infa.lt

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas pristatė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kurių tikslas, anot Seimo narių, užtikrinti didesnį mokesčių sistemos progresyvumą ir mažinti pajamų nelygybę, kuri yra viena didžiausių Europoje Sąjungoje.

Pasak parlamentarų, daugumos šalies gyventojų socialinė padėtis pasiekė pavojingai žemą lygį ir atidėlioti mokesčių sistemos pertvarkos negalima. Lietuvą dėl didelės nelygybės ir mokesčių sistemos riboto progresyvumo savo tyrimų išvadose kritikuoja ir Europos Komisija.

Ž. Pavilionio teigimu, progresinė mokesčių sistema yra daugumos pažangių Vakarų Europos valstybių praktika. Prie progresinio Gyventojų pajamų mokesčio tarifo kitais metais pereina ir kaimyninė Latvija. „Šiandien ne vien kairieji, bet ir dešinėji yra pasiruošę diskutuoti apie mokesčių sistemos progresyvumo didinimą. Suprantama, kad turi būti imtasi kompleksiškos mokesčių sistemos reformos ir tai yra tik pirmas mūsų pasiūlymas diskusijai“, – pabrėžė Seimo narys Ž. Pavilionis penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.

Pristatydamas įstatymo pataisas, Seimo narys L. Kasčiūnas teigė, kad pataisomis siūloma pajamų dalį, neviršijančią 21 600 eurų per metus arba 1 800 eurų per mėnesį, apmokestinti 12 proc. GPM tarifu. O pajamų daliai, viršijančiai minėtą sumą, pritaikyti 19 proc. GPM tarifą.

Seimo nario teigimu, pritarus pataisoms, mokestinė našta daugeliui gyventojų netgi sumažėtų. „Lyginant su dabartine GPM sistema, mokestinė našta pradėtų didėti uždirbančiam daugiau nei 3 150 eurų per mėn. neatskaičius mokesčių, o uždirbančiam mažiau – mažėtų“, – tikino L. Kasčiūnas.

P. Saudargas atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, uždirbančiam 5 000 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, mokestinė našta padidėtų 74 euras, 7 000 eurų – 154 eurais, 10 000 eurų – 247 eurais. Tuo tarpu uždirbančiam 2 500 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, mokestinė našta sumažėtų 26 eurais, 2 000 eurų – 46 eurais, 1 000 eurų – 30 eurų, vidutinį darbo užmokestį (812,8 eurų) – 21,58 eurais. „Taigi, matome, kad ne tik mažinama pajamų nelygybė, bet ir stiprinama vidurinioji klasė, kuri Lietuvoje yra dar besiformuojanti, t. y. šiai žmonių grupei mokestinė našta nedidėja ir netgi šiek tiek sumažėja“, – pridūrė P. Saudargas.

Pataisomis taip pat siekiama pripažinti netekusia galios GPM įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, kuria vadovaujantis „pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą“.

infa.lt komentaras:

Palikus gryną matematiką – aiškėja paprastas dalykas, kad ši kosmetinė mokesčių reforma nėra skirta mažinti socialinę atskirtį, kaip kad teigia šio projekto autoriai-konservatoriai, o kai kuriais atvejais ją dar padidinti. Pinigų sumos, kuriomis didėja ar mažėja žmonių mokami mokesčiai iš esmės yra visai nežymios, todėl nedarančios didesnės įtakos gyventojų materialinei padėčiai. Mažai uždirbantis kaip buvo mažai uždirbantis – taip tokiu ir liks, o daug uždirbantis, kaip ir anksčiau uždirbs daug. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad valstybei sumokamų mokesčių dalis tikrai padidės daugiau uždirbančių sąskaita, nes mažiau uždirbantiems mokesčiai sumažinami mažiau, nei padidinami daugiau uždirbantiems. Tai grynai kosmetinė reforma, kuria, tikėtina, stengiamasi išvengti tikros mokesčių reformos, rimtai patuštinančios daugiau uždirbančių pinigines. Na ir žinoma dirbantiems su individualios veiklos patentais mokesčiai iškart padidės 10 procentų, kaip ir bomžams, parduodantiems metalo laužą.