infa

Prof. dr. Saulius Arlauskas. Ar Lietuva iš tiesų neturi teisės pagrindų?

Prof. dr. Saulius Arlauskas. Ar Lietuva iš tiesų neturi teisės pagrindų?

gegužės 18
13:02 2017
Prof dr. Saulius Arlauskas

infa.lt nuotrauka

Prof. dr. Saulius Arlauskas

Yra skaitytojų, kuriems diskusija apie Lietuvos teisės pamatą gali pasirodyti nesvarbi ir net neįdomi. Tačiau tiems, kas iki šiol tiki, jog Lietuva ir jos žmonės gyvena pagal teisę, pagal tai, ką nustato Konstitucija, teisės kodeksai ir įstatymai, klausimas apie tai, koks yra Lietuvos teisės pamatas, be galo svarbus. Mintis daugiau nei akivaizdi. Nėra teisės pamato, nėra ir teisės.

Kęstutis Girnius, kuris tapo polemikos iniciatoriumi, ko gero net nepagalvojo, kad jo keli sakiniai publikacijoje „Delfi“ gali sužadinti teisės mokslininkų aistras ginti teisės pamatą, kaip šventą ir nekintamą arba priešingai įrodinėti, kad nekintamo teisės pamato nėra.

K. Girnius leido sau suabejoti Konstitucinio Teismo sprendimu, jog piliečių surinktas reikiamas skaičius parašų skelbti referendumą prieštarauja Konstitucijai. K. Girniaus nuomone, tokiu būdu Konstitucinis Teismas pasikėsino į neliečiamą suvereno (tautos) teisę referendumu nustatyti, koks yra teisės pamatas ar kitais žodžiais, kas iš tiesų rašoma ir kas parašyta Konstitucijoje.

Jeigu šią mintį išreikšime kitaip, tai kalbama apie šiuo metu Lietuvoje politiškai aktualų klausimą: kas sprendžia apie Konstitucijos turinį – tauta (jos atstovas Seimas) ar Konstitucinis Teismas?

K. Girniaus užuomina, kad tauta buvo akivaizdžiai nušalinta nuo konstitucinės svarbos politinių sprendimų, sukėlė aštrią konstitucinės teisės žinovo V. Sinkevičiaus kritiką, kuri įdėmesniam skaitytojui pasirodo pakankamai įtikinama ir konstruktyvi.

Vytautas Sinkevičius K. Girniui emocingai atsikirto dviem svariais argumentais. Pirma, jis pareiškė: „Netikėkite tais, kurie rašo, esą Konstitucinis Teismas atėmė iš tautos teisę referendumu spręsti svarbiausius valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimus. Niekas jos neatėmė ir negali atimti. Nurodytais draudimais KT tiesiog saugo Konstituciją ir joje įtvirtintas fundamentalias vertybes, kurios sudaro žmogaus, visuomenės, valstybės gyvenimo pamatą“.

Kaip matome V. Sinkevičiui visiškai akivaizdu, kad Konstitucijoje įtvirtintos fundamentinės vertybės, dėl kurių universalaus konstitucinio statuso negali kilti jokių abejonių.

Ir antra, V. Sinkevičius priminė, kad šias universalias vertybes tauta priėmė referendumu, t. y. jas pasirinko balsuodama už Konstitucijos tekstą. Kartu jis pakankamai logiškai pastebėjo, kad „Sutikus su K. Girniaus samprotavimais apie „piliečių teisę nustatyti, kokiais klausimais jie gali stengtis išreikšti savo valią“, ir kad ši teisė negali būti ribojama, turėtume sutikti ir su tuo, kad tauta referendumu esą gali nutarti, jog žmogaus teisės ir laisvės nėra prigimtinės, kad žmogus jų turi tiek, kiek jų suteikia valdžia…“

Visa bėda, kad teisinės logikos požiūriu vienodai teisūs pasirodė ir K. Girnius, ir V. Sinkevičius. Tautos teisė spręsti, ką įtvirtinti Konstitucijoje, yra prigimtinė, universali ir nekintama (K. Girnius). Jei taip, tai kas gali suteikti teisę grupelei Konstitucinio Teismo teisėjų nuspręsti, ko tauta nori ar ne? Aišku, kad niekas. Kita vertus, jei tautos suverenitetas prigimtinis, tai akivaizdu, kad tauta negali spręsti bet kaip. Tauta, kaip universali vertybė turi paisyti universalių vertybių – prigimtinių teisių – visumos, ką ir siekia apginti Konstitucinis Teismas (V. Sinkevičius).

Taigi visai dėsninga, kad į K. Girniaus ir V. Sinkevičiaus ginčą su intencija sutaikinti abi ginčo puses įsiliejo „sunkioji artilerija“ – teisės filosofija, jos atstovo Lietuvoje T. Berkmano asmenyje. Ir reikia pasakyti, kad T. Berkmanui bent jau loginiame-teoriniame lygyje pavyksta sutaikyti abi ginčo puses. Tačiau kokia kaina? Ar šis sutaikinimas priimtinas ginčo šalims, K. Girniui ir V. Sinkevičiui? Pagaliau ar liko patenkinti kiti „Delfi“ skaitytojai, kurie neabejingi konstitucinei tvarkai Lietuvoje?

Nors T. Berkmano argumentacija ganėtinai sudėtinga, bet įsigilinus joje galime rasti labai elementarią prielaidą, apie kurią jis tiesiogiai nekalba, bet netiesiogiai vis dėlto remiasi. Ši prielaida šiuolaikiniame politiniame diskurse, beje, labai paplitusi, masei žmonių labai patraukli, nes nereikalauja jokių didesnių intelektualinių pastangų, kad suprastum, kieno pusėje tiesa. Tai mintis apie tai, kad nėra, neegzistuoja jokios universalios vertybės, turinčios imperatyvią galią suverenui, įstatymų leidėjui ar Konstituciniam Teismui. Bet tai nereiškia, kad vertybės tampa bereikšmėmis.

Vertybės ne privalomai įtvirtinamos, bet laisvanoriškai pasirenkamos. Jos gali būti vienokios ar kitokios. Viskas priklauso nuo to, kas ir kaip renkasi, kas ką kam ir kaip įrodo. Teisė tokiu atveju virsta politika, o teisės viešpatavimas, kaip, anot T. Berkmano, taria holistas Carlas Schmittas, „tampa veikiau mitas, o žmonių viešpatavimas – tikrovė“. Trumpai drūtai, teisės pamatas, anot T. Berkmano, yra ne tai, kas universaliai egzistuoja, bet tai, ką mes – „tai visi piliečiai, iš kurių analitinės jurisprudencijos kontekste labai svarbūs valstybės pareigūnai (t. y. teisėjai, ministrai, parlamento nariai ir visi kiti valdžios atstovai) bei, pridėsiu nuo savęs, visuomenės lyderiai“ – kartu darome.

Štai tokiame kontekste pasirodo visiškai logiška T. Berkmano tezė, kad „Lietuvos Konstitucija yra Lietuvos teisės ar teisinės sistemos pamatas“, nėra aksioma. Jis, nors savaime žavintis ir net tam tikrame kontekste legitimus, yra naiviai pozityvistinis“.

Sunku pasakyti kaip K. Girnius ir V. Sinkevičius reaguoja ar sureagavo į T. Berkmano pateiktą jų ginčo sprendimo versiją, kad Konstitucija, kaip teisinės sistemos pamatas, nėra aksioma. Tikėtina, kad ši versija galėjo nepatikti. Ji galėjo nepatikti jiems ir ko gero nepatiktų visiems tiems, kurie iki šiol tiki, kad teisė nėra atsitiktiniai, nesvarbu – parlamento, Konstitucinio Teismo, ar pareigūnų ir piliečių vertybiniai (politiniai) pasirinkimai, o teisės viešpatavimas – tai teisės principų, o ne žmonių viešpatavimas. Yra masė pavyzdžių, kai ten, kur neviešpatauja teisė, viešpatauja ne piliečiai, o jų grupės, finansiniai ar politiniai interesai.

Taigi, labai abejotina, ar T. Berkmanas yra teisus visais atžvilgiais. Jis teisus, ko gero, tuo požiūriu, kad teisės vertybės nėra matematiniai skaičiai, kuriuos automatiškai galima įrašyti į Konstitucijos tekstą. Šiuo atžvilgiu tie, kas priima teisinius sprendimus, iš tiesų kuria teisę, nes teisė priklauso nuo jų asmeninio patyrimo, žinomų praktikų ir pan. Jis teisus ir tuo požiūriu, kad yra valstybių, kuriose teisė nesiremia Konstitucijoje aiškiai apibrėžtais standartais, kuriose teismai, priklausomai nuo politinės konjunktūros, papildo, išplečia teisę. Ryškus pavyzdys – Jungtinių Amerikos Valstijų teisinė sistema. Ten iš tiesų buvo laikai, kai ta pati Konstitucija pateisino vergiją, nelygias vyrų ir moterų teises, o dabar, dėka teismų aktyvios interpretacinės veiklos, viso to nepateisina.

Tačiau yra ir kita aplinkybė, kuri išsprūsta iš T. Berkmano akiračio. Lietuva, kad ir kaip kritikuotų atskiri teisės filosofai, remiasi universalių vertybių prezumpcija. Ir jų buvimas yra ne pasaka, ne mitas, o sudėtinga teorinė ir praktinė užduotis visiems tiems, kas kuria ir taiko teisę. Teisės vertybes visų pirma reikia gerai suprasti, išstudijuoti jų struktūras, taikymo istoriją, taikymo priklausomybę nuo istorinių tradicijų, etinių nuostatų ir pan. Jeigu nereikėtų specialių intelektualinių pastangų, norint suprasti kas yra teisės norma ir teisė apskritai, tai teisininko darbas virstų amatu, teisininko profesija nereikalautų specialių studijų, o teisės filosofija būtų nereikalinga.

Beje, būtent apie teisės universalius pamatus ir kalba T. Berkmano minimas teisės filosofas Hartas. Būdamas teisinio pozityvizmo šalininku jis neabejoja pvz., žmogaus gyvybės teisinės apsaugos aksiomatiniu pobūdžiu arba tuo, kad Jungtinėje Karalystėje aksioma yra tai, jog Karalienė ir Parlamentas yra aukščiausias teisinis autoritetas.

Vis dėlto ar galima atsakyti į klausimą, kas teisus pradėtame ginče – K. Girnius ar V. Sinkevičius?

Vargu ar galime abejoti K. Girniaus nuostata, kad tauta yra suverenas ir jos sprendimai aukštesni už Konstitucinio Teismo sprendimus. Lietuvoje kaip aksioma laikoma tautos suvereniteto doktrina. Jei to nebūtų, neturėtume atskaitos taško, svarbiausio teisinio autoriteto.

Bet faktas yra ir toks, kad be tautos suvereniteto šiuolaikinėje teisėje egzistuoja ir kitos aksiomos, t. y. prigimtinių žmogaus teisių doktrina, valdžių atskyrimo principai, sutarčių laikymosi principas ir pan. Šiuo požiūriu suverenas negali būti aklas ir nenuoseklus. Jei viename referendume suverenas pasakė „taip“ Europos Sąjungai, tai kitame referendume negali sakyti, kad tam tikrais klausimais Europos Sąjungos teisės neklausysiu. Šiuo požiūriu atrodo, kad daugiau teisus V. Sinkevičius nei K. Girnius.

Tačiau kita vertus, Konstitucinio Teismo sprendimas galėjo būti ir kitoks, jei narystė Europos Sąjungoje daugeliui piliečių atrodytų nebe tokia svarbi vertybė. Konstitucinis Teismas galėjo pvz. jausdamas tam tikrą viešosios nuomonės spaudimą, priimti nutartį deleguoti klausimo galutinį sprendimą Seimui. Šiuo požiūriu politinė konjunktūra iš tiesų vaidina ne paskutinį vaidmenį. Šiuo požiūriu teisus ir T. Berkmanas, sakydamas, kad teismai kuria teisę.

1 Atsiliepimas

  1. Galėtų neršyti   ip: 88.119.11.192 -  2017-05-19, 13:31

    Dar vienas patarnaujantis profesorius elementarius dalykus išvartantis pagal dvaro užsakymus.

Rašyti Atsiliepimą

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

    Latvija: Gyvenimas laukiant pasaulio pabaigos

Latvija: Gyvenimas laukiant pasaulio pabaigos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Deja vu

Algimantas Rusteika. Deja vu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Apie sveikus vaikus, auginamus nesveikos visuomenės

Lidžita Kolosauskaitė. Apie sveikus vaikus, auginamus nesveikos visuomenės

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai ragina valstiečius atsisakyti tų priemonių kovoje su alkoholizmu, kurias anksčiau siūlė patys

Konservatoriai ragina valstiečius atsisakyti tų priemonių kovoje su alkoholizmu, kurias anksčiau siūlė patys

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar civilinės partnerystės institutas prisideda prie santuokos sampratos pakeitimo?

Ar civilinės partnerystės institutas prisideda prie santuokos sampratos pakeitimo?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prof. dr. Saulius Arlauskas. Ar Lietuva iš tiesų neturi teisės pagrindų?

Prof. dr. Saulius Arlauskas. Ar Lietuva iš tiesų neturi teisės pagrindų?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Prancūzijos rinkimai: naujas etapas kovoje prieš globalizaciją

Prancūzijos rinkimai: naujas etapas kovoje prieš globalizaciją

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika apie suomius, idiotus ir lietuvybę

Algimantas Rusteika apie suomius, idiotus ir lietuvybę

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Konservatorius teigia, jog Lietuvos valstybinės įstaigos neturėtų būti formuojamos vienos kurios (tautinės) ideologijos principais

Konservatorius teigia, jog Lietuvos valstybinės įstaigos neturėtų būti formuojamos vienos kurios (tautinės) ideologijos principais

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    V. Jasukaitytė: Mieli Seimūnai, aš laikau, kad jūs pažeidėte priesaiką ir žengėte žingsnį, kurį galima laikyti Lietuvos išdavyste

V. Jasukaitytė: Mieli Seimūnai, aš laikau, kad jūs pažeidėte priesaiką ir žengėte žingsnį, kurį galima laikyti Lietuvos išdavyste

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Bevaikiai Europos lyderiai veda mus užrištom akim link bedugnės

Bevaikiai Europos lyderiai veda mus užrištom akim link bedugnės

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Emigraciją skatinantys Lietuvos įstatymai. Valdžiai kovojant prieš emigracijos priežastis

Arvydas Daunys. Emigraciją skatinantys Lietuvos įstatymai. Valdžiai kovojant prieš emigracijos priežastis

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Laužas švietimo sistemai: Siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?

Lidžita Kolosauskaitė. Laužas švietimo sistemai: Siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (5)

Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (5)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten,kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (4)

Gerai bent ten,kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (4)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    P. Gražulis: Seimas pageidauja VSD vadovo atsakymo – ar buvo apklausti V. Gailius ir G. Landsbergis dėl sisteminės korupcijos TS-LKD ir LS partijose?

P. Gražulis: Seimas pageidauja VSD vadovo atsakymo – ar buvo apklausti V. Gailius ir G. Landsbergis dėl sisteminės korupcijos TS-LKD ir LS partijose?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kas buvo niekas – taps viskuo

Algimantas Rusteika. Kas buvo niekas – taps viskuo

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (3)

Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (3)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kas laimės rinkimus Prancūzijoje: tarptautiniai finansai ar tauta?

Kas laimės rinkimus Prancūzijoje: tarptautiniai finansai ar tauta?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gerai bent jau ten, kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (2)

Gerai bent jau ten, kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (2)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Michaelis Laitmanas: „Pasaulio lyderiai niekas, – jie tik vykdytojai to, ką užsako Izraelio tauta“

Michaelis Laitmanas: „Pasaulio lyderiai niekas, – jie tik vykdytojai to, ką užsako Izraelio tauta“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

ACIU Arturui Bartasiui ir Infa uz toki idomu straipsni ....

Ne taip ir mažai pasirašė - 740 žmonių, tarp jų ir aš. Kiek jų bebūtų...

Nu žiauriai daug pasirašė po tokia nesamoninga idėja......

nm

palaikau visas priemones prieš alkoholį.Ačiū Verygai ir palaikantiems....

Pro

Palaikau be abejonės. Tai pirmos svarbos reikalas valstybei. Ypač Lietuvai esančiai tokioje padėtyje. Pirmyn Veryga!...

Ra

Pasirašau....

Šios pataisos gyvybiškai svarbios- aš tik už...

Kad mūsų visuomenė darosi liberalesnė, tai, manau, yra geriausias pavyzdys, kad mes vis dėlto evoliucinuojame...

Labai geras straipsnis, tiesiai šviesiai įvardinta, kas vyksta ir kas mūsų laukia genderistinėje liberastinėje epochoje...

ACIU Arturui Bartasiui ir Infa uz toki idomu straipsni ....

Ne taip ir mažai pasirašė - 740 žmonių, tarp jų ir aš. Kiek jų bebūtų...

Nu žiauriai daug pasirašė po tokia nesamoninga idėja......

nm

palaikau visas priemones prieš alkoholį.Ačiū Verygai ir palaikantiems....

Pro

Palaikau be abejonės. Tai pirmos svarbos reikalas valstybei. Ypač Lietuvai esančiai tokioje padėtyje. Pirmyn Veryga!...

Ra

Pasirašau....

Šios pataisos gyvybiškai svarbios- aš tik už...

Kad mūsų visuomenė darosi liberalesnė, tai, manau, yra geriausias pavyzdys, kad mes vis dėlto evoliucinuojame...

Labai geras straipsnis, tiesiai šviesiai įvardinta, kas vyksta ir kas mūsų laukia genderistinėje liberastinėje epochoje...

Apie sąžinę pirma patys pagalvokit...

Dar vienas patarnaujantis profesorius elementarius dalykus išvartantis pagal dvaro užsakymus....

Pasidalinkite tuo su savo draugais