindo, tačiau nesusiprantantiems ar nesugebantiems pažvelgti giliau, darančios didelį įspūdį ir keliančios visiškai patikimo istorinio fakto įspūdį.

Pats faktas visiškai aiškus ir neginčytinas, – Lietuvos Statutas parašytas senovės rusų kalba. Tačiau tuo stebėtis tikrai nevertėtų, nes visiems puikiai žinoma, kad ano meto Lietuvoje gyvavo mažiausiai trys kalbos – tai rusų, lenkų ir lietuvių. Nekalbant apie kitų, kviestinių tautų amatininkų ar karių (totorių) kalbas. Pavadinau jas kviestinėmis tautomis, nes stiprinant Lietuvos ūkio galią prieš kitus potencialius konkurentus, į ją buvo kviečiami amatininkai-specialistai iš kitur, suteikiant jiems tam tikras teises ir privilegijas.

Tad grįžtant prie Lietuvos Statuto rusų kalba reikėtų prisiminti, kad etniniai lietuviai tuo metu savo rašto neturėjo, tačiau būtinybė užrašyti įstatymus valstybėje jau buvo pribrendusi. Matomai buvo svarstoma kuria kalba pasinaudoti (rusų ar lenkų) ir pasirinkta rusų, kaip kelianti mažiausiai prieštaravimų, nes tarp lietuvių ir lenkų bajorų visais laikais vyko konkurencija visose srityse, o štai su Rusija buvo kitaip. Ten nemažai Rusijos kunigaikštysčių valdė Lietuvos kunigaikščiai. Bet ne atvirkščiai – Lietuvoje rusų kunigaikščiai niekada nevaldė. Tad jokių vidinių konfliktų vartoti rusų raštą neturint savojo, Lietuvos kunigaikščiams nekilo.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuvių kalba to meto Lietuvoje buvo laikoma mužikų kalba ir dauguma bajorų ja kalbėti gėdijosi – geriau jau rinkosi lenkų arba rusų, nors vadino save lietuviais, t.y. Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdiniais. Jie didžiavosi būdami lietuviais, nors lietuviškai ir nekalbėjo. Tais laikais kalba, kaip tautinės-etninės priklausomybės išraiška neturėjo tokios reikšmės, kaip mūsų dienomis, juolab kad egzistuojant daugybei tarmių sudėtinga buvo išrinkti tą vienintelę. Kuri visgi buvo…

Dar nesusikūrus Lietuvos valstybei (LDK) joje jau egzistavo aukštaičių (lietuvių genties) Lietuvos kunigaikštystė, kuri buvo tam tikra prasme lietuvių žemė. Nuo jos kilo ir valstybės pavadinimas. Ir kalba. Vėliau ji žinoma, kaip svarbiausia LDK sudėtinė dalis. Visi žinomi jos valdovai kartu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_kunigaikštystė)

Dabar grįžtant prie lietuvių kalbos, kuri, kaip jau išsiaiškinome visgi buvo, nežiūrint į tai, kad Statutas ir LDK kunigaikščių antspaudai buvo išrašomi slaviškais rašmenimis, kyla klausimas – kaip gi ji buvo išsaugota iki mūsų dienų, jei lietuviško rašto nebuvo, valstiečiai baudžiauninkai buvo apskritai neraštingi, o bajorai lietuviškai kalbėti gėdijosi ir suprantama nieko neužrašinėjo..

Lietuvių kalbą mums išsaugojo mūsų tiesioginiai protėviai, kurių kalba mes kalbame šiandien – tai lietuviai, mūsų artojai žemdirbiai, mužikai sermėgiai, kurių kalba gėdijosi, ar bent jau vengė kalbėti jų valdovai. Tai jie mums išsaugojo tautos sakmes, legendas, dainas, tradicijas ir supratimą apie dorovę – tai tie, kurie gyveno Lietuvos kunigaikštystėje (nepainioti su LDK) ir kalbėjo lietuviškai. Ir mes neturime jų gėdytis – tai mūsų praeitis, ir jei jos nebūtų, mes šiandien kalbėtume lenkiškai, arba rusiškai.

Suprantama – tai, ką lietuviai turėjo perduoti reikėjo kažkur užrašyti, reikėjo lietuviškai mokančių ir norinčių rašyti žmonių, ir tokie žmonės atsirado…

Martynas Mažvydas 1520-1563 – lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Buvo artimas bajorų luomui, tačiau nėra šaltinių patvirtinančių, kad jam tiesiogiai priklausė.(jo pusbrolis B. Vilentas tikrai buvo bajoras) Pirmoji knyga lietuvių kalba išleista 1547 m sausio 8 d. šiandien žinoma, kaip Martyno Mažvydo katekizmas.

Kristijonas Donelaitis 1714-1780 liuteronų pastorius. Tolminkiemio klebonas. Gimė laisvų valstiečių šeimoje. Maždaug apie 1765-1775 m. parašė žinomą kūrinį – poemą – „Metai“. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“.Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu – „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“

Simonas Daukantas – 1793 – 1864. Gimė eigulio šeimoje. Teisių magistras nuo 1882 (baigė Vilniaus universitetą). 1841 m. iš caro valdžios gavo leidimą steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje, kas labai prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo ir plėtojimo. Istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.

Vilhelmas Storostas Vydūnas – 1868-1953 – rašytojas, filosofas – savo karjeros metu dirbo mokytoju ir vienas iš dėstomų dalykų buvo lietuvių kalba. Jūsų dėmesiui siūlome labai gerą jo veikalą –
Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių, kuris į daugelį dalykų pasiūlys pažvelgti kitaip, nei esate įpratę:
http://biblioteka.gindia.lt/septyni-simtmeciai-vok-liet-santykiu/26-septyni-simtmeciai

Šie žmonės darė viską, kad mūsų protėvių kalba, papročiai, dainos, legendos, apskritai kultūra neišnyktų, kad atsigręžę atgal turėtume į ką atsiremti.. ir tikrai, – dėka jų turime.

Jonas Jablonskis, kurį kai kurie veikėjai dergia aiškindami, kad jis neva sukūrė dabartinę lietuvių kalbą norėdamas sunaikinti senąją, iš tiesų tik adaptavo raštą prie esamos aukštaičių kalbos, tuo padarydamas ją bendrine kalba ir sukūrė lietuvišką gramatiką. Daugiau apie J. Jablonskio darbus čia:
http://ualgiman.dtiltas.lt/jonas_jablonskis.html
Nepatenkintieji J. Jablonskiu matyt nesuvokia, kad lietuvių kalba ir šiandien yra lietuvių kalba senojoje Lietuvos kunigaikštystės teritorijoje, kaip ir anksčiau gimininga sanskritui, kas būtų neįmanoma, jei ji būtų dirbtinė kalba. J. Jablonskis lietuviams suteikė savą raštą, už ką jam galima tik nusilenkti. Išmokime jausti dėkingumą. Šiandien Lietuva savo įstatymus gali leisti sava – lietuvių kalba.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

    Latvija: Gyvenimas laukiant pasaulio pabaigos

Latvija: Gyvenimas laukiant pasaulio pabaigos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Deja vu

Algimantas Rusteika. Deja vu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Apie sveikus vaikus, auginamus nesveikos visuomenės

Lidžita Kolosauskaitė. Apie sveikus vaikus, auginamus nesveikos visuomenės

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai ragina valstiečius atsisakyti tų priemonių kovoje su alkoholizmu, kurias anksčiau siūlė patys

Konservatoriai ragina valstiečius atsisakyti tų priemonių kovoje su alkoholizmu, kurias anksčiau siūlė patys

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar civilinės partnerystės institutas prisideda prie santuokos sampratos pakeitimo?

Ar civilinės partnerystės institutas prisideda prie santuokos sampratos pakeitimo?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prof. dr. Saulius Arlauskas. Ar Lietuva iš tiesų neturi teisės pagrindų?

Prof. dr. Saulius Arlauskas. Ar Lietuva iš tiesų neturi teisės pagrindų?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Prancūzijos rinkimai: naujas etapas kovoje prieš globalizaciją

Prancūzijos rinkimai: naujas etapas kovoje prieš globalizaciją

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika apie suomius, idiotus ir lietuvybę

Algimantas Rusteika apie suomius, idiotus ir lietuvybę

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Konservatorius teigia, jog Lietuvos valstybinės įstaigos neturėtų būti formuojamos vienos kurios (tautinės) ideologijos principais

Konservatorius teigia, jog Lietuvos valstybinės įstaigos neturėtų būti formuojamos vienos kurios (tautinės) ideologijos principais

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    V. Jasukaitytė: Mieli Seimūnai, aš laikau, kad jūs pažeidėte priesaiką ir žengėte žingsnį, kurį galima laikyti Lietuvos išdavyste

V. Jasukaitytė: Mieli Seimūnai, aš laikau, kad jūs pažeidėte priesaiką ir žengėte žingsnį, kurį galima laikyti Lietuvos išdavyste

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Bevaikiai Europos lyderiai veda mus užrištom akim link bedugnės

Bevaikiai Europos lyderiai veda mus užrištom akim link bedugnės

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Emigraciją skatinantys Lietuvos įstatymai. Valdžiai kovojant prieš emigracijos priežastis

Arvydas Daunys. Emigraciją skatinantys Lietuvos įstatymai. Valdžiai kovojant prieš emigracijos priežastis

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Laužas švietimo sistemai: Siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?

Lidžita Kolosauskaitė. Laužas švietimo sistemai: Siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (5)

Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (5)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten,kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (4)

Gerai bent ten,kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (4)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    P. Gražulis: Seimas pageidauja VSD vadovo atsakymo – ar buvo apklausti V. Gailius ir G. Landsbergis dėl sisteminės korupcijos TS-LKD ir LS partijose?

P. Gražulis: Seimas pageidauja VSD vadovo atsakymo – ar buvo apklausti V. Gailius ir G. Landsbergis dėl sisteminės korupcijos TS-LKD ir LS partijose?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kas buvo niekas – taps viskuo

Algimantas Rusteika. Kas buvo niekas – taps viskuo

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (3)

Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (3)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kas laimės rinkimus Prancūzijoje: tarptautiniai finansai ar tauta?

Kas laimės rinkimus Prancūzijoje: tarptautiniai finansai ar tauta?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gerai bent jau ten, kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (2)

Gerai bent jau ten, kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (2)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Michaelis Laitmanas: „Pasaulio lyderiai niekas, – jie tik vykdytojai to, ką užsako Izraelio tauta“

Michaelis Laitmanas: „Pasaulio lyderiai niekas, – jie tik vykdytojai to, ką užsako Izraelio tauta“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

ACIU Arturui Bartasiui ir Infa uz toki idomu straipsni ....

Ne taip ir mažai pasirašė - 740 žmonių, tarp jų ir aš. Kiek jų bebūtų...

Nu žiauriai daug pasirašė po tokia nesamoninga idėja......

nm

palaikau visas priemones prieš alkoholį.Ačiū Verygai ir palaikantiems....

Pro

Palaikau be abejonės. Tai pirmos svarbos reikalas valstybei. Ypač Lietuvai esančiai tokioje padėtyje. Pirmyn Veryga!...

Ra

Pasirašau....

Šios pataisos gyvybiškai svarbios- aš tik už...

Kad mūsų visuomenė darosi liberalesnė, tai, manau, yra geriausias pavyzdys, kad mes vis dėlto evoliucinuojame...

Labai geras straipsnis, tiesiai šviesiai įvardinta, kas vyksta ir kas mūsų laukia genderistinėje liberastinėje epochoje...

ACIU Arturui Bartasiui ir Infa uz toki idomu straipsni ....

Ne taip ir mažai pasirašė - 740 žmonių, tarp jų ir aš. Kiek jų bebūtų...

Nu žiauriai daug pasirašė po tokia nesamoninga idėja......

nm

palaikau visas priemones prieš alkoholį.Ačiū Verygai ir palaikantiems....

Pro

Palaikau be abejonės. Tai pirmos svarbos reikalas valstybei. Ypač Lietuvai esančiai tokioje padėtyje. Pirmyn Veryga!...

Ra

Pasirašau....

Šios pataisos gyvybiškai svarbios- aš tik už...

Kad mūsų visuomenė darosi liberalesnė, tai, manau, yra geriausias pavyzdys, kad mes vis dėlto evoliucinuojame...

Labai geras straipsnis, tiesiai šviesiai įvardinta, kas vyksta ir kas mūsų laukia genderistinėje liberastinėje epochoje...

Apie sąžinę pirma patys pagalvokit...

Dar vienas patarnaujantis profesorius elementarius dalykus išvartantis pagal dvaro užsakymus....

Pasidalinkite tuo su savo draugais