tęsinys, pirma dalis čia, antra dalis čia
Nuo vaikystės Joan Didion stebėjo aplinką, gyvenimą, dažnai pati likdama kaip ir nematoma. Būdama Berklio studente XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, atsisakė eiti su mada, su šūkiu, kad“laikai keičiasi“, iki pat kol 1964 susikūrė Free Speach moevement – įdomu, kodėl? – Gal todėl, kad stebėdama objektyvius procesus, nematė to vykstant natūraliai? T.y. visi tie judėjimai apie beatnikus, Flower power, meilę ir taiką ir t.t. įskaitant, buvo įtakoti, suformuoti, sumanipuliuoti jaunimo masėje iš šalies.
Dirbtinai ir turint labai konkrečius tikslus. Pvz, jos mintis, jog pasaulis, gerinamas jau nuo kada? Nuo kokių Prancūzų revoliucijos laikų? – „kad su pasauliu yra kažkas blogai… Kad kaip tik tai ir yra blogai, kad teigiama, jog su pasauliu kažkas blogai… Kad, atsiradus racionaliam mąstymui, irracionalumas imtas suvokti, kaip pagadintas racionalumas.“ Kai, netgi ir istoriškai, yra atvirkščiai – irracionalumas yra normali būsena, ir ji buvo racionalumo radimosi pažeista…
J. Didion buvo ir liko stebėtoja, bet jos tekstai yra tikslūs, lyg ji skalpeliu būtų skrodusi tuometinį žmogų, jo esminę etiką ir charakterio estetiką, ir tai, ką ji konstatavo, jai pačiai atsiliepė depresija, jei nepasakytume blogiau… Vėliau, jos vyro, politinio žurnalisto ir rašytojo George Dunne pagalba, ji sukoncentravo savo dėmesį į visuomenę ir politiką, ir ten veikiantys mechanizmai prabilo iš jos ese ir reportažų taip pat aiškiai, kaip N Y Centrinis parkas atrodo mėnesienoje…
Visa jos non – fiction, išleista vienoje vietoje sudaro knygą, apimtimi primenančią bibliją, ir suteikia tą patį aiškumą apie žmogų ir visuomenę XX amžiuje, kokį tikėjimą į žmogų seniau įliedavo Biblijos skaitymas. Atsiskleidžia labai daug kas, kas nebuvo taip, kaip atrodė, ir supranti, jog XX amžiaus istorijos perrašymo būtinybė yra tik laiko klausimas. Neiškenčiau neišvertus ištraukos: rašydama apie Patty Hearst, ji teigia, jog šiandieninėje Amerikoje, absoliučiai skirtingi dalykai, ėmus gilintis, pasirodo tampriai susiję, ir, vienų negalima suprasti, nelyginant jų su kitais.
Pvz: jei Dr. James Alexander Hamilton, kaip aprašyta CIA (CŽV) memorandume, 1969m. gegužės 25d. darė tyrimus Vacavillyje pavadinimu „MK- ULTRA subject 140“, ir jei šitas projektas gavo finansavimą naujai serijai eksperimentų su 100 kalinių, ir, jei CIA prisipažino Kongresui, kad šitas tyrimas „buvo tik uždanga, ir turėjo ryšį su Dr. A. Hamiltono nepriklausoma veikla“, mums niekas nepasiūlo lyginti šitos informacijos su faktu, kad Donald De Freeze, buvęs los Angeles policijos departamento informatorius, buvo Vacaville kalinys, vėliau save pasivadinęs „Cinque“, įkūrė Symbiose Liberation Army ir pagrobė Paty Hearst?
Mums net neateina į galvą pastebėti, kad Symbionse Liberation Army niekada neturėjo jokios savo egzistavimo prasmės, nei politinės, nei ideologinės, netgi politiškai ir ideologiškai nestabiliu periodu, išskyrus tai, jog ji buvo uždanga kažkam kitam, kitokiai veiklai: narkotikų eksperimentai, šnipinėjimas šalies viduje, smegenų veiklos kontrolės studijos, manipuliavimas, kokie nauji įstatymai bus priimti dėl šnipinėjimo, kontržvalgybos ir nusikalstamumo sutramdymo.
Mes nelyginame fakto, kad kongresmenas iš Kalifornijos Lee Rayan, vienas didžiausių CIA kritikų tuo metu, identifikavo Dr. James A. Hamilton kaip politinį CIA agentą ir dviem mėnesiais vėliau, 1978 metų rugsėjį buvo nužudytas Guyanoje, netoli CIA informantų treniruočių stovyklos, kieno rankomis? – o gi Jim Jones Peoples Temple narių rankomis. Tų pačių, kurie jau kartą buvo pasisiūlę įkaitais Symbionese Liberation Armijai, mainais už Patty Hearst, kuri po to mirė kažkokiame masiškai sumanipuliuotos sąmonės rituale…
Mums neateina į galvą nusistebėti faktu, kad netoli nuo Haight- Ashbury vietovės, keli metai prieš LSD naudojimo kultūros sužydėjimą tenai, CIA įkūrė slaptą būstinę – safe house – prižiūrimą narkotikų tarnybos karininko ir buvusio žvalgo George Hunter White. Būstinė buvo užmaskuota bordelio pavidalu: prostitutės nieko neįtariančius klientus girdė gėrimais su LSD, kai White, sėdėdamas tuolete ir gurkšnodamas martinius, stebėjo gėrimų jiems daromą efektą per dvipusį veidrodį – ši studija yra žinoma kaip “ Operation Midnight Climax“
Kaip matome, netgi žinant faktus, dar ne kiekvienas ir ne būtinai sugebės susieti juos į vieningą, prasminio veiksmo vedamą visumą. O pagrindinis klausimas būtų, kokiu laipsniu jaunimo kontrkultūra XX amžiaus antroje pusėje JAV, o vėliau ir Europoje, buvo tiesiog kultūra, sumanipuliuota aukščiausiu lygiu žmonių iš, Dwait Eisenhower įvardinto „karinio- industrinio komplekso“ su tikslu ištirti žmonių elgesio ribas ir jų tinkamumą kontrolei, kurios laipsnis apibūdinamas ne pagal tai, kad taikos ir meilės judėjimas pagaliau išsikvėpė, bet pagal tai, jog jėgos struktūros su savo bandymais tiesiog nuėjo toliau, kurti ir bandyti kitas ginklų formas ir konfigūracijas žmonių valios ir poelgių atžvilgiu“…
Klausimas: narkotikai, technologija ir infrastruktūra, sukurta pirmiausia kariniams tikslams ir paskui įdiegta į visuomenę, nesugebančią jų absorbuoti, besitvarkančią su nuolatinių karų pasekmėmis, – koks yra tikrasis viso šito poveikis? – Reali XX amžiaus istorija, apimsianti muziką, abstraktų meną, ideologijas, kultūrą, sociologiją ir likusias pasekmes dar turi būti parašyta…
(laukite tęsinio)
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
102
Leidžiama ...
