infa.lt

Ne paslaptis, jog šiuolaikinei švietimo sistemai žūtbūt reikalinga pertvarka. Mokyklų abiturientai nesusitvarko su kasdienėmis pareigomis, esančiomis nedaloma suaugusių gyvenimo dalimi. Švietimo sistema turėtų rūpintis tuo, kad „lavintų“ – padėtų žmogui ir visuomenei tapti geresniais. O iš tiesų mus moko tik to, ką galvoti, o ne kaip, ir pasekoje derintis prie visuomenės, susilieti su ja. Daugelis abiturientų taip įsiliejo į šiuolaikinę sistemą, jog net nesuvokia, kiek ji yra niekuo nepagrįsta, o kai kurie randasi nuolatinės propagandos ir dezinformacijos įtakos būsenoje, rašoma „Collective Evolution“ leidinyje.

Laimei, tokie dalykai yra ne visose šalyse, o kai kurios iš jų netgi bando pakeisti įprastą požiūrį į mokymą. Suomijoje, kuri jau seniai yra viena iš pasaulio lyderių švietimo sferoje, šiuo metu vyksta plataus masto švietimo sistemos reformavimas. Šalyje rengiamasi įvesti teminio mokymo principą, kuris suteiks galimybę besimokantiems nutraukti įprastų atskirų mokyklinių disciplinų mokymąsi ir pakeisti juos visuminiu tarpdisciplininiu požiūriu.

Kame teminio mokymo esmė

Teminis mokymas pirmiausia tai požiūris, iš principo besiskiriantis nuo įprasto skirstymo į atskiras disciplinas, tokias, kaip matematika ar gamtos pažinimas. Vietoje to moksleiviai imasi vienos konkrečios savokos ar reiškinio ir vertina tai per prizmę įvairių pažinimo sričių su kuriomis turi santykį – geografiją, istoriją ar ekonomiką.

Štai, kas kalbama apie teminį mokymą tinklapyje skirtame šiam mokymo būdui: „Teminiame mokyme įgimtas vaikiškas smalsumas padeda pažinti pasaulį visapusiškai ir objektyviai. Į šio būdo pagrindus sudėtas ne tradicinių mokymo disciplinų, o daugiabriaunių supančios realybės reiškinių jų visumoje ir realiame kontekste studijavimas. Prie to, susijusių su tuo žinių ir įgūdžių įsisavinimas vyksta vienu metu taikant įvairias žinių sritis. Mokymosi temomis imamos tokios kompleksinės sąvokos kaip žmogus, Europos Sąjunga, MIP (masinės informacijos priemonės), technologijos, vanduo, energija. Šis būdas suteikia galimybę moksleiviams įsisavinti būtinus XXI amžiuje įgūdžius: kritinį mąstymą, kūrybinį požiūrį, inovatyvių idėjų taikymą, darbą komandoje, o taip pat bendravimą ir informacijos perdavimą“.

Taip, kad moksleiviai studijuos jau ne atskiras disciplinas, sakykime fiziką, o visą eilę dalykų, turinčių ryšį su viena tema, naudojant tarpdisciplininį metodą. Pavyzdžiui, kalbant apie temą „Europos sąjunga“ moksleiviai įsisavina kalbas, ekonomiką, istoriją ir geografiją, o sekančią savaitę, svarstydami klimato pasikeitimus, studijuoja gamtos mokslus, ekologiją, ekonomiką ir politiką.

Santykiai tarp mokytojo ir moksleivių gerokai pasikeis, kadangi dalis mokymo kursų bus įsisavinami klasėje, o dalis – interneto tinkle. Naują pobūdį įgaus ir dialogas tarp mokinio ir mokytojo: vaikai bus skatinami tam, kad labiau atvirai išsakytų savo nuomonę ir dalintųsi informacija. Kaip pamaina hierarchijai ateis bendras darbas, paliekant praeityje įprastą mokytojo, mokančio mokinį įvaizdį.

Be to, užsiėmimų planavime ir žinių vertinime dalyvaus ne tik pedagogai: patys moksleiviai ims vaidinti čia aktyvų vaidmenį. Ir tai džiugina. Galima tikėtis, jog naujas požiūris sudomins vaikus kur kas labiau, o taip pat sudarys galimybes atrasti alternatyvą tradiciniams egzaminams raštu.

Naujojo požiūrio įdiegimas

Suomijos švietimas laikomas vienu iš geriausių pasaulyje: kalbų ir matematinio raštingumo rodikliai čia neįtikėtinai aukšti. Vienas iš autoritetingiausių ekspertų mokyklų ir švietimo sistemų reformavimo srityje, Harvardo universiteto profesorius Pasi Sahlberg parašė daug straipsnių apie Suomijos švietimo sistemą. Jis padėjo nemažai pastangų, siekdamas pasidalinti su likusiu pasauliu apie suomių švietimo reformų patirtį, ir tai nebuvo padaryta veltui.

Suomija toli gražu ne visada galėjo pasigirti gerais rodikliais švietime, tačiau šioje sferoje buvo pravesti plataus masto pakeitimai ir dėstytojai čia yra labai vertinami. Vertindami švietimo sistemą suomiai nenaudoja statistinių raštingumo rodiklių. Jie daugiau koncentruojasi į tai, kokios žinios moksleiviams bus labiau reikalingos gyvenime, nei į egzaminų ir reitingų rezultatus.

Suomijos švietimo sistema išsiskiria decentralizacija: čia mokytojai gali keisti užsiėmimų planus ir adaptuoti programą vietos reikmėms ir prioritetams.

Suomių požiūrį į švietimą jau galima laikyti inovatyviu, ir, galbūt todėl daugelis mokytojų palankiai žiūri į perėjimą prie naujo dėstymo stiliaus. Faktiškai apie 70% Helsinkio mokytojų taip ar kitaip yra įtraukti į perėjimo prie naujos teminio mokymo sistemos procesą.

Kai kurie iš mokytojų jau ėmė taikyti teminį mokymą praktiškai, ir čia nieko stebėtino. Greičiausiai toks darbas dėstytojams teiks didesnį pasitenkinimą, jei jie galės nustatyti glaudų ryšį su mokiniais ir mokyti juos to, kas vaikams iš tiesų įdomu.

Įdiegti naują sistemą planuojama pamažu, tad pilnai prie teminio mokymo mokyklos pereis tik iki 2020 metų. Pirmas stambus pasikeitimas įvyko 2016 metų rugpjūtį, suomių Nacionalinės švietimo programos (NŠP) fone. NŠP – tai reglamentuojantis dokumentas, nurodantis bendrus švietimo sistemos tikslus ir apibūdinantis dėstymo technikas, mokymo stilius, rekomendacijas, suspėjamumo pažymių tvarką, pagalbines priemones ir taip toliau.

Dabar į NŠP įtrauktas ir teminis mokymas, skatinant tarpdisciplininį požiūrį dėstyme. Prie viso to, metodika suomiams nėra visiškai nauja: daugelis mokytojų jau pakankamai ilgai naudoja kompleksinį mokymą praktiškai.

Naujų mokslo metų eigoje, valstybinės mokyklos, kuriose mokosi vaikai nuo 7 iki 16 metų, turės įvesti teminės metodikos užsiėmimus atitinkamam laiko tarpui, kurio trukmę mokyklos pasirinks pačios, nors vieną kartą. Daugelis mokyklų jau įvedė du ar daugiau tokius periodus, kiekvienas iš kurių trunka keletą savaičių.

Metodikos svarba

Daugelio vaikų santykiai šeimoje tolimi nuo idealių, tad mokosi jie kažko arba patys, arba ne namuose. Būtent todėl tvirtinimas apie tai, jog nereikia mokykloje mokytis praktinių dalykų, iš esmės neteisingas. Mokymo sistema turi apimti visą žinių ir įgūdžių įvairovę, kuriuos mes norime įdiegti vaikams – mūsų ateities pagrindui. Tai kodėl gi mes pompuojame į juos propagandą ir mokome, jog yra tik vienas būdas galvoti, jausti, apspręsti intelekto lygmenį?

Vieno teisingo požiūrio ir būdo nustatyti intelekto lygmenį tiesiog negali būti, kadangi mes visi savotiškai unikalūs. Tame ir slypi dualizmo puikumas: mūsų jėga – mūsų skirtumuose, ir mums nėra būtina juos slopinti, kad prisiderintume prie visuomenės. Valstybės švietimo sistema turi būti kuriama pripažįstant šiuos skirtumus, dėstytojai turi mokyti vaikus taip, kaip jiems pataria jų širdis – kiekvienas savaip, unikaliai!

Štai kodėl decentralizacija ir teminis mokymas gali duoti tokius puikius vaisius. Jie sukuria tinkamą atmosferą bendram darbui ir suteikia galimybę mokytojams ir moksleiviams nustatyti ryšį, kuris būtų neįmanomas esant aiškiai hierarchinei atskirčiai. Galimai, esant šiam naujam požiūriui ir mokytojai suvoks, jog ir jie gali sužinoti iš savo mokinių daug naujo.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu