infa.lt

CNN nuotrauka

Nėra nieko stebėtino tame, jog Amerikos lyderis Donaldas Trampas (Donald Trump) giria kandidatę į Prancūzijos prezidentus nuo ultradešiniųjų Marine Le Pen, kuri gegužės 7 dieną dalyvaus antrajame prezidento rinkimų ture. Kaip ir Trampas, Marine Le Pen savo rinkimų kampanijoje iš esmės rėmėsi nukreipta prieš migrantus-musulmonus retorika, kurioje dažnokai praslysdavo šovinistiniai motyvai, rašo radijo vedantysis Dean Obeldallah savo straipsnyje „Kodėl ir Putinui ir Trampui patinka Le Pen“ CNN tinklapyje.

Tuo pačiu galima būtų daryti prielaidą, jog Trampas svyruos ar reikėtų girti tokią „aiškią Vladimiro Putino šalininkę“, kaip Le Pen, ypač turint omenyje, jog valstybės sekretorius Rexas Tillersonas tik prieš dvi savaites paskelbė, jog rusų-amerikiečių santykiai pasiekė neįtikėtinai žemą lygmenį.

Ir, nors per pastarąsias keletą savaičių aljansas Trampas-Putinas susidūrė su eile iššūkių, susidariusi situacija anaiptol neatspindi labiau pastebimo palaikymo, kurį abu lyderiai rodytų vienas kitam, rašoma straipsnyje. Savo rinkimų kampanijos metu Trampas aktyviai gyrė Putiną ir net gynė jį nuo kaltinimų turint ryšį su žurnalistų žmogžudystėmis, rašo autorius. Ir neužilgo po savo išrinkimo respublikonas toliau viešai gynė rusų lyderį.

„Kai kuriems, tame tarpe ir man, dabartinis priešiškumas tarp Putino ir Trampo – tai politinis teatras, nutaikytas į tai, kad būtų sukurta skilimo iliuzija, po to, kai Rusijos žvalgybos tarnybos padėjo Trampui nugalėti prezidento rinkimuose“, – įsitikinęs straipsnio autorius.

Būtent todėl, tvirtina autorius, Trampo palaikymas proputiniškai kandidatei Prancūzijoje sustato viską į savo vietas. Ir, nors amerikiečių lyderis oficialiai nepalaikė Marine Le Pen, keletą dienų iki rinkimų Prancūzijoje jis pareiškė: „ji geriau už visus kitus suvokia tai, kas vyksta Prancūzijoje“.

O kai neseniai įvykusio Paryžiuje teroro akto metu buvo nužudytas policininkas, JAV prezidentas parašė savo Twitter paskyroje: „Eilinis teraktas Paryžiuje. Prancūzijos tauta daugiau to nekentės. Tai padarys didelę įtaką prezidento rinkimams“. Turint omenyje jo neseniai išsakytą pagyrimą Le Pen adresu, daugelis palaikė šį D. Trampo pranešimą Twitteryje užmaskuotu palaikymu kandidatei nuo prancūzų ultradešiniųjų, kurie pažadėjo imtis griežtų priemonių teroristų atžvilgiu.

Pati Marine Le Pen ne tik susitiko su artimiausias JAV prezidento bendražygiais, bet ir atvirai gyrė Trampą ir net pareiškė, jog, jeigu jai būtų duotas šansas, ji būtų balsavusi už respublikoną. Be to, nėra beveik jokių abejonių dėl to, jog Le Pen aukštai vertina ir Vladimirą Putiną. Keletą savaičių iki rinkimų ji netgi apsilankė Maskvoje ir susitiko su Rusijos lyderiu – iš 11 kandidatų į Prancūzijos prezidentus tarpo ji vienintelė pasielgė būtent taip. Tarp viso kitko, Le Pen pažadėjo išvesti Prancūziją iš NATO, rašo autorius. Be to, ji ragina atšaukti antirusiškas sankcijas, kurias įvedė Europos Sąjunga už Krymo aneksiją, ir pavadino šias ribojančias priemones „neteisingomis ir kvailomis“, – rašo straipsnio autorius.

Tuo pačiu, Marine Le Pen su Rusija neapsiriboja vien retorika. Jos politinę partiją „Nacionalinį frontą“ rėmė Rusijos bankas. Kaip paaiškino ji pati, tai įvyko dėl tos paprastos priežasties, kad Prancūzijos bankai atsisakė suteikti kreditus jos partijai.

Šiuo metu, pažymi autorius, susidaro įspūdis, jog Rusijos žvalgybos tarnybos bando daryti įtaką rinkimams Prancūzijoje tokiu pat būdu, kaip jos, manoma, darė tą Jungtinėse Valstijose.

Pabaigai Dean Obeldallah savo straipsnyje CNN rašo: „Nežiūrint į akivaizdžias paraleles tarp rinkimų Prancūzijoje ir JAV, Trampas vargu ar imsis artimiausiu metu kritikuoti Le Pen, ir, ypač dabar, kai ji tapo viena iš dviejų potencialių būsimųjų savo šalies prezidentų. Galų gale, Marine Le Pen pati ne kartą buvo pareiškusi: „Per praėjusius metus susiformavo naujas pasaulis. Tai Vladimiro Putino pasaulis, tai Donaldo Trampo pasaulis Jungtinėse Valstijose… ir manau, jog, tikėtina, aš esu tas žmogus, turintis bendrą su šiomis didžiomis šalimis viziją apie bendradarbiavimą, o ne įsivaizdavimą apie paklusnumą“.