infa.lt

freegreatpicture.com nuotrauka

Mokslininkai iš Kalifornijos Mercedo universiteto (JAV) atrado įrodymus to, jog Žemė, kaip jie išsireiškė, „bando užkardyti“ plataus masto klimato pasikeitimus, praneša ABC žurnalistas Gonzalo Lopez Sanchez.

Laikraštis paaiškina: „po šiais veiksmais neslypi sąmoningi ketinimai: tiesiog toks savireguliacijos efekto fenomenas, kuris, tyrėjų požiūriu, visgi nepajėgus atsilaikyti prieš žmogaus daromą žalą“. Tokiu būdu, pasak mokslininkų išvadų paskelbtų naujausiame Nature leidinyje, nuo to meto, kai prasidėjo industrializacija, – tai yra per pastaruosius 200 metų – Žemės augmenija 30% padidino anglies dvideginio absorbavimą (įsisavinimą) fotosintezės būdu.

Ir vis dėlto „fotosintezės augimas ne tiek didelis, kad kompensuotų iškastinio kuro deginimą“, – pareiškė tyrimo bendraautorius Joe Berry. „Saugikliai, kuriais gamta sulaikydavo šį procesą jau sunyko. Dabar jau mūsų pareiga – sugalvoti, kaip sumažinti anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje“.

„Kai maždaug prieš 200 metų žmogus aptiko, jog gali deginti kurą techninio progreso vardan, jis ėmė išleisti į atmosferą vis daugiau anglies dvideginio, kuris anksčiau slypėjo žemės gelmėse stabilioje būsenoje – anglies arba naftos formoje.

Tai spontaniškai įjungė gamtos kompensacijos mechanizmą, rašo autorius. Leidinys paaiškina: augalų enzimai funkcionuoja greičiau, jei aplinkoje daugėja anglies dvideginio. „Todėl atmosferos užterštumas, pagal faktą, stimuliuoja augalijos augimą“, – rašoma straipsnyje.

Papildomai, tarp antropogeninių teršiančių veiksnių yra dujų, turinčių daug azoto, kurios taip pat gali stimuliuoti augalų augimą. Fotosintezę stimuliuoja atšilimas ir intensyvūs žemės ūkio metodai.

Ir vis dėlto mano mokslininkai, nei fotosintezės augimas, nei kiti kompensaciniai planetos mechanizmai negali sustabdyti iškastinio kuro deginimo efekto.

J. Elliott Campbell, vienas tyrimo publikuoto žurnale Nature autorių, sukūrė naują gyvų esybių fotosintezės veiklos globaliu mastu matavimo būdą. O būtent, matuojama karbonilo sulfido koncentracija atmosferoje, kuri normaliai kinta atitinkamai su planetos „kvėpavimo ciklais“, kaip ir anglies dvideginio koncentracija.

Karbonilo sulfido koncentraciją praeityje mokslininkai išmatavo pasinaudodami duomenimis iš Arkties ledų – o tiksliau, oro, šimtmečius išsaugoto leduose analize.

„Ankstesni tyrimai jau įrodė, jog industrinės epochos metu planetoje įvyko beprecedenčiai klimato ir šiltnamio dujų apimčių pakitimai, – paaiškino Campbellas. – Dabar mes turime įrodymus, jog kardinalūs pokyčiai palietė ir Žemės augmeniją“.

Tačiau galutinėje pasekoje šios permainos nedaro pozityvaus efekto, pabrėžia laikraštis. Campbellas nurodė, jog anglies dvideginis (CO2) stimuliuoja ne tik naudingų augalų, bet ir piktžolių augimą, o klimatiniai pakitimai aktyvuoja potvynius, kritinius meteorologijos reiškinius ir vandenynų rūgštėjimą.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu