infa.lt

Akceleracija: ar tai normalu?

09 kovo
01:01 2017

akceleracija

„Mes savo laiko tokie nebuvome“, – mėgsta kartoti vyresnės kartos žmonės. Ir jie teisūs – kiekviena karta skiriasi nuo ankstesnės. Mokslininkai įsitikinę: šiandien vaikai bręsta greičiau nei jų tėvai.

Žmonės auga

Pirmieji užfiksuoti stebėjimai, žmogaus vystymosi greičio jaunesniame amžiuje atžvilgiu, buvo atlikti XX amžiaus viduryje. Tada vokiečių mokslininkas E. Kochas pastebėjo, jog per pastaruosius šimtą metų pasikeitė žmonių fiziologinė struktūra stambėjimo linkme. Tad, tarp akceleracijos požymių pirmą kartą išskirti šie:

Kūno masės ir ūgio didėjimas

Šiuo metu vienerių metų amžiaus vaikų ūgis vidutiniškai 4-5 cm, o kūno masė 1-2 kg didesnė, nei buvo prieš 50 metų. Įvairiose šalyse, matomai, dėl klimatinių sąlygų, šie rodikliai skiriasi. Tokiu būdu Olandijoje per pastaruosius 150 metų vyriškoji gyventojų dalis išaugo 14 cm, o Pietų Europos šalyse viso 2-3 cm. Maskvos 13 metų amžiaus berniukai per pastaruosius 80 metų tapo aukštesni 1 cm, o mergaitės – 14,8 cm. Tarp kitko, žmonių svorio ir ūgio stebėjimai vyko ne universitetų laboratorijose, o buvo pirmą kartą pastebėti atsitiktinai – karinių komisijų užrašuose, metų metais svėrusias ir matavusias šauktinių ūgį.

– Lytinis brendimas

Ne visus socialinius procesus galima paaiškinti kultūros propaganda ir iškrypusių vertybių brukimu. Šiandien paaugliai, kaip įrodė mokslas, iš tiesų bręsta anksčiau. Berniukų ir mergaičių lytinis brendimas išsivysčiusiose šalyse pasibaigia 1,5-2 metais anksčiau, nei XX amžiaus pradžioje, o per kiekvienus 10 metų menstruacijos pas mergaites pagreitėja 4-6 mėnesiais.

Akceleracija daro žmones aktyvesniais visomis prasmėmis. Yra duomenų ir apie vaikų gimdymo periodo pailgėjimą: per pastaruosius 60 metų jis pailgėjo aštuoneriais metais. Moterims Centrinėje Europoje per pastaruosius 100 metų menopauzė pasistūmėjo nuo 45 iki 48 metų, o pas mus šis laikas yra vidutiniškai 50 metų, o štai amžiaus pradžioje buvo 43,7 metai.

– Psichinis išsivystymas

Akceleracija išsaugant tradiciškai susiklosčiusias auklėjimo sąlygas ir paauglių elgesio normas atskirais atvejais tampa prasmių barjerų, konfliktų ir deviantinio elgesio formų atsiradimo šaltiniu. Kitaip tariant, psichika nespėja paskui fiziologiją, kas iššaukia vidinius asmenybės konfliktus ir socialinės adaptacijos sunkumus. Tačiau toks paveikslas nėra taisyklė.

Priešingai, kultūrinė aplinka išsivysčiusiose šalyse vystosi greičiau už fiziologinius procesus, apie kuriuos mes paminėjome anksčiau. Todėl greitai bręstantys individai prisitaiko prie socialinio konteksto kur kas greičiau už savo bendraamžius, gyvenusius pusšimčiu metų anksčiau.

Su tuo susijusios keletas netikėtų pasekmių. Pavyzdžiui, Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse santuokinio amžiaus riba pasistūmėjo 5-7 metais, kas paaiškinama jaunesniu lytinio gyvenimo pradžios amžiumi pas paauglius ir ryšium su tuo didesne veiksmų laisve. Religinės tiesos be alternatyvų jau nebediktuoja vedybinių elgesio taisyklių – ir žmonės nebijo atsiduoti hedonistiniams potraukiams.

Priežastys

Teorijų šia tema nemažai, ir sudėtinga išskirti tarp jų pagrindinę. Greičiausiai, akceleraciją galima būtų paaiškinti sinergetiniu eilės faktorių deriniu.

Mokslininkai-medikai ir antropologai linkę išskirti tris svarbiausias pagreitinto žmogaus vystymosi priežastis per pastarąjį pusantro šimtmečio: atmosferos sudėties pakitimas kartu su elektromagnetinio lauko įtaka, maisto raciono pasikeitimas ir urbanizacija.

Pirmosios užrašytos teorijos šalininkas T. Traiber’as tvirtina, jog radioaktyvus žmogaus gyvenamosios aplinkos užterštumas, pirmuoju metu veda link augimo greitėjimo, o su laiku, kaip rodo bandymai su augalais ir gyvūnais, link genofondo silpnėjimo. Aplinkos ir atmosferos užterštumas veda link deguonies kiekio ore sumažėjimo, kas savo ruožtu verčia didėti plaučių tūrį ir neišvengiamai veda link kūno masės augimo.

Urbanizacijos teorijos adeptai sieja akceleraciją su įvairiakokybiniu kryžminimusi. Istoriškai į miestus persikeldavo labiau išsivystę ir pasirengę adaptacijai individai, dažnai besiskiriantys pagal nacionalinius ir rasinius požymius.

Miesto terpė, didesne dalimi, nei kaimo, stumia kovai už išlikimą, kuo stimuliuoja aktyviausių ir labiau išsivysčiusių žmonių bendrabučio narių selekciją.

Reklama

Teorija, susiejanti akceleraciją su pokyčiais XX amžiaus žmonių maitinimesi, susiveda į tai, jog žmonėms išsivysčiusiose šalyse tapo prieinamas įvairus maistas, su daug vitaminų ir angliavandenių, kas taipogi veda link kūno masės didėjimo.

Tačiau ši teorija atrodo pakankamai ginčytina fone to fakto, jog beveik tuo pat metu pasirodė genetiškai modifikuoti produktai ir masinė chemikatų, rreguliariai vartojamų žmonių kaip maistas, gamyba.

Kaip ten bebūtų, kokia teorija galų gale bepasirodytų teisinga, akceleracijos procesai atrodo dėsningi žmonių, kaip rūšies išsivystymo atžvilgiu.

Evoliucija neišvengiama, ji nežino pabaigos – ji gali tik pagreitinti ar sulėtinti savo tempą. Klaidinga būtų galvoti, jog tas pagreitėjimas, kurį mes stebime dabar , – pirmas atvejis mūsų rūšies istorijoje. Greičiau jau pirmas, užfiksuotas mokslo, kuriam dar prieš 200 metų nebuvo prieinami metodai ir technikos, egzistuojantys šiandien..

Laiko pagreitėjimas

Pagal žinomo britų istoriko Eriko Hobsbaumo (Eric Hobsbawm) terminologiją, modernas, imantis savo pradžią Naujaisiais Amžiais, priklauso „greitos“ (arba „lėtos“) istorijos epochoms, kai visuose žmogaus gyvybinės veiklos pasireiškimuose išauga greitis: darbe ir jo intensyvume, judėjime erdvėje, informacijos įsisavinime, galų gale, ciklų kaitoje – ekonominiuose, socialiai-politiniuose, karo ir taikos, ir kitų.

Hobsbaumas daro nuoseklią žmonių visuomenės istorinio vystymosi analizę ir daro išvadą, tapusią humanitariniuose moksluose sparnuota: kiekviena sekanti epocha yra trumpesnė už prieš tai buvusią.

Mokslininko nuomone, laikas nuolat greitėja – žmonija spėja pagaminti, parašyti, sugriauti ir pastatyti iš naujo daugiau per trumpesnį laiko tarpą.

Pagreitėjusio laiko teorijos naudai sako ir nuolatinis žmogaus informacinio lauko papildymas. Masačiusetso tyrimo instituto duomenimis,1986 metais kiekvienam Žemės gyventojui teko tik 0,16 Mbaito perduotos per komunikacijos įrenginius informacijos, o 2007 metais — jau 27 Mbaitų. T.y., per 25 metus žmonija ėmė bendrauti beveik 170 kartų labiau informaciškai prisodrintai.

Sunku net įsivaizduoti, kad tokie pasikeitimai nepaveiktų psichinio naujų kartų vystymosi. Maršalas Makliuenas (Marshall McLuhan), užsiimantis komunikacijų teorija, pažymėjo, jog ryšium su anksčiau nematytomis informacijos apimtimis, kurias šiuolaikinio pasaulio sąlygomis apdoroja žmogaus smegenys, žmonių mąstymo greitis išsivysčiusiose šalyse per pastarąjį šimtmetį padvigubėjo ir auga toliau.

Buitiniame plane šis procesas geriausiai matomas vaikuose, kurie gimė skaitmeniniame amžiuje: sugebėjimai naudotis sudėtinga kompiuterine technika pas juos vystosi paraleliai su kalbos įgūdžiais, o kartais ir aplenkiant pastaruosius. Kuo tai gresia mums ateityje – galima tik spėlioti, bet pasikeitimai psichosocialinėje visuomenės sandaroje – neišvengiami.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 913

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Gintaras    -  2017-03-09, 09:03

    Įdomiausia tai, kad švietimas yra pats klastingiausias ir tuo pat metu pats tiesiausias, atviriausias metodas. Visais laikais mokymo įstaigos mokė lengvai pasiduodančius įtaigai asmenis, kurie yra būtinas komponentas esamai santvarkai. Savo knygoje (The Deliberate dumbing down of America) atskleidžia auklėjimo metodus ir globalistų vaidmenį formuojant ateities kartas, kurias bus labai patogu valdyti išsilavinusiam elitui.
    TV, kompiuteriai. Negali nekelti nerimo tai, kad TV programų turinį kažkas kuria, siekdamas konkrečių tikslų; laidos lengvai užliūliuoja, paversdamos televiziją psichosocialiniu ginklu.
    Daug kas vis dar neigia pranašaujamojo programavimo egzistavimą. Tačiau Alano Vot surinktų dokumentų analizė leidžia daryti atitinkamas išvadas.
    Maisto priedai, toksinai ir kitos kenksmingos medžiagos produktuose gali pakeisti smegenų chemiją, o tai sukels apatiją, lėtumą: fluoro junginiai geriamajame vandenyje gali neigiamai paveikti IQ koeficientą;
    Narkotikais tapti gali bet kokia medžiaga. Tų, kurie kontroliuoja sąmonę, tikslas – būti tikrais, kad jūs esate nuo ko nors priklausomi. Pagrindinis sąmonės kontrolės programos ginklas – psichiatrija, kurios tikslas yra suskirstyti visus žmones pagal jų sutrikimus, o ne pagal atitikimą jų potencialui. Ar žiniasklaidos priemonės jau seniai skleidžia įvairiaus pobūdžio propagandas?

    Ką manote apie tai Jūs gerbiamieji?

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Pro    -  2017-03-09, 10:26

    Visiškai pritariu Gintarui. Juk valdyti žmones geriausia skatinant jų ydas, o ne gerąsias savybes. Tik reikia jas žinot.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

O kas suteikė teisę “seimui” spręsti už mane?...

Ar tai verta dėmesio naujiena? kad kairieji marksistai jau seniai pramušė dugną žinome, gal tik...

Tomai, negalima taip negražiai atsiliepti apie mūsų dabartinėje valdžioje esančius buvusius komunistus vei įslaptintus KGB...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...