infa.lt

Europos mokėjimo sistemos stovi ant radikalių pokyčių slenksčio. Skaitmeninės revoliucijos dėka atsiranda vis greitesnių ir patogesnių instrumentų mokėjimas atlikti, todėl kai kas mano, jog grynieji pinigai neturi ateities. Tačiau klaidinga yra ignoruoti banknotų ir monetų vaidmenį ekonomikoje.

Paskutiniaisiais metais smarkiai išaugo atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdų. Jau gerai pažįstamos kreditinės kortelės, atsiskaitymas internetu ir tiesioginis debetas. O išmaniųjų telefonų dėka šiuo metu ėmė populiarėti įvairūs skaitmeniniai atsiskaitymai ir mobilios piniginės. Potencialiai revoliucinės inovacijos, įvairios paskirstyto rejestro technologijos rodo, kad horizonte gali pasirodyti naujos, ir galbūt pamatinės permainos.

Be šių naujų ar tik užgimstančių technologijų yra ir eilė tyrimų, įrodančių, jog būtina atsisakyti grynųjų pinigų. Negrynųjų visuomenės gynėjus įprastai galima priskirti vienai iš trijų stovyklų.

Pirmoji stovykla – „alchemikai“, siekiantys įveikti apribojimus, kuriuos sukėlė nulinės palūkanų normos ribos (ZLB) problema monetarinėje politikoje. Antroji stovykla – „įstatymas ir tvarka“, norintys panaikinti pagrindinį nelegalios veiklos atsiskaitymo būdą. O trečioji stovykla – „finansinių technologijų aljansas“ – pastarieji tikisi didelių verslo perspektyvų, atsirasiančių dėl neliksiančių grynųjų pinigų saugojimo, leidybos ir apyvartos išlaidų.

Vis dėl to argumentai, ginantys grynųjų pinigų atsisakymą, neatsilaiko prieš kritinę analizę. Pradėkime nuo alchemikų argumentų. Taip, iš tikro, itin žemų palūkanų normų sąlygomis vykdyti monetarinę politiką yra sudėtinga.

Tačiau, kaip rodo patirtis, efektyvi žemiausia palūkanų normos skiriasi nuo nulinės. Be to, neigiamų palūkanų norma veikia nedarydama žalos gryniesiems pinigams, ypatingai kuomet ji derinama su su tiesioginiais aktyvų pirkimais, ilgalaikėmis kreditinėmis operacijomis (įskaitant programas, pagal kurias bankams suteikiamos lėšos pagal fiksuotą normą ir „tikslinį“ kreditavimą), taipogi su informavimu apie tolimesnius planus (forward guidance). Todėl neigiamą palūkanų normą reikia laikyti specifiniu nestandartiniu monetarinės politikos instrumentu, kuris skiriasi nuo tiesiog žemų palūkanų.

Stovyklos „įstatymas ir tvarka“ argumentai grynųjų pinigų uždraudimo naudai taip pat yra silpni, jei vertintume juos kritiškai. Būdami vertės kaupimo priemone ir atsiskaitymo būdu, grynieji pinigai atlieka svarbią socialinę funkciją daugeliui paklusnių įstatymui piliečių. Kas gi ims siūlyti uždrausti asmeniui valdyti brangų automobilį ar brangakmenį tik dėl to, jog jie patinka nusikaltėliams? Žalos darymas daugumai padorių piliečių norint nubausti nusikaltėlių mažumą primena riešuto skaldymą kūju – taip galima ir stalą sulaužyti.

Pagaliau, finansinių technologijų aljansas žada, jog jo inovaciniai sprendimai skaitmeninių atsiskaitymų sferoje leis supaprastinti finansinių transakcijų eigą. Vartotojams daugiau nebereikės nešiotis pundus grynųjų ar ieškoti bankomato. Klausimas tik, kam ta kol kas dar itin fragmentuota skaitmeninių atsiskaitymų sritis duos daugiau naudos – vartotojams, ar kompanijoms, siūlančios mokėjimų sprendimus.

Yra ir dar viena didelė problema su argumentais negrynųjų pinigų visuomenės naudai: daugelis žmonių, bent jau euro zonoje, nenori joje gyventi. Ruošiamos publikacijai 65 tūkstančių euro zonos respondentų apklausos duomenimis, kurią atliko Europos centrinis bankas, beveik 80 % visų mažmeninių atsiskaitymų jie atlieka grynaisiais, o pagal vertę grynųjų pinigų daliai tenka daugiau nei pusė visų atsiskaitymų.

Kaip dažnai nutinka Europoje, skirtumas tarp ES šalių stulbinantis: grynųjų pinigų dalis varijuoja nuo 42 % Suomijoje iki 92 % Maltoje. Vis dėl to, visuomenė yra smarkiai prisirišusi prie grynųjų pinigų ir prisirišimas tik stiprėja.

Bendras grynųjų pinigų paklausos augimo tempas viršija nominalų BVP augimą. Per paskutiniuosius penkerius metus vidutinis metinis euro paklausos augimo tempas sudarė 4,9 pagal vertę ir 6,2 pagal kiekį. Šis augimas palietė ir mažo nominalo banknotus, naudojamus atsiskaitymams, o ne santaupoms.

Šie faktai patvirtina ECB neutralios pozicijos atsiskaitymo klausimais, palaikančios ir grynuosius, ir skaitmeninius pinigus pagrįstumą. Šis požiūris laikosi ant keturių principų: technologinis saugumas, efektyvumas, technologinis neutralumas, vartotojų laisvė rinktis atsiskaitymo būdą.

Pagrindinis ECB tikslas yra užtikrinti vertybinį stabilumą. Šios užduoties sprendimui jis užtikrina patikimą likvidumą rezervų, kuriuos bankai laiko jo sąskaitose, skaitmeniniu pavidalu ir banknotais, kurie turi vienintelio legalaus atsiskaitymo euro zonoje statusą.

Jei Europa atsisakytų grynųjų pinigų, tai reikštų vienintelio ryšio nutraukimą tarp žmonių ir centrinio banko pinigų. Demokratijos sąlygomis toks ryšys palaiko centrinio banko nepriklausomumo idėją visuomenėje, kadangi jis užtikrina žmonių pasitikėjimą efektyvia monetarine politika ir jos palaikymą.

ECB ir toliau spausdins banknotus. Mes taipogi prisidėsime prie tolimesnio integruoto, inovacinio ir konkurencingo rinkos vystymo sprendžiant problemas, susijusias su euro zonos mažmeniniais atsiskaitymais. Jei ir ateis ta diena, kuomet elektroniniai pinigai pakeis grynuosius, tai toks sprendimas bus priimtas žmonių, o ne lobistų grupių.

Parengė: Darius Dimbelis