infa.lt

Alkas.lt | J. Vaiškūno nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria statybas Misionierių ansamblio teritorijoje šiuo metu vykdančiai UAB „Misionierių namai“ buvo neatlygintinai perleista valstybei priklausiusi daiktinė teisė – užstatymo teisė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.160 str. 1 d. užstatymo teisės (superficies) sąvoką apibrėžia kaip teisę naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti.

Seimo nario N. Puteikio įsitikinimu, viešasis interesas buvo pažeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir UAB „Misionierių namai“ 2016 m. lapkričio 16 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 7.1 punktu privačiai įmonei neatlygintinai perleidžiant užstatymo teisę sklype, esančiame Subačiaus g. 20, Vilniuje.

Tuo pagrindu „Misionierių namai“ įgijo teisę šiame sklype, kurio rinkos vertė yra 3 565 000 eurų, vykdyti statybą ar rekonstrukciją, bet tuo pačiu, kaip pažymi N. Puteikis, buvo apribotos valstybės teisės jos nuosavybės teise disponuojamam daiktui ir padaryta 3 565 000 eurų žala, nes sklypas neteko savo vertės, kadangi jo savininkas – Lietuvos valstybė – ateityje negalės panaudoti jo pagal tiesioginę paskirtį bei būdą.

Todėl, N. Puteikio vertinimu, yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl patikėjimo teise valstybinę žemę valdančios NŽT tarnautojų galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 184 str. Turto iššvaistymas 2 d., kuria nustatyta, kad nusikalstama veika yra asmeniui patikėtos ar jo žinioje buvusios didelės vertės svetimos turtinės teisės iššvaistymas.

Pagrįsdamas generaliniam prokurorui adresuotą pareiškimą, Seimo narys nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 str. 9 d. nustato, kad visos sutarčių dėl valstybės turto perdavimo juridiniams ar fiziniams asmenims nuostatos, pagal kurias atimamos ar apribojamos valstybės teisės, nustatytos įstatymuose, negalioja. Valstybės teisės gali būti apribotos tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl darytina išvada, kad valstybės turimos daiktinės teisės negalima neatlygintinai perleisti privatiems asmenims.

Pareiškime pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.109 str. 1 d. nustatytą turto patikėjimo teisės turinį, valstybės įstaiga (šiuo atveju – NŽT) valdo, naudoja valstybės jai perduotą turtą (šiuo atveju – žemės sklypą Subačiaus g. 20, Vilniuje), juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės įstaigų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. NŽT nuostatai, kaip nurodo N. Puteikis, nesuteikia jai teisės privatiems asmenims neatlygintinai perleisti daiktinę teisę – užstatymo teisę.

Tokios teisės, Seimo nario įsitikinimu, nesuteikia ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 5 str. 2 d. nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, tačiau inter alia nėra numatyta, kad subjektai, disponuojantys valstybine žeme, galėtų perleisti užstatymo teisę, susijusią su žeme ar žemės sklypu.

Remdamasis šiais ir kitais argumentais, N. Puteikis prašo generalinio prokuroro kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl valstybinės žemės nuomos sutarties punkto, kuriuo UAB „Misionierių namai“ buvo neatlygintinai perleista užstatymo teisė, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo dienos.

Seimo narys N. Puteikis pažymi, kad panašiomis sutartimis NŽT gali būti iššvaisčiusi dešimtis, o gal ir šimtus milijonų eurų.

Primename, kad anksčiau Seimo narys kreipėsi į generalinį prokurorą E. Pašilį prašydamas asmeniškai priimti sprendimą dėl skubios Misionierių ansamblio bei UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio apsaugos, o 2017 m. balandžio 18 d. įvykusioje akcijoje už Misionierių ansamblio apsaugojimą nuo vandališko naikinimo dalyvavę piliečiai pasirašė kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui adresuotą kreipimąsi, kuriuo pareikalavo Kultūros paveldo departamento vadovybės ir tarnautojų atsakomybės, prašė nedelsiant užkardyti grėsmes, iškilusias Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui bei informavo, kad per mėnesį nesulaukę konkrečių veiksmų kreipsis dėl pasaulio paveldo vertybėms iškilusios grėsmės į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir Europos Parlamentą.