infa.lt

diff.org nuotrauka

Vitaminas D padeda mūsų organizmui reguliuoti kalcio ir fosfatų lygį – maitinančių medžiagų, išlaikančių sveikais kaulus, dantis ir raumenis. Dažnai mūsų odai gali užtekti įprastos saulės šviesos, kad išsiskirtų taip mums reikalingas vitaminas D. Tačiau kada saulės šviesos trūksta, vitaminą D reikia vartoti papildomai, ir vien tik maisto produktais gali būti sunku aprūpinti organizmą reikalingu jo kiekiu. Tai labai svarbu, kadangi nuo adekvataus vitamino D vartojimo naudos gali būti gerokai daugiau, nei manyta anksčiau.

Vitamino D deficitas yra plačiai paplitęs – nuo jo kenčia vienas milijardas įvairaus amžiaus bei etninės grupės žmonių, netgi gyvenantys šalyse, kur ištisus metus šviečia saulė. Šis deficitas labai paplitęs Artimuosiuose Rytuose – tai iš dalies lemia tradicija nešioti drabužius, kurie dengia beveik visą kūną bei kultūriniai įpročiai vengti būti saulėje. Ta pati tradicija, taipogi ir tamsios spalvos oda įtakoja vitamino D trūkumą ir Afrikos gyventojams.

asportas.lt portale pateikiama rekomendacija kaip naudoti apsauginius kremus nuo saulės, jei žmonės negali be jų apsieiti:

Todėl rekomenduoju nenaudoti apsauginio kremo bei tiesiog pasistengti nenudegti. Jeigu saulėje mėgsti degintis ilgai, yra išeitis. Pirmas 10-30 minučių (priklausomai nuo tavo jautrumo saulei) deginkis be apsauginio kremo. Kai pajausi, jog pradedi „degti“, užsitepk apsauginio kremo.

Netgi išsivysčiusiose pramoninėse šalyse gydytojai pastebi atgimstantį rachitą – ligą, kuri pažeidžia kaulus; ji beveik buvo išnykusi dėl pieno ir kitų produktų, prisotintų vitamino D vartojimo. Rachitas – ne vienintelė liga, kurią sukelia vitamino D trūkumas. Praeito dešimtmečio tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad vitaminas D atlieką gerokai didesnį vaidmenį kovojant su ligomis, nei buv manoma anksčiau.

Pavyzdžiui, atliekant papildomą profesionalų sveikatos tyrimą buvo nustatyta, jog vyrai, turintys vitamino D trūkumą, dažniau rizikuoja gauti širdies priepuolį, lyginant su vyrais, turintys reikiamą vitamino D kiekį. Kituose tyrimuose buvo rastas ryšys tarp žemo vitamino D lygio ir didesne širdies nepakankamumo rizika, netikėta mirtimi dėl širdies sutrikimo, insulto, taipogi bendrų širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų. Dar vienas tyrimas parodė, jog kasdienis vitamino D vartojimas gali pagerinti žmonių, turinčių chronišką širdies nepakankamumą, kardialinę funkciją.

Dešimtys kitų tyrimų rodo potencialų ryšį tarp žemo vitamino D lygio ir padidinta rizika susirgti vėžiu, ypatingai storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu (nors turima šiuo metu informacija neleidžia tvirtinti, jog papildomai vartojant vitaminą D vėžinių susirgimų rizika mažėja). Analogiškai vitamino D lygis kai kuriais atvejais gali padėti iš anksto nustatyti piktybinių auglių atsiradimo galimybę (nors to įrodymas taipogi gana ribotas).

Yra dar ir išsėtinė sklerozė, kuri labiau saulėtame klimate yra mažiau paplitusi, gali būti, kad tai iš dalies siejasi su vitamino D lygiu organizme. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, jog tarp sergančių išsėtine skleroze gerokai mažesnis recidyvo lygmuo buvo tų pacientų, kurie papildomai vartojo didelę vitamino D dozę. Kitas tyrimas parodė, jog pacientai, turintys didžiausią vitamino D kiekį kraujyje, 62 % buvo sumažėjusi rizika susirgti išsėtine skleroze, nei žmonės su mažu vitamino D lygiu.

Daugiau kaip 30 metų vykęs tyrimas Suomijoje parodė, jog vaikų, kūdikystėje reguliariai vartojusių vitamino D papildą, susirgimo I tipo diabetu rizika buvo beveik 90 % mažesnė, lyginant su tais vaikais, kurie papildomai vitamino D nevartojo. Kiti panašūs Europoje atlikti tyrimai patvirtino, jog vitaminas D gali padėti apsisaugoti nuo I tipo diabeto.

Netgi nutukimas gali turėti ryšį su vitamino D lygiu. Klinikiniai tyrimai parodė, jog nutukusiems žmonėms, papildomai vartojantiems vitaminą D, buvo lengviau atsikratyti viršsvorio, dėl vitamino D gerokai efektyviau veikė mažo kaloringumo dieta. Kitas tyrimas parodė, jog moterys, kurių dieta turi mažai kalcio, po to, kai jos ėmė vartoti daugiau kalcio ir vitamino D, sudegindavo daugiau riebalų, nei tos, kurios šito nedarė.

Be šių pavyzdžių, vitaminas D taipogi padeda kovoti su infekcijomis. Mokslininkai ištyrė, jog vitaminas D reikalingas imuninės sistemos T-limfocitų aktyvavimui, kurie, cirkuliuodami po visą kūną, aptinka ligas sukeliančius mikrobus ir juos naikina.

Visa tai paaiškina bent jau tai, kodėl ligos, kurias sukelia gripo virusas, savo maksimumą pasiekia būtent žiemą (vidutinėje klimato juostoje). Šis sezoniškumas leido britų gydytojui iškelti hipotezę, jog gripo protrūkiai siejasi su saulės šviesa – „sezono stimulu“. Kontroliniai tyrimai, atlikti dalyvaujant japonų vaikams, parodė, jog susirgimų gripu A tarp papildomai vartojančių vitaminą D vaikų buvo gerokai mažiau – apie 40 %, nei vaikų, vartojančių placebą; o štai gripo B atveju nebuvo rasta didelio skirtumo. Neseniai atliktas tyrimas leido išaiškinti, jog vitamino D papildai buvo saugūs ir leido apsisaugoti nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos.

Vitamino D vaidmuo kovoje su infekcijomis nėra naujiena. Prieš sukuriant antibiotikus, saulės šviesa buvo vienas iš tuberkuliozės gydymo kurso elementų. Tyrimai parodė, kad tuberkulioze sergantys pacientai, su antibiotikais gaudami ir vitamino D, pasveikdavo greičiau. Kompleksinė keleto kitų tyrimų analizė leidžia manyti, kad žmonių, kuriems diagnozuota tuberkuliozė, kraujyje buvo sumažėjęs vitamino D lygis, lyginant su kitais panašaus amžiaus žmonėmis.

Būtina atlikti papildomus tyrinėjimus, kad būtume tikri dėl šių teigiamų efektų, tačiau naujausi tyrimai teikia daug vilčių. Bet kuriuo atveju nėra abejonės, kad vitaminas D yra kritinis elementas žmogaus sveikatai.

Tad kiek gi vitamino D mes turime vartoti, kad gautume teigiamą efektą kovojant su ligomis? Medicinos institutas siūlo vaikams ir suaugusiems JAV bei Kanadoje patrigubinti vitamino D suvartojimo normą iki 600 ME (15 mikrogramų) per dieną. Kadangi tik nedaugelis maisto produktų natūraliomis sąlygomis turi vitamino D, norint pasiekti tokį suvartojimo lygį prireiks sąmoningų pastangų.

Greičiausiai kai kuriems žmonėms prireiks didesnių dozių, nei rekomenduojama dietinė norma. Tai liečia žmones, kenčiančius nuo nutukimo ar vartojančius raminamuosius preparatus, imunodepresantus, fungicidus (priešgrybelinius preparatus), tokius kaip ketokonazolis, arba vaistus ŽIV/AIDS gydymui, todėl prieš pradedant vitamino D vartojimo režimą itin svarbu pasitarti su gydytoju. Per didelio vitamino D kiekio vartojimas – daugiau nei 10 tūkstančių ME per dieną – gali pažeisti inkstus bei audinius ir sukelti hiperkalcemiją (kalcio kaupimąsi kraujyje).

Mus dar prireiks keleto metų trunkančių klinikinių tyrimų tam, kad išaiškintume galimus vitamino D vartojimo ryšius su susirgimų rizikos mažėjimu. Tačiau, atsižvelgiant į ryšį tarp gyventojų sveikatos būklės ir šiais duomenimis, galime teigti, kad žemas vitamino D lygis siejasi su padvigubėjusia ankstyvos mirties rizika – šie tyrimai ypatingai svarbūs. Sveikatos apsaugos sferoje ne taip ir daug yra faktorių, kardinaliai keičiančių bendrą padėtį. Galbūt vienu tų faktorių taps vitaminas D.

parengė: Darius Dimbelis