infa.lt

Mėgstu kino komedijas. Triauškini spragėsius, stebi dundukus kvailose situacijose, pasijunti labai protingu ir išgerti darosi skaniau. Tik dabar žiūriu ne išgalvotus bukus ir bukesnius, o Šuriko nuotykius per Panoramą.

Uždraus norinčiam įprastų brangesnių vaistų gauti kompensaciją – ir pirks kaip didelis už visą kainą su 21 proc. PVM. Kodėl nepalikus žmogui kompensacijos sumos pagal pigiausią vaistą ir teisės rinktis susimokant didesnę priemoką, kas valstybei kainuotų tiek pat – pasaulyje žino tik Aurelijus Veryga. O jei visi vaistai vienodi ir pigumas yra vienintelis kriterijus, kaip teigia ministras – kodėl neprekiauti rusiškais? Atpigtų ne 30, o 300 proc.

Kuo toliau, tuo smagiau apžvalgas rašyti. Revoliucija, apie kurią ilgai kalbėjo valstiečiai, prasidėjo. Dabar reformacija ištiks aukštąjį mokslą, nors kas bus, dar patys konkrečiai nežino ir nepašvęstiesiems nesako, bet jau žino, kaip neturi ir turi būti.

Visada turėjom tik vieną universitetą. Šimtmečius – Vilniaus, jį praradus – Vytauto Didžiojo, po to vėl Vilniaus. Visos kitos buvo tik neuniversitetinės, specializuotos aukštosios mokyklos – akademijos, konservatorija, daugybė institutų.

Vilniaus universitetas buvo, VDU atkūrė, nors daugiau tik pavadinimą, Karo akademiją įkūrė naujai. O visą kitą vištidę valstybinių „universitetų“ išstenėjo sovietinių aukštųjų mokyklų rektoriai, ištroškę nepriklausomybės, kad neprarastų begalinių kadencijų iki savo pasaulio pabaigos ir valdžios dykai dalijamų pinigų.

Iškabų gamybos ir nuostatų nusirašinėjimo nuo Vakarų universitetų biznis klestėte klestėjo. Vien farų akademija kiek kartų keitė pavadinimus tam, kad rektorius išliktų! Net keista, kad proftechninių mokyklų vadai neįsteigė savo „universitetų“…

Visos ankstesnės „reformos“ buvo parengtos arba veikiamos „universitetų“ rektorių ir jų ištikimųjų pirmūnų absolventų. Ir daromos arba jų naudai, arba bent nepažeidžiant esminių išlikimo interesų. Dabar pirmąkart prie reformacijos vairo ne rektoriai, o iš tvirtų tėčio kolūkietiškų kiaušinių prasikalę ūkininkai.

Sustambinsim kolūkius, sujungsim ir bus mažiau! Nors iš tikrųjų tik pavadinimų bus mažiau, rektoriai virs prorektoriais ir patupdys dar vieną „generalinį rektorių“. Bet iškabos bus perkabintos, pažadai įvykdyti, skaičius sumažintas!

Tas skaičiaus mažinimas – tyras kaip lietuviška degtinė populizmas. Gyventojų, o kartu ir studentų skaičius pas mus jau seniai mažėja be jokio valdžios įsikišimo. Per 10 metų nuo 2006-jų studentų universitetuose sumažėjo nuo 143 tūkst. iki 93 tūkst., t.y. trečdaliu, ir mažėja toliau.

Dvigubai mažesnė Estija turi beveik tiek pat – 12 valstybinių universitetų ir nesirengia jų naikinti. Tačiau jų finansavimas vienam studentui daugiau kaip dvigubai didesnis už mūsų, ir pinigų kažkaip nepritrūksta. Gyvena sau pašvilpaudami, suomius alkoholiu tik girdo, nebankrutuoja ir neisterikuoja.

Ar ne paprasčiau ir universitetų, ir studentų skaičių natūraliu, konkurencijos būdu optimizuoti be eilinės valdžios „reformų“ imitacijos? Patvirtinus valstybės finansuojamas prioritetinių mokslo tyrimų ir studijų programas, dėl kurių universitetai dalyvautų konkursuose.

Visas kitas veiklas tesugalvoja patys sau kokias nori. Sudaro sutartis su verslu, užsienio mokslo įstaigomis ir tyrinėja, ką tik užsimanę. Jei surenka studentų į mokamas studijų programas – tegu jas vykdo. Nesugebat – bankrutuokit, visa laisvė rizikuoti ir uždirbti – jūsų.

Per keletą metų dirbtiniai „universitetų“ monstrai ir be smulkmeniško valdžios diktato patys subliūkštų. Taptų mažesnėmis, efektyviomis mokslo ir studijų institucijomis. Reikėtų – patys susituoktų ar išsiskirtų. Valstybei kaip savininkui liktų teisė tvirtinti jų sprendimus. Bet argi valdžia, norinti reglamentuoti kiekvieną oro pagadinimą, tą leis?

Ne, ji nekantrauja, kad kuo greičiau įstotume į pasaulinį idiotų klubą, su kuo visus ir sveikinu. Būsim suomiai, kurie bepročių draudimais ištrėmė savo pijokus į aplinkines valstybes, kur girti, siaubiantys barus ir gėrimų skyrius, apsimyžę komoje suomiai – neatskiriami miestų peizažo atributai, kaip žvirbliai.

Užtat suomių statistika gali pasigirti mažiau parduodamu kiekiu, nes gausybė nusiperkama ir išlakama pas kaimynus, tuo padidinant kaimynų išgėrimo statistiką ir sukeliant jų dundukams isteriją ir pretekstą būti tokiais pat. Spėkit iš trijų kartų, kas buvo pirmas atkurtos Kauno blaivyklos klientas? Bingo, laimėjot! – suomių turistas.

Michailo Gorbačiovo laurai neduoda davatkoms ramybės. Kas nori gerti – gers tiek pat. Ir taip apsiperka pas lenkus, bus tik daugiau stimulų. Dar įves specializuotas, ko juk neatsižada, tik atideda – ir šimtas metrų nuo sienos Lenkijoje ir Latvijoje išdygs nespecializuotų miesteliai specializuotiems lietuviams. Mokesčiai atiteks kaimynams, juk mums jų nereikia.

Tapsim europiečių pajuokos objektais kaip suomiai. Statistika „pagerės“ ir bus ką per žinias rimtais snukiais pasakyti. O prarastas lėšas šventasis biudžetas atgaus apmokestinus bėdžių pensijas ir pašalpas. Šildymo PVM lengvatų irgi nebebus, nes labai jau jos neteisingos, mat šitiek turčių blokų daugiabučiuose krebžda. Apmokestins dirvožemį savo kieme – tai kodėl neapmokestinus ir ubagų, tupinčių su kepurėlėmis prie bažnyčių?

Jei batsiuvys be batų, tai psichiatrui tikrai nieko netrūksta. Kaip alkoholio pramonės samdomas rašeiva ir šiaip mėgėjas įkalti, pasitaręs su mane nusipirkusiais mafijos bosais noriu širdingai padėkoti Aurelijui Verygai. Nes visiškas reklamos draudimas jiems labai naudingas.

Alkoholio pramonės rykliai ir importo monopolistai turi ilgametį įdirbį, suformuotus vartojimo įpročius, seniai pasidalino produktų rinką. O be reklamos joks naujas gamintojas ir joks naujas produktas į rinką nebeįeis. Apie mažiukus tai ir kalbėti nėra ko – tie pasmerkti darbo biržai. Nuoširdus ačiū, ministre, garbės raštą tauraus gėrimo pakuotėje atsiųsime kurjerių paštu.

Tai gal gerąją praktiką pratęskim? Pirmi pagal savižudybes – uždrauskim! Atgaivintą pakaruoklį teisman, teatlygina gydymo nuostolius, taip juk irgi kai kuriose valstybėse yra! O jei pasikėsinimas pavyktų – iš turto išieškoti nesumokėtus mokesčius nuo vidutinių pajamų iki pensinio amžiaus!

Nemaža dalis talibų rinkiminių pažadų nukelta į neapibrėžtą ateitį arba aplamai dingo, atsirado ir to, už ką jų balsuotojai nebalsavo. Ir viskam, kas numatyta, bus papildomos išlaidos, išlaidos ir išlaidos. Tik praktiškai nekalbama, o iš kur tam bus papildomų pinigų, pinigų ir pinigų.

Biudžeto pajamų didinimo, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo, investicijų pritraukimo konkrečių priemonių nenumatyta jokių, išskyrus kelias abstrakčias frazes. Pinigai bus išsiurbiami mokesčių didinimais ir lengvatų atsisakymais, žiauriomis akcijomis purtant turgus ir kioskelius, didinant akcizus ir įvairiomis kitomis kainų kėlimo gudrybėmis.

Ir dar didesniu reglamentavimu, reguliavimu ir kontrole, kas jau prasideda. Mokesčių mokėtojų mažės, nes bėgs kaip bėgę ir dar gausiau – ir žmonės, ir įmonės. Mokesčių ir kitokių inspektorių tik daugės, sveiki atvykę į praeitį.

Bet yra ir geroji savaitės naujiena – ledas pajudėjo dėl svetimvardžių rašybos dokumentuose. Tai kitų kalbų žodžiai, bet užsispyrėm rašyti juos lietuviškai, nes kitaip Lietuva pasibaigtų. Kas, kad pasaulinėse paieškų sistemose ar registruose žmonės neranda jokios informacijos apie save, praranda teises į paveldėjimus, giminystes ar kitus asmeninės tapatybės niekus, nekalbant jau apie savo nuosavą vardą ir pavardę.

Užtat lietuvybė triumfuoja visoje Žemėje. Ir turime sostinėje ir aplink ją kelis šimtus tūkstančių priešiškai nusiteikusių kitataučių. Ir sugadintus santykius su didžiausiu sąjungininku kaimynystėje. Labai pravartu valstybės saugumui, pats laikas piliečiams ten pademonstruoti, kaip ginsim nuo žaliųjų žmogeliukų policijos komisariatus, ar ne?

Jei spaudoje per dieną bus pavartotas šimtas kitas tūkstančių svetimvardžių, parašytų lotynišku raidynu, ir juos kasdien perskaitys koks milijonas lietuvių, tai nieko baisaus nei lietuvių kalbai, nei raidynui neatsitiks. O jei kelios žmogaus vardo lotyniškos raidės bus parašytos pase, kurį matys tik jis pats ir kartą per metus koks pagiriotas pasienietis, tai lietuvių kalba ir raidynas žlugs, o Lietuvą okupuos lenkai.

Beje, patys tautiniai kovotojai, kurie pamatę lotynišką trijų raidžių kombinaciją griūna isterijoje aukštielninki, savo tekstuose gausiai vartoja svetimvardžius su W, Q, X. Nes lietuvių kalbos rašybos taisyklės yra guminės – vienos dokumentams, kitos šiaip pragyvenimui.

Štai parašysiu straipsnyje Zbignevas Mazovieckis ir mane redakcijos kalbininkas tuoj pataisys – reikia rašyti Zbigniewas Mazowieckis. O jei tas pats kalbininkas dirbtų puse etato Migracijos tarnyboje ir tas nelaimingasis ateitų paso, tai jame įrašys Zbignev Mazoviecki, nes kitaip bus klaida. Tokia idiotų logika.

Karbauskis buvo prieš „W, X, Q“ asmens dokumentuose, visi fanatikai audringai plojo ir gausiai prakaituodami balsavo. Dabar jis jau už „W, X, Q“. Tai, kad valstiečiai atsisakė daugelio pažadų – ne naujiena. Visi gražiai kužda, kol panelė klusniai atsigula ir nusirengia, bet šitie po rinkimų muša sisteminių rekordus.
Algimantas Rusteika

Užmiršti pažadus – šventa Lietuvos politikų tradicija, bet niekas dar neišdrįso daryti to, prieš ką griežtai pasisakė iki rinkimų ir už ką gavo daug lemiančių balsų. Šie vaikinai yra politiniai savižudžiai.

Vis manęs paklausia – rašinėji gerai, bet ką daryti? Sugalvojau, steigsiu TSKP – Tešlagalvių Sprendimų Keitimo Partiją. Programa iš vieno sakinio, kiekvienas įstengs iš plakato skanduoti – atšaukti visas nesąmones ir draudimus, kuriuos šitie padarys.

Savaitė feisbuke ir turėsiu 100 000 narių. Meilė ir neapykanta – laiptinės kaimynai, todėl pirmieji atbėgs valstiečių balsuotojai. Alkoholio monopolistai su rusais irgi parems.

Pora mėnesių smagaus pasišaipymo ir konstitucinė dauguma – garantuota. Pirmoji Konstitucijos pataisa bus uždrausti ką nors drausti, išskyrus tuos, kurie ką nors draudžia. Kėsinimąsi ką nors drausti įtrauksim į baudžiamąsias veikas ir atimsim vaikus.

O toliau eisis kaip per sviestą. Čia ne juokai, patikėkit ir ne naujas valinskų šeimyninis prisikėlimas. VSD ir STT gal ir pasiklausys, bet netrukdys. Nes jau dabar artėjantis visuotinis ir galutinis nusivylimas savo valstybe yra tikras, neišgalvotas nacionalinio saugumo klausimas.

algimantasrusteika.wordpress.com