infa.lt

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą pagal nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų Igorio Strupeikio ir Romano Čokovo kasacinus skundus, konstatavo, kad jų nusikalstama veika nebuvo išprovokuota STT pareigūnų.

LAT pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad nuteistieji pokalbio metu nebuvo provokuojami ar spaudžiami padaryti jiems inkriminuotą nusikaltimą, be to, kyšio buvo pareikalauta anksčiau, nei į UAB „Elektropolis“ atstovą dėl pokalbio įrašymo kreipėsi STT pareigūnas, todėl kasacinio skundo teiginį, kad nuteistųjų nusikalstama veika buvo išprovokuota STT pareigūnų, kasacinis teismas pripažino nepagrįstu.

LAT teisėjų kolegija išaiškino, kad „provokacija laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų“.

Kasacinis teismas taip pat pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadai, kad  STT darbuotojo veiksmai, įrašant pokalbį, Operatyvinės veikos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sankcionuoti, todėl operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuota informacija gauta neteisėtu būdu, nėra įrodymai, ir ja priimant apkaltinamąjį nuosprendį nesiremta.

LAT pabrėžė, kad kai provokacijos faktas nenustatomas, tačiau nustatoma, kad kai kurie duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, gauti neteisėtu būdu ir negali būti pripažįstami įrodymais, teismas turi spręsti, ar kitų įrodymų pakanka teismo daromoms išvadoms pagrįsti. Teismai pripažino, kad tokių įrodymų pakanka.

I.Strupeikis ir R. Čokovas nuteisti ketverių metų laisvės atėmimo bausmėmis, atidedant jų vykdymą už tai, kad būdami valstybės tarnautojai, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tiesiogiai reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

I. Strupeikis, būdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, veikdamas pagal susitarimą su R. Čokovu, tiesiogiai iš asmens, siekiančio įsigyti UAB „Elektropolis“ priklausančių žemės sklypų, dalį gyvenamojo namo statybai,  reikalavo 200 000 Lt kyšio. Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnas turėdamas informaciją apie R. Čokovo ir I. Strupeikio susitikimus, kreipėsi į UAB „Elektropolis“ atstovą su pasiūlymu padaryti susitikimo garso įrašą. Susitikimo metu priimti kyšio nebuvo siūloma, tačiau buvo išreikštas reikalavimas kyšį sumažinti iki 160 000 Lt, o vėliau tą pačią dieną – iki 120 000 Lt.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remiantis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-7-511/2017)

teismai.lt informacija