infa.lt

1990-ųjų euroentuziazmas ėmė blėsti, teigia Die Presse. Paskui finansinę ir migracijos krizę sekė Britanijos pasitraukimas iš ES. Tada pradėta kalbėti, jog tai naudingas sukrėtimas, kuris suteiks galimybę pradėti viską nuo pradžių. Buvo aptariama daugelis dalykų, tačiau konkrečių žingsnių nebuvo imtasi, – neslepia nusivylimo straipsnio autorius Gerhardas Bitzanas.

Vėliau kai kurie pamatė šansą Europai kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trampas (Donald Trump). Nedraugiška kritika Europos atžvilgiu „rėksnio iš kito Atlanto vandenyno kranto“ galėjo sutelkti ES, svarstė jie. „Gražūs žodžiai, tačiau realybėje nieko nevyksta“, – konstatuoja autorius.

Bitzanas to kas vyksta priežastis mato tame, kad vadovybei Briuselyje trūksta valios įvykdyti reformas, tačiau pagrindinė problema slypi ne čia. „Tikrieji Europos Sąjungos idėjos duobkasiai“ – tai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris tvirtina, jog ES atakuoja jo šalį, o taip pat Lenkija, kuri nuolatos ignoruoja Europos Sąjungos kritiką, ir be to daro tą sąmoningai.

Tam, kad būtų galima susidoroti su susiklosčiusia situacija būtina įvykdyti radikalias reformas ir sukurti „dviejų pagreičių Europą“, tvirtina Die Presse. Vienoje grupėje bus šalys, kurioms patinka būti klubo narėmis ir kurios pasirengusios prisidėti stiprinant santykius. Kitoje – tos, kurios nenori dalyvauti bendruose reikaluose. Jos išliks ES narėmis, tačiau turės mažiau teisių ir įsipareigojimų.

Jeigu tuo pačiu dar ir Briuselyje bus parodytas pasirengimas vykdyti realias struktūrines reformas ir ten bus sutelktas dėmesys į svarbiausias temas (užsienio politiką, gynybą, migraciją, ir finansus), o smulkesnių klausimų sprendimai bus perduoti kitoms ES šalims-narėms, tai vieną kartą mes pamatysime visiškai kitokią Europą, svarsto žurnalistas.

„Nerealu? Galbūt, bet alternatyva dar blogesnė ir pradžiugins tik du žmones: vienas sėdi Vašingtone, o kitas – Maskvoje“, – įspėja Bitzanas.