infa

Suomijos mokyklose atšaukiamas atskirų disciplinų dėstymas ir įvedamas teminis mokymas

Suomijos mokyklose atšaukiamas atskirų disciplinų dėstymas ir įvedamas teminis mokymas

gegužės 03
01:34 2017

Suomijos mokyklos pamokaNe paslaptis, jog šiuolaikinei švietimo sistemai žūtbūt reikalinga pertvarka. Mokyklų abiturientai nesusitvarko su kasdienėmis pareigomis, esančiomis nedaloma suaugusių gyvenimo dalimi. Švietimo sistema turėtų rūpintis tuo, kad „lavintų“ – padėtų žmogui ir visuomenei tapti geresniais. O iš tiesų mus moko tik to, ką galvoti, o ne kaip, ir pasekoje derintis prie visuomenės, susilieti su ja. Daugelis abiturientų taip įsiliejo į šiuolaikinę sistemą, jog net nesuvokia, kiek ji yra niekuo nepagrįsta, o kai kurie randasi nuolatinės propagandos ir dezinformacijos įtakos būsenoje, rašoma „Collective Evolution“ leidinyje.

Laimei, tokie dalykai yra ne visose šalyse, o kai kurios iš jų netgi bando pakeisti įprastą požiūrį į mokymą. Suomijoje, kuri jau seniai yra viena iš pasaulio lyderių švietimo sferoje, šiuo metu vyksta plataus masto švietimo sistemos reformavimas. Šalyje rengiamasi įvesti teminio mokymo principą, kuris suteiks galimybę besimokantiems nutraukti įprastų atskirų mokyklinių disciplinų mokymąsi ir pakeisti juos visuminiu tarpdisciplininiu požiūriu.

Kame teminio mokymo esmė

Teminis mokymas pirmiausia tai požiūris, iš principo besiskiriantis nuo įprasto skirstymo į atskiras disciplinas, tokias, kaip matematika ar gamtos pažinimas. Vietoje to moksleiviai imasi vienos konkrečios savokos ar reiškinio ir vertina tai per prizmę įvairių pažinimo sričių su kuriomis turi santykį – geografiją, istoriją ar ekonomiką.

Štai, kas kalbama apie teminį mokymą tinklapyje skirtame šiam mokymo būdui: „Teminiame mokyme įgimtas vaikiškas smalsumas padeda pažinti pasaulį visapusiškai ir objektyviai. Į šio būdo pagrindus sudėtas ne tradicinių mokymo disciplinų, o daugiabriaunių supančios realybės reiškinių jų visumoje ir realiame kontekste studijavimas. Prie to, susijusių su tuo žinių ir įgūdžių įsisavinimas vyksta vienu metu taikant įvairias žinių sritis. Mokymosi temomis imamos tokios kompleksinės sąvokos kaip žmogus, Europos Sąjunga, MIP (masinės informacijos priemonės), technologijos, vanduo, energija. Šis būdas suteikia galimybę moksleiviams įsisavinti būtinus XXI amžiuje įgūdžius: kritinį mąstymą, kūrybinį požiūrį, inovatyvių idėjų taikymą, darbą komandoje, o taip pat bendravimą ir informacijos perdavimą“.

Taip, kad moksleiviai studijuos jau ne atskiras disciplinas, sakykime fiziką, o visą eilę dalykų, turinčių ryšį su viena tema, naudojant tarpdisciplininį metodą. Pavyzdžiui, kalbant apie temą „Europos sąjunga“ moksleiviai įsisavina kalbas, ekonomiką, istoriją ir geografiją, o sekančią savaitę, svarstydami klimato pasikeitimus, studijuoja gamtos mokslus, ekologiją, ekonomiką ir politiką.

Santykiai tarp mokytojo ir moksleivių gerokai pasikeis, kadangi dalis mokymo kursų bus įsisavinami klasėje, o dalis – interneto tinkle. Naują pobūdį įgaus ir dialogas tarp mokinio ir mokytojo: vaikai bus skatinami tam, kad labiau atvirai išsakytų savo nuomonę ir dalintųsi informacija. Kaip pamaina hierarchijai ateis bendras darbas, paliekant praeityje įprastą mokytojo, mokančio mokinį įvaizdį.

Be to, užsiėmimų planavime ir žinių vertinime dalyvaus ne tik pedagogai: patys moksleiviai ims vaidinti čia aktyvų vaidmenį. Ir tai džiugina. Galima tikėtis, jog naujas požiūris sudomins vaikus kur kas labiau, o taip pat sudarys galimybes atrasti alternatyvą tradiciniams egzaminams raštu.

Naujojo požiūrio įdiegimas

Suomijos švietimas laikomas vienu iš geriausių pasaulyje: kalbų ir matematinio raštingumo rodikliai čia neįtikėtinai aukšti. Vienas iš autoritetingiausių ekspertų mokyklų ir švietimo sistemų reformavimo srityje, Harvardo universiteto profesorius Pasi Sahlberg parašė daug straipsnių apie Suomijos švietimo sistemą. Jis padėjo nemažai pastangų, siekdamas pasidalinti su likusiu pasauliu apie suomių švietimo reformų patirtį, ir tai nebuvo padaryta veltui.

Suomija toli gražu ne visada galėjo pasigirti gerais rodikliais švietime, tačiau šioje sferoje buvo pravesti plataus masto pakeitimai ir dėstytojai čia yra labai vertinami. Vertindami švietimo sistemą suomiai nenaudoja statistinių raštingumo rodiklių. Jie daugiau koncentruojasi į tai, kokios žinios moksleiviams bus labiau reikalingos gyvenime, nei į egzaminų ir reitingų rezultatus.

Suomijos švietimo sistema išsiskiria decentralizacija: čia mokytojai gali keisti užsiėmimų planus ir adaptuoti programą vietos reikmėms ir prioritetams.

Suomių požiūrį į švietimą jau galima laikyti inovatyviu, ir, galbūt todėl daugelis mokytojų palankiai žiūri į perėjimą prie naujo dėstymo stiliaus. Faktiškai apie 70% Helsinkio mokytojų taip ar kitaip yra įtraukti į perėjimo prie naujos teminio mokymo sistemos procesą.

Kai kurie iš mokytojų jau ėmė taikyti teminį mokymą praktiškai, ir čia nieko stebėtino. Greičiausiai toks darbas dėstytojams teiks didesnį pasitenkinimą, jei jie galės nustatyti glaudų ryšį su mokiniais ir mokyti juos to, kas vaikams iš tiesų įdomu.

Įdiegti naują sistemą planuojama pamažu, tad pilnai prie teminio mokymo mokyklos pereis tik iki 2020 metų. Pirmas stambus pasikeitimas įvyko 2016 metų rugpjūtį, suomių Nacionalinės švietimo programos (NŠP) fone. NŠP – tai reglamentuojantis dokumentas, nurodantis bendrus švietimo sistemos tikslus ir apibūdinantis dėstymo technikas, mokymo stilius, rekomendacijas, suspėjamumo pažymių tvarką, pagalbines priemones ir taip toliau.

Dabar į NŠP įtrauktas ir teminis mokymas, skatinant tarpdisciplininį požiūrį dėstyme. Prie viso to, metodika suomiams nėra visiškai nauja: daugelis mokytojų jau pakankamai ilgai naudoja kompleksinį mokymą praktiškai.

Naujų mokslo metų eigoje, valstybinės mokyklos, kuriose mokosi vaikai nuo 7 iki 16 metų, turės įvesti teminės metodikos užsiėmimus atitinkamam laiko tarpui, kurio trukmę mokyklos pasirinks pačios, nors vieną kartą. Daugelis mokyklų jau įvedė du ar daugiau tokius periodus, kiekvienas iš kurių trunka keletą savaičių.

Metodikos svarba

Daugelio vaikų santykiai šeimoje tolimi nuo idealių, tad mokosi jie kažko arba patys, arba ne namuose. Būtent todėl tvirtinimas apie tai, jog nereikia mokykloje mokytis praktinių dalykų, iš esmės neteisingas. Mokymo sistema turi apimti visą žinių ir įgūdžių įvairovę, kuriuos mes norime įdiegti vaikams – mūsų ateities pagrindui. Tai kodėl gi mes pompuojame į juos propagandą ir mokome, jog yra tik vienas būdas galvoti, jausti, apspręsti intelekto lygmenį?

Vieno teisingo požiūrio ir būdo nustatyti intelekto lygmenį tiesiog negali būti, kadangi mes visi savotiškai unikalūs. Tame ir slypi dualizmo puikumas: mūsų jėga – mūsų skirtumuose, ir mums nėra būtina juos slopinti, kad prisiderintume prie visuomenės. Valstybės švietimo sistema turi būti kuriama pripažįstant šiuos skirtumus, dėstytojai turi mokyti vaikus taip, kaip jiems pataria jų širdis – kiekvienas savaip, unikaliai!

Štai kodėl decentralizacija ir teminis mokymas gali duoti tokius puikius vaisius. Jie sukuria tinkamą atmosferą bendram darbui ir suteikia galimybę mokytojams ir moksleiviams nustatyti ryšį, kuris būtų neįmanomas esant aiškiai hierarchinei atskirčiai. Galimai, esant šiam naujam požiūriui ir mokytojai suvoks, jog ir jie gali sužinoti iš savo mokinių daug naujo.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo FeedBurner

    Latvija: Gyvenimas laukiant pasaulio pabaigos

Latvija: Gyvenimas laukiant pasaulio pabaigos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Deja vu

Algimantas Rusteika. Deja vu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Apie sveikus vaikus, auginamus nesveikos visuomenės

Lidžita Kolosauskaitė. Apie sveikus vaikus, auginamus nesveikos visuomenės

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Konservatoriai ragina valstiečius atsisakyti tų priemonių kovoje su alkoholizmu, kurias anksčiau siūlė patys

Konservatoriai ragina valstiečius atsisakyti tų priemonių kovoje su alkoholizmu, kurias anksčiau siūlė patys

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ar civilinės partnerystės institutas prisideda prie santuokos sampratos pakeitimo?

Ar civilinės partnerystės institutas prisideda prie santuokos sampratos pakeitimo?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prof. dr. Saulius Arlauskas. Ar Lietuva iš tiesų neturi teisės pagrindų?

Prof. dr. Saulius Arlauskas. Ar Lietuva iš tiesų neturi teisės pagrindų?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Prancūzijos rinkimai: naujas etapas kovoje prieš globalizaciją

Prancūzijos rinkimai: naujas etapas kovoje prieš globalizaciją

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika apie suomius, idiotus ir lietuvybę

Algimantas Rusteika apie suomius, idiotus ir lietuvybę

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Konservatorius teigia, jog Lietuvos valstybinės įstaigos neturėtų būti formuojamos vienos kurios (tautinės) ideologijos principais

Konservatorius teigia, jog Lietuvos valstybinės įstaigos neturėtų būti formuojamos vienos kurios (tautinės) ideologijos principais

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    V. Jasukaitytė: Mieli Seimūnai, aš laikau, kad jūs pažeidėte priesaiką ir žengėte žingsnį, kurį galima laikyti Lietuvos išdavyste

V. Jasukaitytė: Mieli Seimūnai, aš laikau, kad jūs pažeidėte priesaiką ir žengėte žingsnį, kurį galima laikyti Lietuvos išdavyste

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Bevaikiai Europos lyderiai veda mus užrištom akim link bedugnės

Bevaikiai Europos lyderiai veda mus užrištom akim link bedugnės

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Emigraciją skatinantys Lietuvos įstatymai. Valdžiai kovojant prieš emigracijos priežastis

Arvydas Daunys. Emigraciją skatinantys Lietuvos įstatymai. Valdžiai kovojant prieš emigracijos priežastis

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Laužas švietimo sistemai: Siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?

Lidžita Kolosauskaitė. Laužas švietimo sistemai: Siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (5)

Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (5)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten,kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (4)

Gerai bent ten,kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (4)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    P. Gražulis: Seimas pageidauja VSD vadovo atsakymo – ar buvo apklausti V. Gailius ir G. Landsbergis dėl sisteminės korupcijos TS-LKD ir LS partijose?

P. Gražulis: Seimas pageidauja VSD vadovo atsakymo – ar buvo apklausti V. Gailius ir G. Landsbergis dėl sisteminės korupcijos TS-LKD ir LS partijose?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kas buvo niekas – taps viskuo

Algimantas Rusteika. Kas buvo niekas – taps viskuo

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (3)

Gerai bent ten, kur mūsų nėra. Eksperimentų istorija (3)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kas laimės rinkimus Prancūzijoje: tarptautiniai finansai ar tauta?

Kas laimės rinkimus Prancūzijoje: tarptautiniai finansai ar tauta?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gerai bent jau ten, kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (2)

Gerai bent jau ten, kur mūsų nėra… Eksperimentų istorija (2)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Michaelis Laitmanas: „Pasaulio lyderiai niekas, – jie tik vykdytojai to, ką užsako Izraelio tauta“

Michaelis Laitmanas: „Pasaulio lyderiai niekas, – jie tik vykdytojai to, ką užsako Izraelio tauta“

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

ACIU Arturui Bartasiui ir Infa uz toki idomu straipsni ....

Ne taip ir mažai pasirašė - 740 žmonių, tarp jų ir aš. Kiek jų bebūtų...

Nu žiauriai daug pasirašė po tokia nesamoninga idėja......

nm

palaikau visas priemones prieš alkoholį.Ačiū Verygai ir palaikantiems....

Pro

Palaikau be abejonės. Tai pirmos svarbos reikalas valstybei. Ypač Lietuvai esančiai tokioje padėtyje. Pirmyn Veryga!...

Ra

Pasirašau....

Šios pataisos gyvybiškai svarbios- aš tik už...

Kad mūsų visuomenė darosi liberalesnė, tai, manau, yra geriausias pavyzdys, kad mes vis dėlto evoliucinuojame...

Labai geras straipsnis, tiesiai šviesiai įvardinta, kas vyksta ir kas mūsų laukia genderistinėje liberastinėje epochoje...

ACIU Arturui Bartasiui ir Infa uz toki idomu straipsni ....

Ne taip ir mažai pasirašė - 740 žmonių, tarp jų ir aš. Kiek jų bebūtų...

Nu žiauriai daug pasirašė po tokia nesamoninga idėja......

nm

palaikau visas priemones prieš alkoholį.Ačiū Verygai ir palaikantiems....

Pro

Palaikau be abejonės. Tai pirmos svarbos reikalas valstybei. Ypač Lietuvai esančiai tokioje padėtyje. Pirmyn Veryga!...

Ra

Pasirašau....

Šios pataisos gyvybiškai svarbios- aš tik už...

Kad mūsų visuomenė darosi liberalesnė, tai, manau, yra geriausias pavyzdys, kad mes vis dėlto evoliucinuojame...

Labai geras straipsnis, tiesiai šviesiai įvardinta, kas vyksta ir kas mūsų laukia genderistinėje liberastinėje epochoje...

Apie sąžinę pirma patys pagalvokit...

Dar vienas patarnaujantis profesorius elementarius dalykus išvartantis pagal dvaro užsakymus....

Pasidalinkite tuo su savo draugais