infa.lt

REUTERS

Sekančią savaite mokslininkai remiami NASA, susitiks su Rusijos mokslų Akademijos(RMA) kosminių tyrimų Instituto (KTI) atstovais aptarti Veneros tyrinėjimo planus, vakar pareiškė amerikiečių kosmoso agentūra, praneša Daily Mail.

Misija, vadinama „Venera-D“, numato išsiųsti kosminį zondą į Veneros orbitą trijų metų laikotarpiui, kartu su nusileidimo moduliu, kuris nesvetingoje planetoje išbus keletą valandų, pažymi leidinys.

Bendros darbo grupės tikslas – gauti geriausius duomenis apie planetos klimatą, o taip pat sužinoti ar joje kada nors galėjo būti gyvybė. Sausio pabaigoje NASA ir KTI gaus iš grupės ataskaitą, kur bus vertinamos ir tikslinamos misijos užduotys, rašoma laikraštyje.

«Nors Venera ir žinoma kaip Žemės sesuo, mums dar daug ką teks apie ją sužinoti, tame tarpe ir tai, ar buvo joje kada nors okeanai ir gyvybė“, – pažymėjo NASA mokslo apie planetas poskyrio direktorius Jim Green.

„Supratę procesus vykstančius Veneroje ir Marse, mes turėsime aiškesnį supratimą apie tai, kaip evoliucionuoja Žemės grupės planetos, o taip pat gausime informaciją apie Žemės praeitį, dabartį ir ateitį“, – papildė mokslininkas.

Taip pat grupė stengsis suprasti ar įmanomas skraidančio aparato skrydis saulės baterijomis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Šis aparatas galės būti paleistas „Veneros-D“, nusileisti į atmosferą ir savarankiškai tirti Venerą trijų mėnesių eigoje, pažymi leidinys.

Venera – planeta, panaši į Žemę kaip pagal sudėtį, taip ir pagal apimtis, tačiau sukasi lėčiau ir į priešingą pusę. Jos tanki atmosfera neleidžia pasišalinti šilumai, kas sukelia galingą šiltnamio efektą. Todėl Venera – pati karščiausia planeta Saulės sistemoje, o jos paviršiuje lydosi net švinas. 60-aisiais, 70-aisiais ir 80-aisiais metais TSRS išsiuntė į šią planetą seriją zondų, tačiau paviršiuje jie sugebėjo dirbti tik keletą valandų, primena Daily Mail.

Šis, Rusijos vadovaujamas projektas buvo rengiamas jau ištisus 10 metų. NASA prisijungė prie jo tik prieš tris metus, kai Rusija pasiūlė amerikiečių kosmoso Agentūrai bendradarbiavimą, pažymi David Senske iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje.

Grupės idėjų tarpe – išsiųsti skraidantį tiriamąjį aparatą iš kosminio zondo, o taip pat pastatyti Veneros paviršiuje keletą sąlygiškai paprastų antžeminių stočių, kurios mėnesio eigoje rinks duomenis, rašo leidinys.

Manoma, jog misija taps sensacija, sulyginama tik su Marso zondo Curioity sėkme, tvirtina Daily Mail. Jos startas suplanuotas 2025-2026 metams.