infa.lt

Lidžita Kolosauskaitė. Apie sveikus vaikus, auginamus nesveikos visuomenės

19 gegužės
22:21 2017

vaikai kuršėnų mokykloje

Praeitas mano įrašas buvo apie tai, ko siekiama gujant mokytojus iš mokyklų. Po to įrašo susilaukiau ne vienos mokytojos padėkos.

Ir štai – nepraėjus nė menesiui Lietuvos visuomenė gali pati įsitikinti, kaip atrodo kasdienė mokytojo duona:

Aš negaliu sakyti, kad mane nustebino įrašo turinys, nes jau kuris laikas iš įvairiausių mokytojų girdžiu, kad jie… bijo eiti į pamokas. Natūraliai. Mokytojai bijo mokinių. Mokinių tėvų. Mokyklos vadovybės. Visko, ko tik įmanoma bijoti.

Jų pirminis tikslas yra išgyventi dieną neaprėktiems, neapspjaudytiems, neapstumdytiems ir neišjuoktiems – dažniausiai taip, deja, nepavyksta.

Ir netgi po šio įrašo spauda puolė raminti, kad mergaitė serganti rimta psichikos liga. Bet… Kuo serga kiti vaikai klasėje? Kuo serga tie, kurie skandavo „šliūcha„, kėlė kojas ant stalo, juokėsi ir pan.?

Ar mes tikrai manome, kad tol, kol mokytojui fiziškai neduodama į galvą, viskas yra gerai?

Kodėl auga karta, kuri nepasižymi atjauta, padorumu, elementaria… kutūra?

Greičiausiai todėl, kad vaikai yra atspindys to, ką mato visuomenėje – nei daugiau, nei mažiau.

Jie nepasižymi jokiomis stebuklingomis prigimtinėmis savybėmis, leidžiančiomis intuityviai skirti, kas yra gerai, kas blogai, kaip reikia daryti.

Suaugusiojo ir vaiko santykis daugelį amžių buvo kaip meistro ir mokinio. Ir meistru buvo būtent suaugusysis. Tas, kuris turi žinių, ir gali jas perduoti.

XX a. pabaigoje ir ypač XXI a. pradžioje šis santykis apverstas aukštyn kojomis – vis dažniau apie vaiką imama kalbėti kaip apie meistrą, o apie tėvus, auklėtojus, mokytojus kaip apie… mokinį.

Ko gi gali išmokyti tas, kuris pats nieko nemoka? Teisingai – nieko.

Tačiau ideologija, verčianti suaugusiuosius infantiliais, yra naudinga dabartinei politikai. Politikams, verslo atstovams lengviausia manipuliuoti tokiais žmonėmis, kurie jaučiasi kvailesni už penktoką (ką ten penktoką – darželinuką). Kurie neturi valios ir galimybių patys auklėti savo vaikus, įdiegti jiems kažkokią pažiūrų sistemą.

Tuo tarpu vaikai, auginami infantilų, taip pat neturi galimybių užaugti padoriomis asmenybėmis – jie nemato pavyzdžio.

Ir štai tokie vaikai eina į mokyklas. Spjaudo į mokytojus. Kitus mokinius. Smurtauja. Svaiginasi. Girti kalba priešais TV kameras.

O tuo metu atbukintas suaugusiųjų choras gieda, kaip jie pakeis pasaulį. Kaip kvailių auginami vaikai nuveiks kažką protingo.

Tuo tarpu iš tikrųjų jaunoji karta auga žvėrimis – be meilės, moralės ir autoritetų, be jokių orientyrų ir objektyvios tikrovės.

Šeima kaip tokia naikinama. Žmogaus lytinė, socialinė tapatybė naikinama. Ištikimybė idealams… Apie tai niekas jau ir nebekalba, nes svarbu gerai uždirbti.

Karta, kuri lanko darželius, greičiausiai nebežinos, kuo skiriasi berniukas nuo mergaitės ir mama nuo tėčio. Ši karta auginama fikcija, kad pasaulyje nėra nieko objektyvaus – net lytis gali keistis kas dieną.

Taigi, kokias atramas, kokias tiesas, kokį tikėjimą turi auganti karta?

Deja, vienintelis jų tikėjimas yra pinigai. Pinigai, dėl kurių jie vergaus bet kam, kas tik jų pasiūlys.

Dėl ko jie praras šeimas, artimuosius, laisvalaikį, sveikatą ir net… Protą. Jei tik bus jo įgiję.

Nes pasaulio koncepcija negali būti orientuota į perkamąją galią. Visuomenės negali vienyti noras kuo daugiau uždirbti.

Dalykai, kurie vienija visuomenę, kurie suteikia stuburą ir padeda siekti idealų, yra fundamentalūs ir pinigais nevertinami. Tai – padorumas, meilė, atjauta, idėjos, protas.

Žmogaus gyvenimas normaliai turi suktis apie tai, ką jis veikia ir ko iš to tikisi, o ne apie tai, kiek uždirba ir kam tai ketina išleisti.

Socialinę bendruomenę, tą pačią šeimą, kuri savo esme yra minimaliausia socialinė bendruomenė, apjungia bendri interesai ir vizijos. Vieninteliu priimtinu interesu tapus finansinei gerovei, socialinės bendruomenės ryšiai eižėja, nes kiti žmonės ne padeda, o dažniausiai trukdo uždirbti – jie atima laiką, santykiai reikalauja pastangų. Pastangų, kurias būtų galima skirti tam, kad uždirbti pinigų.

Nykstant meilei ir prieraišumui, auga karta, kuri savo nesaugumą bei neapibrėžtumą išreiškia agresija. Tokia, kokią matėme įraše. Tokia, kokią dauguma mokytojų mato kasdien.

Ir, kada jei ne dabar, mes atsimerksime ir pripažinsime, kad… nesveika visuomenė sveikų vaikų užauginti negali?

Vaikai nėra sprendimas. Ir niekados nebus. Vaikai yra tąsa, kuri tęsia tai, kas buvo iki jų.

Matydami netinkamą vaikų elgesį, turime ieškoti priežasčių suaugusiuose. Matydami tinkamą – taip pat.

šaltinis: lidžita.lt

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 622

Žymos:

Atsiliepimų 4

  1. Ačiū autorei    -  2017-05-21, 11:27

    Labai geras straipsnis, tiesiai šviesiai įvardinta, kas vyksta ir kas mūsų laukia genderistinėje liberastinėje epochoje tokia pačia dvasia auginant vaikus.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. efsefsef    -  2017-05-21, 21:50

    Kad mūsų visuomenė darosi liberalesnė, tai, manau, yra geriausias pavyzdys, kad mes vis dėlto evoliucinuojame į teisingą kryptį.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Lidžita    -  2017-05-24, 13:15

    efsefsef, kur čia liberalizmas ir kur ta teisinga kryptis?

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Rasa    -  2017-05-25, 12:14

    siandien Mokytoju dirbti gali tik misijonieriai.Ju atlyginimas turetu buti kelis kartus didesnis uz debilu ,priiminejanciu debiliskus istatymus,kurie tik griauna viska.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...