infa

Aliuminis centrinėje nervų sistemoje (CNS): toksiškumas žmonėms ir gyvūnams, vakcinų adjuvantai ir autoimunitetas

Aliuminis centrinėje nervų sistemoje (CNS): toksiškumas žmonėms ir gyvūnams, vakcinų adjuvantai ir autoimunitetas

birželio 05
01:012017
aliuminis vakcinose

© naturalhealth365.com

Santrauka. Mes ištyrėme aliuminio toksiškumą žmonėms ir gyvūnams įvairiomis sąlygomis ir įvairiais patekimo būdais bei pateikiame įvairių susijusių ligų būklių aprašą. Literatūroje aprašomas aiškiai neigiamas aliuminio poveikis nervų sistemai įvairiais amžiaus tarpsniais. Suaugusiųjų atveju aliuminio poveikis gali pasireikšti akivaizdžiai su amžiumi susijusiais neurologiniais deficitais, panašiais į Alzheimerio ligą, ir yra siejami su šia liga ir su Guamo variantu (ALS–PDC). Panašūs padariniai pastebėti bandymų su gyvūnais modeliuose. Be to, aliuminio adjuvantų injekcija bandant sumodeliuoti Persijos įlankos karo sindromą ir susiję neurologiniai deficitai lemia ALS fenotipą jaunuose pelių patinuose. Mažų vaikų atvejų egzistuoja koreliacija tarp vaikams skiriamų vakcinų su aliuminio adjuvantais ir autizmo spektro sutrikimų koeficiento. Daugelis aliuminio sukelto neurotoksiškumo savybių gali kilti, iš dalies, dėl autoimuninės reakcijos, kaip ASIA sindromo dalis.

Įvadas

Mes gyvename tokiame amžiuje, kurį vienas iš pirmaujančių aliuminio cheminių savybių tyrėjas pavadino „aliuminio amžiumi“. [1] Aliuminis – trečias pagal gausą elementas žemės plutoje ir dažniausiai pasitaikantis metalas, yra vienas iš geriausiai žinomų periodinės lentelės elementų. Aliuminio gaminiai yra tvirti, patvarūs, lengvi ir atsparūs korozijai. Aliuminis yra puikus elektros laidininkas. Dėl šių priežasčių su aliuminiu susiduriama beveik visuose mūsų gyvenimo aspektuose. Aliuminis naudojamas skardinių ir maisto ruošimo indų, aliuminio folijos, buities medžiagų, elektros prietaisų komponentų, lėktuvų, laivų, automobilių ir įvairių metalo dirbinių gamyboje [2].

Aliuminis geologiškai yra randamas įvairių molekulinių kompleksų būsenoje ir tik pastarajame amžiuje žmonės išmoko jį naudoti bei, dar svarbiau, naudoti biologiškai prieinamą formą [2, 3]. Kalbant apie biologinį prieinamumą, aliuminis dabar aptinkamas geriamajame vandenyje, kadangi jis veikia kaip flokuliantas; aliuminis yra dažnai naudojamas priedas įvairiame apdorojamame maiste, naudojamas įvairios rūšies kosmetikoje ir vis intensyviau naudojamas farmaciniuose produktuose (1 lentelė). Pastaruosiuose įvairios aliuminio druskos yra naudojamos kaip vakcinų adjuvantai. Dėl šių priežasčių aliuminio vis daugiau aptinkama žmonių kūnuose ( pav.) [4-7].

Aliuminis intensyviai reaguoja su anglimi ir deguonimi – dviem labiausiai paplitusiais elementais žemėje. Dėl šios priežasties, biologiškai prieinamo aliuminio paplitimas gali turėti reikšmingas pasekmes žmonių ir gyvūnų sveikatai. Iš tiesų, daugelis įrodymų rodo, kad aliuminis yra toksiškas visoms gyvybės formoms žemėje ir visada yra kenksmingas [1].

Žinia, kad aliuminis yra nuodingas nėra nauja: dr. William Gies, septynerius metus tyręs kepimo milteliuose ir maisto produktų konservantuose naudojamų aliuminio druskų suvartojimo per burną poveikį žmonėms ir gyvūnams, 1911 m. rašė:

„Šie tyrimai mane įtikino, kad aliuminio ar jo junginių naudojimas maiste yra pavojinga praktika. Yra gerai žinoma, kad aliuminio jonas yra toksiškas. Yra įrodyta, kad aliuminio junginiai iš maisto patenka į skrandžio sultis (ir skrandžio turinį). Neabejotina, kad toks tirpus aliuminis yra iš dalies absorbuojamas ir patenka į visas kūno dalis per kraują. Vis dėlto nėra įrodyta, kad organizmas gali „toleruoti“ tokį poveikį nepatirdamas kenksmingų padarinių. Tikėtina, jog šiame straipsnyje pateikti faktai pabrėžia mano įsitikinimą, kad aliuminį reikia pašalinti iš maisto. [8]“

Praėjus šimtui ir vieneriems metams po Gies pranašingų įžvalgų, aliuminio nuofingumo suvokimas, ypač ryšium su tokių neurologinių ligų kaip Alzheimerio liga spektru, ALS ir autizmo spektro sutrikimais (ASD), reikalauja atlikti pastarąjį šimtmetį pažengusį mokslu pagrįstą pervertinimą. Šiuolaikinė gausi literatūra rodo, kad įvairiuose šaltiniuose aptinkamas aliuminis turi žalingą poveikį žmonių ir gyvūnų besivystančiai ir susiformavusiai nervų sistemai (iš dalies apibendrinta nuorodose [9]). Šis poveikis gali priklausyti nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, aliuminio formos (-ų), vartojimo būdo, koncentracijos ir poveikio trukmės. Į pastarąją kategoriją patenka su maistu suvartojamo ir su įšvirkščiamo aliuminio (aliuminis įeina į daugelio vakcinų sudėtį) problema. Be to, galutinis aliuminio poveikis, tikėtina, priklauso nuo įvairių biologinių kintamųjų, įskaitant amžių, lytį ir potencialius, tačiau iš esmės neidentifikuotus genetinio jautrumo veiksnius, padidinančius aliuminio toksiškumą.

Šioje apžvalgoje trumpai pristatysime tyrimus, kuriais buvo pademonstruotas aliuminio toksiškumas nervų sistemai žmonių ir gyvūnų modelių sistemose, aptarsime aliuminio – vakcinų adjuvantų galimą neurotoksinį vaidmenį centrinėje nervų sistemoje ir baigsime apsvarstydami potencialų neigiamą aliuminio poveikį autoimuninėms reakcijoms ligų atveju.

Aliuminis ir jo kenksminga biocheminė sąveika su gyvūnų ir žmonių organizmais

Kaip buvo pastebėta anksčiau, aliuminis yra gausiai paplitęs, tačiau tik gana neseniai įvyko jo tiesioginis sąlytis su žmogaus organizmu [10]. Situacija smarkiai pakito XIX a. antrojoje pusėje, kai aliuminio druskas pradėta naudoti audinių dažymo ir maisto konservavimo procesuose [2, 9, 11, 12]. Dabar aliuminis paprastai aptinkamas kūdikiams skirtuose pieno milteliuose (gali būti kaip užteršianti medžiaga arba specialiai gamybos procese naudojamas priedas [13], sūryje, miltiniuose produktuose, paruoštuose pyragų mišiniuose, gaiviuosiuose gėrimuose ir t. t. bei mažiau apdorotuose produktuose, pavyzdžiui, kavoje ir arbatoje [9, 14]). Aliuminis gali patekti į organizmą iš aliuminio indų ir pakuočių [11]. Aliuminis taip pat aptinkamas įvairiose kosmetikos priemonėse, pavyzdžiui, antiperspirantuose, daugelyje komercinių gaiviklių, įvairiuose vaistiniuose preparatuose [2, 5, 9, 15]. Rūgščių neutralizatoriuose taip pat dažnai būna didelės aliuminio hidroksido koncentracija [2, 16].

Didelė dalis aliuminio į žmonių organizmus patenka per maistą. Mažesni kiekiai patenka per odą, pavyzdžiui, per antiperspirantus. Per šiuos abu kelius patekęs aliuminis gana greitai patenka į kraujotakos sistemą ir didžioji jo dalis paprastai yra pašalinama per inkstus [9], išskyrus, esant sutrikusiai inkstų funkcijai, taip pat vaikų iki vienerių metų amžiaus [17-19] ir vyresnių žmonių [18, 19] atveju. Būtent šios trys grupės yra jautriausios aliuminio kaupimuisi organizme.

Vakcinos ir aliuminis

Aliuminis naudojamas vakcinų sudėtyje siekiant padaryti vakcinų poveikį efektyvesnį [20], tačiau skirtingai nuo maiste aptinkamo aliuminio, kuris paprastai greitai pasišalina iš organizmo, vakcinose naudojamas ir įšvirkščiamas aliuminis sukurtas taip, kad ilgai išliktų ląstelėse [18, 19]. Taigi iš esmės vakcinose esančio aliuminio problema yra dvejopa: aliuminis skatina imuninį atsaką net nesant viruso ar bakterijų grėsmės bei gali patekti į centrinę nervų sistemą.

Aliuminio druskų naudojimo vakcinose istorija yra neįprasta ir iš esmės ne itin žinoma: XX a. pradžioje vakcinų tyrėjai, sunerimę dėl mažų antikūnų tirtų eksperimentinėse vakcinose, pradėjo naudoti įvairius priedus tikėdamiesi suintensyvinti vakcinų veiksmingumą. 1926 m. Glenney ir kt. [21] pirmą kartą eksperimentavo naudodami aliuminio druskas kaip „pagalbines“ priemones, taigi adjuvantus. Aliuminis taip gerai veikė didindamas antikūnų titrus, kad tapo daugiausia naudojamu vakcinų adjuvantu – priežastis, dėl ko jo naudojimas išliko iki šių dienų. Deja, potenciali aliuminio žala įvairių organų sistemoms, įskaitant centrinę nervų sistemą, nebuvo kruopščiai ištirta [19].

Saugumo problemos, susijusios su aliuminiu vakcinose, yra dvejopos: pirmąją – faktinį aliuminio junginių toksiškumą, aptarsime toliau. Antroji problema yra sukelta imuninės sistemos reakcija, ypač, jeigu aliuminio adjuvantas sukelia alerginę arba nenormalią autoimuninę reakciją. Dabar kai kurie tyrėjai mano, kad tokios reakcijos vaidina vaidmenį išsivystant Guillain-Barre sindromui, išsėtinėje sklerozėje ir Persijos įlankos karo sindromui (žr. [22] nuorodą).

Aliuminis ir neurologinės ligos

ALS

Amiotropinė lateralinė sklerozė (ALS) yra progresuojanti vis dar nežinomos kilmės liga, kuri pažeidžia motorinius neuronus galvos ir nugaros smegenyse. Paprastai galutinėje ligos stadijoje abiejų grupių motoneuronai jau yra degeneravę ir motorinė funkcija yra prarasta. Mirtis paprastai ištinka sutrikus kvėpavimo funkcijai. Paprastai ALS prasideda maždaug nuo 65–79 metų, o pacientai po diagnozės nustatymo išgyvena 3–5 metus. Daugeliu atvejų paskutiniojoje ligos stadijoje smarkiai nukenčia kognityvinė funkcija.

Apie 90 % visų ALS atvejų (sporadinė ALS) kyla dėl nežinomų veiksnių, o 10 % susiję su paveldimumu ir įvairiais genais, ypač genų, koduojančių baltymų superoksido dismutazę (SOD), mutacijos. Dabar manoma, kad iš 90 % sporadinių atvejų kalti toksinai – atskirai arba kartu su vis dar nenustatytais „jautriais“ genais. Klausimas, kokie toksinai tai gali būti, vis dar išlieka kontroversiškas [23].

Kai kurie stipriausių aplinkos toksiškumo, lemiančio ALS, įrodymai yra gaunami iš dviejų patvirtintų ALS rūšių tyrimų: ALS – Parkinsono demencijos komplekso (ALS–PD) Guame ir vakariniame Ramiojo vandenyno regione ir su Persijos įlankos karo sindromu (GWS) susijusios ALS tyrimų. Kalbant apie pirmąją grupę, Guamo neurologai po Antrojo pasaulinio karo pastebėjo ypač aukštą susirgimo beveik klasikinį ALS dažnį tarp vietinių gyventojų čamorų. Antrasis susirgimas, PDC, apibūdina parkinsonizmo su susieta demencija formą. Apytiksliai 10 % visų pacientų Guame išsivystė ir ALS, ir PDC, ir paprastai pirmieji pasireiškė ALS požymiai [24].

Ieškant susirgimų Guame priežasčių, galiausiai apsistota ties įvairiais spėjamais aplinkos toksinais, įskaitant toksinus iš paprastųjų cikų – augalo, kurį čamorai dažnai valgydavo – sėklų bei neįprastai didelės aliuminio koncentracijos dirvožemyje ir vandenyje Guamo pietuose [25]. Šie duomenys išlieka kontroversiški, tačiau aiškiai nurodo galimą aliuminio ir ALS sąsają.

GWS sindromas (arba liga) reiškia sutrikimų spektrą, pirmiausią pasireiškiantį kareiviams, tarnavusiems Persijos įlankos karo (1990–1991 m.) metu. Dabar laikoma, kad šie sutrikimai turėtų būti priskiriami platesnei autoimuninių sutrikimų kategorijai, vadinamai „adjuvantų sukeltu autoimuniniu sindromu“ arba ASIA 20, 26, 27. GSW yra apibūdinamas tokiais simptomais kaip nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmai, emociniai sutrikimai, potrauminio streso sukeltos reakcijos, galvos skausmai ir atminties praradimas [28, 29].

1 sindromas apima nenatūralų nuovargį, koncentracijos ir atminties problemas, nerimą, depresiją ir miego sutrikimus.

2 sindromas apima išsiliejusį regėjimą, koncentracijos ir atminties problemas, nereguliarų širdies plakimą, pusiausvyros praradimą ir galvos svaigimą, kalbos sutrikimus, staigų jėgos netekimą, drebulį ir virpulį.

3 sindromas apima generalizuotus raumenų skausmus, sąnarių skausmus, rankų ir pėdų tirpimą, sąnarių ir galūnių tinimą. 2 sindromas ypač aktualus su neurologinais susirgimais susijusiai bendruomenei, kadangi keturi iš septynių sindromų atitinka ankstyvąsias ALS fazes (pusiausvyros sutrikimai ir galvos svaigimas, sutrikusi kalba, staigus jėgos praradimas ir raumenų silpnumas (ypač rankų ir kojų), drebulys ir virpulys).

Teiginys, kad ALS galėtų būti GWS dalimi, tapo akivaizdžiu 2003 metais. Visų pirma, GWS pacientų karių tarpe ALS atvejų pasitaikydavo tris kartus dažniau nei bendrai populiacijai. Antra, GWS/ALS aukos buvo jaunesnės, nei klasikinio ALS, konkrečiai trečios arba ketvirtos dešimties metų amžiaus, kitaip nei normalus Šiaurės Amerikoje ligos pradžios amžius esant šeštos – aštuntos dešimties metų amžiaus.

Mintis, kad ALS gali būti GSW dalimi, susiformavo 2003 m. Visų pirma, ALS atvejų tarp kareivių, sergančių GSW, skaičius buvo tris kartus didesnis nei tarp bendrosios populiacijos. Antra, GWS/ALS sergantys asmenys buvo jaunesni nei sergantys klasikine ALS – susirgdavo trečios arba ketvirtos dešimties metų amžiaus žmonės, tuo metu, kai Šiaurės Amerikoje įprastai liga prasidėdavo sulaukus šeštos – aštuntos dešimties metų. Amžiaus poslinkis sutapo su modeliu, žinomu iš įvairių ALS–PDC formų Guame: didėjant susirgimo dažniui, pacientų amžius prasidedant ligai mažėjo.

Persijos įlankos karo LAS ir GSW tyrimai iš esmės leido nustatyti įvairius kenksmingus aplinkos veiksnius – atsitiktinio ar papildančio poveikio (uranas [30, 31], nervų dujos [32, 33], organofosfatai [34, 35], vakcinos [36], sunkieji metalai [37], bakterinės infekcijos [38, 39]). Taip pat buvo svarstomi ir kai kurie su genetiniu jautrumu susiję veiksniai, kurie galėtų pasireikšti kartu su aukščiau nurodytų toksiškų medžiagų poveikiu [23].

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama vakcinų tyrimams, ypač vakcinos nuo juodligės, kurioje aliuminis naudojamas kaip adjuvantas, tyrimui [40]. Jungtinės Karalystės kareiviai, paskiepyti vakcina nuo juodligės, kurios sudėtyje buvo aliuminio, dažniau skundėsi padidėjusius psichologinių sutrikimų dažniu ir lėtiniu nuovargiu lyginant su tais, kurie nebuvo paskiepyti [41]. Prancūzų kareiviai, dalyvavę kare, nebuvo paskiepyti nuo juodligės, tačiau jiems pasireiškė kai kurie su GSW susiję sutrikimai (kvėpavimo sistemos, neurokognityviniai, psichologiniai sutrikimai ir raumenų ir kaulų ligos), tačiau visai nebuvo pranešta apie ALS simptomus [42]. Kaip minėta anksčiau, daugelis ligos požymių tvirtai ją sieją su ASIA ligų šeima.

Norėdami ištirti ALS komponentus tarp GWS sergančių pacientų, mes sušvirkštėme aliuminio hidroksido jaunų pelių patinų kolonijai, norėdami palyginti jo poveikį su modernesnio vakcinos adjuvanto – skvaleno poveikiu. Šių gyvūnų rezultatus palyginome su tų, kuriems buvo sušvirkšti abu adjuvantai, ir tais, kuriems buvo sušvirkštas fiziologinis tirpalas [43, 44]. Peles ištyrėme taikydami įvairius motorinio ir kognityvinio elgesio testus 6 mėnesių laikotarpiu. Pelėms, gavusioms aliuminio hidroksido, raumenų jėga ir ištvermė sumažėjo 50 % palyginti su kontrolinėmis pelėmis (2 pav.). Taip pat pelių, kurios buvo įšvirkštas aliuminis, atveju nerimo lygiai padidėjo 138 %, o pelėms, kurioms buvo įšvirkštas aliuminis ir skvalenas, pasireiškė paskutinio etapo ilgalaikis atminties praradimas. Antrasis tyrimas patvirtino, kad pelės, gavusios aliuminio, patyrė akivaizdų erdvinės atminties praradimą [44] (3 pav.).

Pelių, kurioms buvo įšvirkšta aliuminio hidroksido, atveju ženkliai padidėjo nugaros smegenų ir motorinės žievės ląstelių mirtingumas (4 ir 5 pav.), pirmiausia pasireiškęs motoneuronuose, ir paūmėjo nugaros smegenų ir motorinės žievės neurouždegimai, ką rodo sustiprėjusi aktyvuota astrocitų reakcija (6 pav.) ir mikrogliją (duomenys nenurodyti).

Šie tyrimai rodo, kad stiprūs elgesio ir judesių deficitai ir motoneuronų praradimas nervų sistemoje atsirado tada, kai gyvūnų modelyje buvo naudojamas aliuminis–vakcinos adjuvantas. Poveikis buvo labai panašus į žalą, pastebėtą pelių, naudotų ALS–PDC Guame tyrimams motorinėse srityse, bei panašus į patologinius padarinius žmonėms, sergantiems ALS [23].

Taigi, turimi GSW tyrimų duomenys leidžia teigti, kad vakcinų sudėtyje esantis aliuminis sudaro vieną iš stipriausių sąsajų su ALS tarp pacientų, sergančių GSW. Neurologiniai simptomai ir požymiai, ypač patenkantys į ALS subgrupę, taip pat atitinka kitus aliuminio neurotoksiškumo simptomus ir požymius. Pavyzdžiui, dializės tirpalai, kurių sudėtyje yra aliuminio, siejami su sutrikimu, panašiu į Alzheimerio ligą, vadinamu „su dialize susijusia encefalopatija / demencija“ (DAE) (žr. toliau). Gyvūnų atveju, aliuminio neurotoksiškumas ypač kenksmingas neuronams, kurie sudaro neuromediatorių acetilcholiną, pavyzdžiui, motoneuronams galvos ir nugaros smegenyse.

Neseniai dar dvi grupės pranešė apie panašius rezultatus, gautus naudojant aliuminio hidroksido injekcijas pelėms (R. Gherardi; N. Agmon-Levin, asmeninis susirašinėjimas). Be to, neseniai atlikti veterinariniai ispaniškų veislių avių aiškių sutrikimų tyrimai susiejo įvairius pastebėtus elgsenos sutrikimus ir CNS patologijas su aliuminio adjuvantų vakcinomis [45].

Makrofaginis miofascitas ir aliuminio adjuvantų likimas kūne

Surinkti papildomi įrodymai dėl aliuminio vaidmens įvairiuose nervų sistemos sutrikimuose, įskaitant išsėtinę sklerozę, susijusiuose su aliuminio hidroksido injekcijomis, kurios sukelia ilgalaikę uždegiminę raumenų reakciją, pavadintą makrofaginiu miofascitu [22, 46, 47]. Kituose tyrimuose, kuriuose naudoti net mažesni aliuminio hidroksido kiekiai, aprašytas kelias, kuriuo aliuminis patenka iš raumenų į smegenis. Kitaip tariant, šiais tyrimais pademonstruota, jog aliuminio nanodalelės pernešamos iš injekcijos vietos raumenyse į drenuojančią limfinę sistemą. Ten patekusį aliuminį cirkuliuojantys makrofagai perneša į centrinę nervų sistemą [46].

Alzheimerio liga

Galimas ryšys tarp aliuminio, įvairių jo formų ir Alzheimerio ligos, daug dešimtmečių buvo spekuliacijų objektu. Pirmasis Alzheimerio ligos atvejis užregistruotas Frankfurte, Vokietijoje, praėjus 20 metų nuo aliuminio produktų plataus vartojimo pradžios [9].

Praeito amžiaus trečiajame dešimtmetyje buvusi reta, Alzheimerio liga dabar yra vienas iš svarbiausių neurodegeneratyvinių sutrikimų ir pagrindinė demencijos priežastis, kuria serga 24,3 milijono žmonių visame pasaulyje (nuorodas žr. [9]), ir kurios skaičiaus padidėjimo negalima priskirti vien tik populiacijos senėjimui. Alzheimerio ligą apibūdina bendras kognityvinės funkcijos, įskaitant atmintį, praradimas. Alzheimerio ligos pacientų smegenyse yra amiloidinių „plokštelių“ ir neurofibrilinių tau baltymų „raizginių“, o įvairiose smegenų vietose prarandama ženkli dalis neuronų.

Įvairių tyrimų duomenimis nustatytas aliuminio ryšys su neurofibriliniais neurotoksiško tau baltymų „raizginiais“ [7, 48]. Nors toks ryšys gali būti atsitiktinis, visgi jis nurodo į aliuminio vaidmenį kažkur ligos procese. Nors nuomonė, kad aliuminis galėtų būti prie Alzheimerio ligos prisidedantis veiksnys, pastaraisiais metais ir atmesta, tačiau ji ir vėl ima įgauti daugiau dėmesio. Išsami apžvalga, paskelbta 2011 m. [9] aprašo, koks toksiškas aliuminis yra augalams, gyvūnams ir žmonėms.

Galimo aliuminio vaidmens Alzheimerio ligoje pavyzdys kilo iš „su dialize susijusios encefalopatijos“ (DAE) aprašymo, pasak kurio, nepakankamą inkstų funkciją turintys pacientai gaudavo dializės skysčio, netyčia užteršto dideliu aliuminio kiekiu [49]. Visas DAE požymių sąrašas iš eilės buvo: kalbos sutrikimai, drebulys, psichomotorinės kontrolės sutrikimas, atminties praradimas, sutrikusi koncentracija, elgesio pokyčiai, epileptiniai traukuliai ir koma [49-52]. Pacientams, kurie būdavo ilgą laiką gydomi dialize, tokia būklė paprastai per 3-7 metus nuo aiškaus simptomų pasireiškimo progresuodavo iki komos ir mirties [9-49]. DAE pacientų smegenyse buvo aptiktas aukštas aliuminio lygis ir amiloido β susikaupimas [53, 54].

Pašalinus aliuminį iš dializės skysčio pacientams sparčiai pagerėdavo. Svarbu tai, kad aliuminį pašalinus iš dializės skysčio, DAE kaip klinikinis sindromas išnyko [49, 51]. Įdomu, kad vėliau atliktais epidemiologiniais grunto vandens ir Alzheimerio dažnumo lygio tyrimais aptiktas ryšys tarp aliuminio vartojimo su maistu ir šios ligos [55-57].

Keletas tyrimų susiejo padidėjusį aliuminio lygį su padidinta kognityvinių funkcijų sutrikimo ir Alzheimerio tipo demencijos rizika [55, 57-59], ypač tais atvejais, kai silicio dioksido kiekis yra mažas [59, 60]. Campbell et al. [61] pademonstravo, kad net mažas aliuminio lygis (0,01, 0,1 ir 1 mM) geriamajame vandenyje per 10 savaičių selektyviai padidino uždegiminius procesus pelių centrinėje nervų sistemoje. Kiti bandymai su gyvūnais, Walton ir kitų atlikti su senomis žiurkėmis, pademonstravo ženklų poveikį kognityvinėms funkcijoms ir patologijas po ilgesnio aliuminio chlorido poveikio. Kiti žiurkėms pasireiškę elgesio pokyčiai, gavus su žmonių per maistą gaunamu kiekiu palyginama aliuminio kiekį, buvo sutrikimas ir pasikartojantis veiksmai [12, 62, 63].

Aliuminis ir autizmo spektro sutrikimai

Terminas „autizmo spektro sutrikimai“ apibūdina spektrą smegenų sutrikimų, atsirandančių kūdikiams ir mažiems vaikams. Autizmui paprastai būdingas kalbos vystymosi ir socialinės adaptacijos vėlavimas [64], jie gali niekada nepasiekti „normalaus“ funkcionalumo lygio. Kai kuriais skaičiavimais, Šiaurės Amerikoje nuo praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios stebimas staigus autizmo paplitimas, net iki 2 000 % [18]. Pasak priešingo požiūrio, kadangi metinių autizmo atvejų skaičius per pastaruosius 20 metų nesikeitė, todėl bet kokio ženklaus skaičiaus padidėjimo priežastis yra (a) nauji ir platesni diagnostiniai kriterijai, (b) geresnis gydytojų mokėjimas diagnozuoti šią būseną [65] ir (arba) (c) didesnis tėvų ir pediatrų informuotumas ir iš to kylanti tendencija nesusijusias būsenas apibūdinti kaip ASD, (d) bendrosios populiacijos padidėjimas ir (e) genofondo pokyčiai.

Dėl to galime pastebėti, kad (a) diagnostikos kriterijai kasmet nekito, o ASD atvejų daugėjo kasmet; (b, c) įrodymai šiems teiginiams pagrįsti paremti prielaidomis, o ne patikimais duomenimis; (d) Jungtinių Valstijų populiacijos padidėjimas nuo 1992 m. artimesnis 35 %, o ne 2 000 %; (e) didelis bendrosios populiacijos genetinis pokytis vos kelių dešimtmečių laikotarpyje yra mažai tikėtinas.

Labiausiai įtikinantys duomenys aiškiai rodo, kad autizmo padažnėjimas pasireiškė per padažnėjimą jaunesnėse amžiaus grupėse [64, 66]. Jeigu nuo 1992 m tikrai padažnėjo autizmo atvejų, tai būtų galima pagrįstai manyti, kad atsakomybė tenka kokiam nors aplinkos faktoriui kartu su įvairiais genetiniais faktoriais. Koks yra tas aplinkos faktorius (ar faktoriai) iš esmės nėra žinoma, tačiau labiausiai tikėtinas pradžios taškas yra įvairių toksinų pagausėjimas žmonių aplinkoje.

Akivaizdu, kad kaip ir GWS atveju, teks atkreipti dėmesį į daugybę tokių toksinų, sutelkiant dėmesį į tuos, su kuriais gali daugiausia susidurti vaikai. Atsižvelgiant į praktiškai visuotinį vakcinų, vaikų reguliariai gaunamų per savo formavimosi metus, skaičiaus padidėjimą [9, 18], o taip pat į įrodytą bent kai kurių vakcinos komponentų neurotoksiškumą, didelės dalies svarstymų objektu tapo du pagrindiniai vakcinų komponentai. Tai yra gyvsidabris, konservanto etilo gyvsidabrio forma (prekinis ženklas „thimerosal“), ir aliuminis, dažniausiai pasitaikantis vakcinos adjuvantas, kaip nurodyta anksčiau straipsnyje [18, 67-69]. Kadangi gyvsidabrio vaidmuo ASD klausimu literatūroje buvo plačiai aptartas [70-74], šioje apžvalgoje jis daugiau nebus aptariamas.

Pagal Maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenis, vakcinos yra speciali vaistų kategorija, kadangi jas vartoja sveiki asmenys, todėl ypatingai akcentuojamas vakcinų saugumas. FDA turi nustatytą didžiausią aliuminio vakcinose ribą, kuri turi neviršyti 850 µg (mikrogramų)/dozėje; tačiau, šis kiekis buvo nustatytas pagal duomenis, rodančius, kad toks aliuminio kiekis tik padidina vakcinos imunizuojantį poveikį (cituojama iš [18]). Panašu, kad FDA neatliko jokių bandymų su aliuminiu vakcinose dėl toksikologinių arba saugos klausimų [75].

Neseniai Tomljenivic ir Shaw [18] atliko studiją, kurioje palygino Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) Jungtinėse Valstijose (1991-2008) rekomenduojamas vaikų vakcinavimo schemas su autizmo dažnumo pokyčiais per tą patį laikotarpį (JAV Švietimo departamentas) (originalios nuorodos pateiktos [18]).

Duomenų grupės, grafikų pavidalu pateiktos vienos šalia kitų, rodo ryškų ir statistiškai labai reikšmingą koreliaciją tarp vakcinų su aliuminiu skaičiaus ir autizmo atvejų dažnumo pokyčių (7 pav.). Papildomi duomenys parodė, kad egzistuoja reikšminga koreliacija tarp ikimokyklinio amžiaus vaikams duotų aliuminio kiekių ir dabartinio autizmo atvejų dažnumo septyniose Vakarų valstybėse. Tose šalyse, kuriose buvo didžiausias vakcinų su aliuminio adjuvantais kiekis, taip pat buvo didžiausias autizmo dažnumas. Ši koreliacija buvo aiškiausia 3-4 mėnesių amžiuje, vaiko centrinės nervų sistemos aktyvaus augimo laikotarpiu, apimančiu sinaptogenezę, maksimalų už trumpalaikę atmintį atsakingų smegenų sričių augimo greitį ir amigdalos augimo pradžią; pastaroji yra susijusi su socialine sąveika [76]. Autizmas pažeidžia didžiąją dalį iš šių smegenų funkcijų [78-80].

Pastebėta koreliacija tarp vakcinų su aliuminio adjuvantais skaičiaus ir ASD buvo toliau ištirta pagal Hill kriterijus ir atitiko aštuonis iš dvynių, o tai reiškia, jog yra labai tikėtina, kad aliuminio turinčios vakcinos bent iš dalies yra autizmo priežastimi [81].

Taip pat yra ir kitų ryšių tarp aliuminio poveikio (arba toksiškumo) ir ASD. Jie yra tokie: bandomuoju tyrimu aptiktas didesnis nei įprasta aliuminio kiekis autizmu sergančių vaikų plaukuose, kraujyje ir (arba) šlapime [6]; vaikai reguliariai patiria didesnį aliuminio kiekį vakcinose kūno svoriui nei suaugusieji [18]; praktiškai nieko nėra žinoma apie vaikų vakcinose esančio aliuminio farmakokinetiką ir toksikodinamiką [82]; vakcinose esantis aliuminis siejamas su rimtais neurologiniais sutrikimais, lėtiniu nuovargiu ir autoimuniškumu [26, 27, 83-85].

Bandymai su gyvūnais patvirtina bandymų su žmonėmis rezultatus. Pavyzdžiui, kaip jau pacituota anksčiau, įrodyta, jog tokio lygio aliuminio adjuvantų injekcijos, kokios yra žmonėms skirtose vakcinose, jaunoms pelėms sukelia mirtinus motoneuronų funkcijų sutrikimus ir erdvinės atminties gebėjimo praradimą (kaip pacituota [43, 44]). Be to, antrą arba trečia dieną po aliuminio vakcinų injekcijos 4 savaičių amžiaus pelėms, sekdavo laikinas smegenyse aptinkamo aliuminio pikas [86].

Dažnai apie vaikų vakcinose esantį aliuminį daroma prielaida, kad vaikai šio elemento gauna daug daugiau per dietą, todėl nedidelis kiekis daugelyje vakcinų nėra reikšmingas ASD rizikos veiksnys [87]. Tačiau tokia prielaida prieštarauja pagrindiniams toksikologijos principams, kadangi su injekcija patekęs aliuminis apeina virškinimo trakto apsauginius barjerus, todėl toksiškiems rezultatams pasireikšti prireiks mažesnės dozės [18]. Aliuminio atveju, absorbuojama tik ~ 0,25 % su maistu patenkančio aliuminio [88], tuo tarpu su injekcija patekęs aliuminio hidroksidas (dažniausia vakcinose naudojama aliuminio forma) gali būti per tam tikrą laiką kūno absorbuotas beveik 100 % efektyvumu. Be to, nors su maistu patekusio aliuminio pusamžis ir yra trumpas (maždaug 24 val.), to paties negalima pasakyti apie aliuminį, patekusį per injekciją, kadangi didžiosios dalies aliuminio junginių vakcinose molekulinis dydis (24-83 kDa (137)) yra didesnis nei žmogaus inkstai ar kita kūno filtravimo sistema gali apdoroti (~ 18 kDa [44] ir išties tam prieštarauja Gherardi et al. [47] rezultatai).

Autoimuniškumas: ar aliuminio adjuvantai vaidina svarbų vaidmenį?

Reikėtų pastebėti, jog tipinės vakcinos sudėtyje yra visi būtini komponentai sukelti autoimuninei ligai. Pavyzdžiui, vakcinose yra antigenų, kurie gali turėti bendrų mimetinių epitopų su autoantigenais („molekulinė mimikrija“) ir imuninių adjuvantų, iš kurių dažniausias yra aliuminis. Kaip prieš daug metų pastebėjo Glenney et al., vien tik suleisti antigeną be adjuvanto paprastai nepakanka sukelti autoimuninę reakciją. Iš tiesų, nesant aliuminio, daugelis vakcinų antigenų (išskyrus susilpnintus gyvus virusus) nesukelia adekvataus imuninio atsako [20, 90, 91], o tai reiškia, kad ženklią dalį vakcinos sukeltos imuninės sistemos stimuliacijos atlieka pats aliuminio adjuvantas.

Nors aliuminio adjuvantų poveikio stiprumą ir jų toksiškumą reikia adekvačiai subalansuoti, kad reikiama imuninės sistemos stimuuliacija būtų pasiekta su minimaliu šalutiniu poveikiu, praktikoje tokį balansą gali būti sunku pasiekti. Taip yra dėl to, kad tie patys mechanizmai, kurie sukelia adjuvantų imuninės sistemos stimuliaciją, taip pat gali provokuoti ir įvairias priešiškas autoimunines ir (arba) uždegimines reakcijas, įskaitant ir susijusias su ASIA sindromu [26, 27, 67]. Iš tiesų, vakcinų adjuvantų imunotoksinis poveikis paprastai yra laikomas imuninio atsako hiperstimuliavimo pasekme [92, 93].

Dėl to, nenuostabu, kad stiprus „adjuvanto poveikis“ gali viršyti genetinį atsparumą autoimuniškumui. Pavyzdžiui, nors Koksaki viruso B3 (CB3) ir E. Coli lipopolisacharidų (LPS) vartojimas kartu sukelia sunkų autoimuninį miokarditą C57BL/10 pelėms, kurios yra genetiškai atsparios autoimuniškumui, vien LPS neturi tokio poveikio [94]. Panašiai, nors C57BL/10 pelėms suleidus miozino kartu su pilnu Freund adjuvantu nepasireiškia širdies ligų, tačiau miozino, pilno Freund adjuvanto ir LPS injekcija turi priešingą poveikį [94]. Kuriant vakcinavimo schemas dažnai nepaisoma to fakto, kad vos 2-3 imuninių adjuvantų vartojimas kartu gali įveikti genetinį atsparumą autoimuninėms ligoms. Pavyzdžiui, pagal dabartines JAV galiojančias rekomendacijas ikimokyklinio amžiaus vaikas [67], 2 mėnesių amžiaus kūdikiai gauna iš viso 22 virusinius bakterinius antigenus (kurių dauguma yra adsorbuoti ant aliuminio) ir 4 susilpnintus virusus.

Kaip pastebėta anksčiau straipsnyje, autizmo atvejų dramatiškai padažnėjo per kelis pastaruosius dešimtmečius, o toks padažnėjimas stipriai koreliuoja su būtinųjų pediatrinių vakcinų, kurių daugumoje yra kokia nors aliuminio forma, skaičiaus padidėjimu. Autoimuniniai sutrikimai, ypač tie, kurie įtakoja CNS, yra labiausiai paplitę autizmu sergančių asmenų tarpe ir nėra apriboti tik keliais CNS antigenais. Pavyzdžiui, Vojdani et al. [95] įrodė, kad autizmu sergančių vaikų organizmuose yra padidėję antikūnių lygiai prieš devynis skirtingus su neuronais susijusiais antigenais. Toks plačiai paplitęs autoimuniškumas rodo kraujo-smegenų barjero (BBB) sutrikimą, kadangi sudaro sąlygas imunokompetentinėms ląstelėms nevaržomai patekti prie daugybės įvairių CNS antigenų.

Šių įrodymų pakanka teigti, kad autizmo atveju BBB tikrai yra pažeistas, ir, kad šis sutrikimas, pagal ankstesnę nuomonę sukeliamas iš aplinkos patenkančių uždegiminio streso sukėlėjų, toliau sukelia neurouždegimą ir autoimuniškumą. Žinoma, kad aliuminis pažeidžia BBB ir gali padidinti jo pralaidumą padidindamas transmembraninę difuziją ir selektyviai pakeičia tirpiojo transportavimo sistemas [96-98]. Aliuminio sukelto BBB suirimo priežastimi gali būti ir per didelis prouždegiminių citokinų išskyrimas iš aliuminiu stimuliuojamos mikroglijos [99, 100]. Aliuminio adjuvantų gebėjimas kirsti BBB [47, 86] ir padidinti tokių chemoatraktantų, kaip MCP-1, skaičių [91], gali paskatinti imunokompetentinių ląstelių perdavimą į smegenis, dėl kurio kiltų plačiai paplitęs autoimuniškumas ir žalingas uždegiminis procesas.

Įtikinamų įrodymų dėl aliuminio adjuvantų priežastinio ryšio sukeliant rimtus autoimuninius sutrikimus pateikė Quiroz-Rothe et al. [92], aprašę šuniui pastebėtą povakcinacinės polineuropatijos atvejį, primenantį Guillain-Barré sindromą. Šiuo atveju buvo akivaizdus priežastinis ryšys tarp vakcinacijos ir klinikinių požymių, susijusių su antikūniais prieš mieliną, atsiradimo. Autoriai atkreipė dėmesį, kad vakcinos buvo išgautos iš inkstų ląstelių kultūrų ir jose nebuvo nervinio audinio antigenų. Dėl to, virusiniai arba kitų vakcinų antigenai, arba vakcinose esantys adjuvantai, galėjo sukelti antimielino antikūnių susidarymą pernelyg stimuliuodami šuns imuninę sistemą. Tačiau, tas faktas, kad buvo naudojamos dvi skirtingos vakcinos iš dviejų skirtingų gamintojų, aiškiai rodo, kad labiau tikėtina patogenezė yra polikloninė aktyvacija, sukelta vakcinų adjuvantų, nedalyvaujant mielinui.

Kiti kontroliuojami tyrimai, atlikti šunims, vakcinuotiems prekyboje esančiomis vakcinomis prieš pasiutligę ir šunų enteritą, parodė ženklų IgG antikūnių titrų, reaguojančių su 10 autoantigenų, kiekio padidėjimą, – tokio reiškinio nepastebėta nevakcinuotiems šunims [101]. Nors šių autoimuninių reiškinių priežastimi gali būti molekulinė mimikrija arba savaime reaguojančių limfocitų „stebėtojo suaktyvinimas“, santykinai didelis aptiktas autoantigenų kiekis ir įvairovė (kaip ir autizmu sergančių vaikų atveju) nurodo į polikloninę aktyvaciją arba adjuvantų reakciją. Be to, šis adjuvantų poveikis, susijęs su plataus spektro autoantikūnių susidarymu, tipiškai siejamas su vakcinomis, kuriose yra didesni adjuvantų lygiai [102].

Bendrai, šie rezultatai atitinka tiek neurotoksines, tiek imunotoksines aliuminio savybes. Pirma, aliuminis gali pakenkti BBB vientisumui, sudarydamas sąlygas kraujyje esančioms imunokompetentinėms ląstelėms ir prouždegiminiams mediatoriams paveikti CNS. Savo ruožtu, aliuminis stimuliuoja tų pačių imuninių mediatorių perdavimą į smegenis. Kaip buvo aptikta neseniai atliktuose Gherardi grupės tyrimuose, aliuminio adjuvantų nanodalelės, po injekcijos perimtos monocitų, pirmiausia perkeliamos į drenuojančius limfmazgius, tada pereina per BBB ir galiausiai susikaupia smegenyse, kuriuose gali sukelti ženklias priešiškas imunouždegimines reakcijas [47].

Apibendrinant, paminėti tyrimai aiškiai rodo, kad imuninės sistemos hiperstimuliacijai įvairiais adjuvantais, įskaitant aliuminį, būdinga rizika sukelti rimtų autoimuninių sutrikimų, paveikiančių CNS. Šiuo atžvilgiu, rūpestį gali kelti tas faktas, kad pažeidžiamų populiacijų () paprastai vartojamų adjuvantų lygiai niekada nebuvo tinkamai toksiškai įvertinti gyvūnų modeliais, kaip pabrėžiama įvairiuose klinikinės literatūros pakartotiniuose įvertinimuose [67].

Kylantys klausimai

Dabartinis tyrimas parodė, kad dėl aliuminio poveikio gali kilti eilė neurologinių sutrikimų. Analizė atskleidė dvi plačias kategorijas: nervų sistemos vystymosi ir su amžiumi susijusią neurodegeneracinę. Nors šios kategorijos gali pasirodyti aiškiai atskiriamos laike, yra aiškių apribojimų tiek kategorijai, tiek pasireiškimo laikui. Pavyzdžiui, nors ASD aiškiai yra nervų sistemos vystymosi sutrikimas, yra galimas ir neuronų pažeidimas. Šiuo aspektu, dar nežinome, ar toks neuronų pažeidimas bus su amžiumi susijusių neurodegeneratyvinių ligų prekursorius.

Vienas aspektas, apjungiantis abu aliuminio sukeltų neurologinių sutrikimų spektro galus, yra patekimo kelias, pavyzdžiui, per injekciją arba oraliniu būdu. Pirmasis būdas gali duoti santykinai greitą poveikį, kuris, priklausomai nuo amžiaus, gali būti nuo dienų iki kelių metų. Antruoju būdu gali prireikti kelių metų, kad kūnui taptų kritine našta arba sukeltų tokias galutines būsenas, kurios būtų tikėtinos įvairių patologinių įvykių pasekmės. Tačiau, kaip jau minėta, tai nebūtinai yra griežti išskirtinumai. Pavyzdžiui, įšvirkšti aliuminio adjuvantai suaugusiems gali sukelti kognityvinių funkcijų sutrikimų [103].

Neverta net kelti klausimo, ar aliuminis įvairiomis savo formomis gali būti neurotoksiškas. Išlieka tokie klausimai: kokią reikšmę šiems įvairiems su amžiumi susijusiems neurologiniams sutrikimams turi patekimo į organizmą būdas ir genetinis imlumas? Kokį vaidmenį jautrumui aliuminio toksiškumui vaidina lytis ir kodėl? Ir galiausiai, ar aptartas aliuminio sukeltas neurologinių sutrikimų formas galima aptarti platesnės autoimuninių sutrikimų rubrikos rėmuose?

medžiagą parengė: Artūras Bartašius

Šaltinis ir nuorodos: https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs12026-013-8403-1

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

  Mes ir Jie

Mes ir Jie

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Kodėl Britanija išeina

Algimantas Rusteika. Kodėl Britanija išeina

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Filosofas Arvydas Šliogeris: pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Filosofas Arvydas Šliogeris: pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Alvydas Jokūbaitis: Nežinau kitos tokios valstybės, kaip Lietuva, kur į mokslininkų diskusijas kišasi beraščiai

Alvydas Jokūbaitis: Nežinau kitos tokios valstybės, kaip Lietuva, kur į mokslininkų diskusijas kišasi beraščiai

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Seimo pirmininkas V. Pranckietis atsisakė susitikti su signataru Z. Vaišvila, įstatymo, dėl privalomo advokato atstovavimo atšaukimo, inicijavimo klausimu

Seimo pirmininkas V. Pranckietis atsisakė susitikti su signataru Z. Vaišvila, įstatymo, dėl privalomo advokato atstovavimo atšaukimo, inicijavimo klausimu

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas: Iš baimės nukentėti žmonės nebeišdrįsta pasakyti to, kas visiems yra žinoma

Rolandas Paksas: Iš baimės nukentėti žmonės nebeišdrįsta pasakyti to, kas visiems yra žinoma

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Kur dingsta pinigai?

Algimantas Rusteika. Kur dingsta pinigai?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Pamoka

Algimantas Rusteika. Pamoka

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Lidžita Kolosauskaitė. Seksualumo ribos: Ar bus nauja seksualinė revoliucija?

Lidžita Kolosauskaitė. Seksualumo ribos: Ar bus nauja seksualinė revoliucija?

atsiliepimų 7Skaityti visą įrašą
  Ko iš tikrųjų siekiama Europos Sąjungos projektu?

Ko iš tikrųjų siekiama Europos Sąjungos projektu?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Arvydas Daunys. Kur link veda pasaulį šiandienė politika? Į išnykimą

Arvydas Daunys. Kur link veda pasaulį šiandienė politika? Į išnykimą

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Prof. Algirdas Šukys: Ar galėjo būti kitaip?

Prof. Algirdas Šukys: Ar galėjo būti kitaip?

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Algimantas Rusteika. Konservatoriai be priešų – konservatoriai be ateities

Algimantas Rusteika. Konservatoriai be priešų – konservatoriai be ateities

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Petras Gražulis: Ar ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti nors vie­ną po­stso­vie­ti­nę vals­ty­bę, kad bu­vęs KGB-istas va­do­vau­tų sau­gu­mui?

Petras Gražulis: Ar ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti nors vie­ną po­stso­vie­ti­nę vals­ty­bę, kad bu­vęs KGB-istas va­do­vau­tų sau­gu­mui?

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Gamta tuštumos nemėgsta (3-4 dalys)

Gamta tuštumos nemėgsta (3-4 dalys)

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Prof. Algirdas Šukys: Prisimenant 1991 metų naktį į sausio 13 -aja

Prof. Algirdas Šukys: Prisimenant 1991 metų naktį į sausio 13 -aja

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Konservatorius reiškia pretenzijas Lenkijos užsienio reikalų ministrui dėl pozicijos Ukrainos atžvilgiu

Konservatorius reiškia pretenzijas Lenkijos užsienio reikalų ministrui dėl pozicijos Ukrainos atžvilgiu

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Gamta nemėgsta tuštumos [1-2 dalys]

Gamta nemėgsta tuštumos [1-2 dalys]

1 atsiliepimasSkaityti visą įrašą
  Rolandas Paksas: Ar dar turiu teisę netikėti tuo, jog Lietuvą sunkiu momentu gelbės karinės galios indeksas?

Rolandas Paksas: Ar dar turiu teisę netikėti tuo, jog Lietuvą sunkiu momentu gelbės karinės galios indeksas?

atsiliepimų 2Skaityti visą įrašą
  Vakar Vokietijos parlamentas įteisino homoseksualų santuokas ir visas iš santuokos kylančias teises, įskaitant ir įsivaikinimą

Vakar Vokietijos parlamentas įteisino homoseksualų santuokas ir visas iš santuokos kylančias teises, įskaitant ir įsivaikinimą

0 atsiliepimųSkaityti visą įrašą
  Saulius Skvernelis: dialogas neįmanomas su žmonėmis, kurie ilgus metus nebaudžiami vykdė neskaidrią veiklą ir iš jos pelnėsi

Saulius Skvernelis: dialogas neįmanomas su žmonėmis, kurie ilgus metus nebaudžiami vykdė neskaidrią veiklą ir iš jos pelnėsi

atsiliepimų 4Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Drąsa ir dorybė, ir vertybė. Arvydas Šliogeris dažniausiai yra teisus, tik , pastebėjau, ne visi...

Atlyginimas mokamas už atliekamą darbą, o ne už lyti. Ir dar, nors sakoma: vyrai ir...

Ko bijote, jei esate teisūs?...

Galerijoje komentarai neleidžiami programiškai....

Taip, tikrai, JT žiauriai suklydo priėmusios Visuotinę Žmogaus teisų deklaraciją. Be...

M4gstu Lidžitos straipsnius, smagiai rašote ir konkrečiai, užkabina. Ačiū....

tapinas teroristas evaizdai.lt/di/EJJ9/phpIoMmgR.png...

LRS propaganda, kaip korporacijos reklama! Visuose šiuose paragrafuose gaidinamas smulkus ir vidutinis ir...

Dekui uz tiesa. Tik mazai kas sugeba ja suprast. Aviu salis...

Drąsa ir dorybė, ir vertybė. Arvydas Šliogeris dažniausiai yra teisus, tik , pastebėjau, ne visi...

Atlyginimas mokamas už atliekamą darbą, o ne už lyti. Ir dar, nors sakoma: vyrai ir...

Ko bijote, jei esate teisūs?...

Galerijoje komentarai neleidžiami programiškai....

Taip, tikrai, JT žiauriai suklydo priėmusios Visuotinę Žmogaus teisų deklaraciją. Be...

M4gstu Lidžitos straipsnius, smagiai rašote ir konkrečiai, užkabina. Ačiū....

tapinas teroristas evaizdai.lt/di/EJJ9/phpIoMmgR.png...

LRS propaganda, kaip korporacijos reklama! Visuose šiuose paragrafuose gaidinamas smulkus ir vidutinis ir...

Dekui uz tiesa. Tik mazai kas sugeba ja suprast. Aviu salis...

O kur tas sąrašas? Juk sąrašas turi būti sunumeruotas. Dabar vien dėl šios priežasties straipsnio...

"Hagą palaikė...". Kuo čia dėta Haga? Nyderlandų sostinė Amsterdamas...

Pasidalinkite tuo su savo draugais