infa.lt

Štai kokia ji, Alkoropa: alkoholiniai europiečių pomėgiai

26 balandžio
01:01 2017
Gėrimo "kultūra"

© AP Photo, Armando Franca

Alkoholio vartojimo pomėgiai Europoje. Mokslininkams pirmą kartą pavyko apskaičiuoti, išmatuoti ir sulyginti viename tyrime įvairius alkoholinius europiečių pomėgius. Pasirodė, jog daugiausia geriama Airijoje, o prisigeria dažniausia portugalai, rašo aftenposten.no.

Tuomet, kai Vokietijoje ant stalo dažnai statomas šnapsas, portugalai, galbūt, mieliau išgers prieš valgį bokalą bagaceiros.

Kuo toliau į Europos rytus, tuo dažniau stikliukai pripildomi degtine. O štai pietuose mieliau geriamas vynas.

Šiaurėje airiai ir anglai geria savo pintą pabe, tuomet, kai norvegai ir švedai prisipompuoja savo puslitriais alaus ir acquavitu bei viskiu per Kalėdas ir Jonines.

Kiekvienoje šalyje savo nuosavos alkoholio gėrimo tradicijos, o ir jo gėrimo manieroje matomi dideli skirtumai. Bet kiek gi alkoholio suvartojama kiekvienoje atskirai paimtoje šalyje?

Airiai geriau daugiausiai už visus, portugalai geria greičiausiai už visus

Pats naujausias sveikatos būklės ir gyvenimo būdo tyrimas, atliktas stambaus tyrimų centro Europos socialinė apklausa (European Social Survey) parodė, jog:

• Visumoje daugiausiai alkoholio suvartojama Airijoje.
• Pasigėrimo pobūdis, kai prisigeriama daug ir greitai, labiausiai paplitęs Portugalijoje, antroje vietoje Britanija.
• Vyrai Europoje geria beveik dvigubai daugiau, nei moterys.
• Mažiausiai geria moterys Centrinėje ir Rytų Europoje.
• Šiaurės Europoje daugiausiai alkoholio išgeria danai, tuomet, kai norvegai vyrai daugiausiai geria per išeigines – vidutiniškai 10 alkoholio vienetų.

Gydytojų ir sociologų klausimai

„Tyrimas unikalus, kadangi jame pirmą kartą ištirti keleto šalių gyventojai ir dar tuo, jog jame kalbama apie gyvenimo būdą ir sveikatą, darbo sąlygas ir apskritai gyvenimo sąlygas. Anksčiau to padaryti nepavykdavo, kadangi dar visai neseniai profesionalai – gydytojai ir sociologai – nevykdė bendrų tyrimų kalbant apie tokias žmonių gyvenimo puses“, – sako Norvegijos gamtos ir technikos mokslų universiteto profesorius, Terje Andreas Eikemo. Jis vadovauja mokslininkų grupei CHAIN, kuri tyrimo metu buvo atsakinga už sveikatos ir gyvenimo būdo klausimus. Dar neseniai išmatuoti alkoholio vartojimo lygmenį buvo sudėtinga.

Ar stipri galvelė?

Todėl kad: kiek iš tiesų alkoholio bokale degtinės, vyno ar alaus? Įvairiose šalyse skiriasi visiškai viskas.

„Įvairiose šalyse geriamas skirtingas alkoholis ir skirtingais tūriais, skirtingu laiku ir dėl skirtingų priežasčių. Ir reikia dar atskirti tarp tūrių, dažnumu ir tuo, ką mes vadiname sugebėjimu greitai prisigerti“, – aiškina Eikemo.

Savų gėrimų žemėlapis kiekvienai atskirai šaliai

Todėl tyrimui iš anksto buvo parengti klausimai su skirtingomis išgeriamo alkoholio vienetų iliustracijomis kiekvienai šaliai. Surinkti atsakymai po to būdavo perskaičiuojami sulyginimui alkoholio gramų kiekio atžvilgiu. Ir dabar, galų gale, mokslininkai gali atrasti ryšį tarp gėrimo manieros, sveikatos ir gyvenimo sąlygų.

„Kalbant apie sveikatą, tai alkoholio vartojimas vėlai papildo savimi priežastis, darančias įtaką sveikatai. Gyvenimo sąlygos pradeda daryti įtaką sveikatai anksčiau ir gali pasakyti mums apie tai, kodėl mes geriame taip, kaip geriame. Probleminis alkoholio vartojimas griaunančiai veikia ir patį žmogų, ir jo šeimą, tačiau jis retai būna pagrindine griūties priežastimi“.

Turtingi ir išsilavinę geria daugiau, tačiau geria „teisingai“

Taip pat egzistuoja ryšys tarp socialinio žmogaus statuso ir to, kaip jis vartoja alkoholį. Daugiau geria žmonės, turintys didesnį potencialą.

„Alkoholio vartojimas apskritai, panašu, jog susijęs su aukštuoju išsilavinimu. Tai skiria alkoholį nuo kitų gyvenimo būdo faktorių, kaip, pavyzdžiui, rūkymo, kuris paplitęs, išimtiniai žemesniuose visuomenės sluoksniuose. Išimtis – probleminis (priklausomybė) alkoholio vartojimas, jis labiau būdingas šiems sluoksniams“.

Draudimai – ne tas kelias, kuriuo reikia eiti

Norvegijos gamtos ir technikos mokslų universiteto profesorius pasakoja, jog tyrimas, sprendžiant pagal viską, nuvainikavo kai kuriuos mitus apie problemas, susijusias su alkoholiu. Kalbant konkrečiai, jis parodo, jog draudimai – ne pats geriausias būdas tam, kad galima būtų priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą ir sumažinti sveikatos būklės skirtumus tarp turtingų ir nepasiturinčių.

„Mūsų tyrimas parodė, jog didžiajai daugumai šalių svarbiau yra pagerinti darbo ir išgyvenimo sąlygas žmonėms, nei jų gyvenimo būdą. Gyvenimo būdo pagerinimas, žinoma, svarbu, tačiau tam, kad būtų galima jį laikyti kažkokiu simptomu, jis pernelyg vėlai papildo savimi sąrašą priežasčių, darančių įtaką sveikatai. Pradžioje mes turime suteikti žmogui galimybę gyventi oriai, garantavę jam gerą sveikatos būklę ir paslaugas, susijusias su socialiniu aprūpinimu. Tuo pačiu mes sukursime geresnes prielaidas tam, kad rūpestis savo sveikata taptų žmonėms įpročiu“, – mano Eikemo.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...