infa.lt

Dainius Kepenis | YouTube nuotrauka

Kodėl Lietuvos vartotojams siūloma importuota šaldyta, o ne Baltijos jūros žuvis? Kaip šią situaciją siūlo keisti patys žvejai, perdirbėjai, ministerijų ir verslo atstovai, ką apie tai mano mokslininkai? Kodėl Lietuvoje žuvininkystės administravimu užsiima žymiai daugiau valstybės tarnautojų, nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje?

Atsakymų į šiuos ir kitus svarbius klausimus bus ieškoma konferencijoje „Žuvininkystė Lietuvoje: ar ant stalo bus šviežios žuvies?“ jau šį penktadienį, vasario 24 d., Klaipėdos universitete (Klaipėdos universiteto studentų miestelis, Mažoji Aula (6 korpusas), Herkaus Manto g. 84, Klaipėda). 9.30 val. žurnalistai kviečiami į trumpą spaudos konferenciją, kurioje dalyvaus Seimo narys Dainius Kepenis, Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo pirmininkas Arvydas Žiogas, Klaipėdos universiteto dėstytojas Antanas Kontautas.

„Žvejų kreipimasis dėl galimai netinkamo kvotų paskirstymo ir kitų problemų žvejybos sektoriuje, teisinio reguliavimo spragos, gana sudėtingas šio sektoriaus valdymas, o svarbiausia – šviežios žuvies trūkumas ant lietuvio stalo, nors gyvename jūrinėje valstybėje, paskatino surengti šią konferenciją ir kartu suburti Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos universiteto, Žuvininkystės tarnybos bei Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo atstovus“, – sako renginio iniciatorius, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys D. Kepenis.

Seimo narys 2016-ųjų gruodžio mėnesį pateikė Žuvininkystės įstatymo pakeitimus. Pasak D. Kepenio, jais siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas visoms žvejybos įmonėms, atsisakyti išskirtinių sąlygų sudarymo keliems ūkio subjektams. Apie žalingą kvotų koncentravimą pasisakė ir Konkurencijos taryba, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kvotų klausimas 2013 m. ir 2014 m. svarstytas teismuose, pripažintas jų neteisėtas padalijimas ūkio subjektams. Teismų sprendimai kol kas neįgyvendinti.

„Esame jūrinė valstybė, žuvininkystė mums labai svarbi tiek ekonominiu, geopolitiniu, tiek kultūriniu, o ypač socialiniu aspektu. Kalbame apie darbo vietų išsaugojimą, gyventojų užimtumą, žuvies ir jos produktų tiekimą vartotojams už tinkamas kainas, – teigia D. Kepenis. – Todėl išeičių nuspręsta ieškoti pasitelkus visas suinteresuotas puses – iš valdžios, akademinių ir verslo sektorių.“