infa.lt

Buvęs Ričardo Niksono kalbų rašytojas ir intelektualusis paleokonservatizmo, šios autoritarinės krypties politiniame mąstyme vėliavnešys, krypties, kuri šiandien apjungia kaip baltuosius nacionalistus, taip ir prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) magnetas, parašė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „išreiškė pretenziją į tai, jog Maskva yra šių dienų „Dievo Miestas“, rašo politico.eu leidinys.

Putinas už krikščioniškas vertybes. Nežiūrint į grėsmes, kurias Maskva netikėtai ėmė kelti Europos stabilumui Patas Buchanan’as (Pat Buchanan) dalina pagyrimus Putino politikai ir rašo, jog „kultūriniame kare už žmonijos ateitį Putinas nedvejodamas kelia savo vėliavą tradicinės krikščionybės pusėje“.

Šiandien, praėjus trims metams, diskusijoje apie Rusijos Amerikos santykius, labai apsunkintus tarpusavio sankcijų ir to, jog Maskva bandė nusverti svarstyklių lėkštę Trampo naudai prezidentinių rinkimų JAV metu, nesunku pamiršti šiuos Buchanano žodžius. Tačiau jo straipsnis tiksliai suformulavo religinių santykių tarp Maskvos ir Vašingtono pokrypio paradigmą, o taip pat Maskvos vaidmenį globaliame krikščioniškosios dešinės judėjime.

Iki 2014 metų Rusija pagrindinai buvo laikoma krikščioniškųjų fundamentalistų importuotoja, daugumoje atvejų atvykėlių iš Jungtinių Valstijų sąskaita. Tačiau, kai 2014 metais Kremlius pažeidė tarptautinės diplomatijos normas, Maskva ėmė formuoti savo naują įvaizdį, užimdama vietą prie pasaulinio krikščioniškosios dešinės „šturvalo“.

Krikščioniškasis atgimimas. Ir nuo to laiko, šis Maskvos vaidmuo globaliame krikščioniškajame atgimime tik sustiprėjo. Nežiūrint į tai, kad Rusijos bankai finansavo tokias politines partijas, kaip Prancūzijos Nacionalinis frontas, Maskva tapo vieta tarptautinėms konferencijoms, skirtoms pačioms įvairiausioms temoms – nuo bendradarbiavimo tarp neonacistų, iki amerikietiškojo vidinio separatizmo, siekiančio suskaldyti JAV.

Tuo pat metu. amerikiečių fundamentalistai, pasimaišę dėl  bandymų atsukti atgal seksualinių mažumų teisių ir gynybos kampaniją Jungtinėse Valstijose, verždamiesi panaikinti viską, kas jau pasiekta, vis dažniau kreipiasi į Rusiją palaikymo. Jie mato joje pavyzdį to, ką jie norėtų susigrąžinti pas save namuose, pradedant LGBT-bendruomenės persekiojimu ir baigiant abortų draudimu visoje šalyje.

„Tenesio valstijoje buvo bandymų priimti įstatymus prieš LGBT-bendruomenę, labai panašių į tuos, kurie buvo priimti Rusijoje 2013 metais, – sako Coulas Parkas (Cole Parke), LGBT problemų tyrinėtojas iš analitinio centro Political Research Associates. – Sunku pasakyti, kur čia kiaušinis, o kur – višta, tai yra, – kas iš jų ką įkvepia, tačiau tarp šių judėjimų yra akivaizdus ryšys“.

Visai neatsitiktinis dalykas yra tai, jog Buchanano skyrelyje, kur jis vardina „kultūrinio, socialinio ir dorovinių vertybių karo“ tarp Rusijos ir „hedonistinių“ Vakarų, dalyvius, minimas mažai kam žinomas ir mįslingas visuomeninis susivienijimas pavadinimu „Pasaulinis šeimų kongresas“ (PŠK) (World Congress of Families).

Kaip rašė Buchananas (PŠK – angliškai WCF) tarp dešimties labiausia pozityvių 2013 metų tendencijų paminėjo Rusijos virsmą į „į globalią lyderę šeimos instituto gynybos klausimu“. Tuo pat metu, kad išsiaiškintų, kokių būdu Rusija metė iššūkį Jungtinėms Valstijoms, o po to pakeitė Ameriką globalaus krikščioniškojo fundamentalizmo ruporo vaidmenyje, reikėtų išanalizuoti Pasaulinio šeimų kongreso vaidmenį pastaraisiais metais.

Judėjimas užgimė Rokforde, Ilinojaus valstijoje ir yra atskilęs nuo Hovardo Šeimos, Religijos ir Bendruomenės Centro. Nors PŠK pareiškia, jog siekia „prisidėti išsaugant fundamentalias visuomenės vertybes“ ir, be viso kito „natūralios šeimos, pagrįstos vyro ir moters santuoka“, yra žinoma, jog kongresui vadovauja Brian’as Brown’as, kuris be to dar yra yra ultradešiniosios Nacionalinės santuokos gynybos organizacijos, ryžtingai nusiteikusios prieš seksualines mažumas bendraįkūrėjas ir prezidentas.

Praėjusią savaitę Braunas, pasak MIP pranešimų, išvyko į Maskvą, kad prisidėtų prie tolimesnės transatlantinių ryšių plėtros tarp Rusijos ir dešiniaisiais Amerikos religiniais judėjimais.

Tačiau, PŠK negalima pilnumoje pavadinti amerikiečių eksporto produktu. Tai nėra paprastas marketingo bandymas prastumti krikščioniškąjį ekstremizmą užsienio šalyse, kartu su beisbolu ir obuolių pyragu.

Greičiau jau PŠK yra suvienytos rusų-amerikiečių homofobinės iniciatyvos produktas. Pietų Floridos universiteto aspirantas Christopher’is Stroop’as neseniai patikslino, jog PŠK yra Maskvos Valstybinio universiteto (MGU) sociologijos dėstytojų Anatolijaus Antonovo ir Viktoro Medkovo, o taip pat Allano Carlsono, šiuo metu esančių Kongreso garbės prezidentu, kūdikis.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu