infa.lt

respublika.lt nuotrauka

Ši Vyriausybė padarys klaidą, jei sužlugdys gerą idėją remti moksleivių popamokinę veiklą – tam nuo 2015 metų mokiniui buvo skiriama po 15 eurų per mėnesį, tačiau 2017 metais numatytas gerokai mažesnis valstybės finansavimas, – sako Seimo liberalas Gintaras Steponavičius.

Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitiko su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene – susitikime aptartas ir neformalaus ugdymo krepšelio finansavimo stygius 2017 metais. Šiemet popamokiniams moksleivių būreliams pagal ministrės įsakymą skirta 2,6 mln. eurų mažiau nei 2016 metais (buvo 9,72 mln. eur).

„Problema aiški – moksleivių popamokinei veiklai šiemet trūksta 2,6 mln. eurų. Šių lėšų reikia 70 tūkst. mokinių, kurie šiandien nuo Vilniaus iki atokiausių gyvenviečių po pamokų lanko būrelius, renkasi net iš 2500 prasmingų veiklų. Būtų nesąžininga palikti nežinioje tiek moksleivius, tiek jų tėvus ir būrelius rengiančias organizacijas. Nuo 2015 metų patvirtinta 15 eurų per mėnesį valstybės parama moksleiviams pasiteisino – būrelius pasirinko ir šeimos, kurios to negalėtų sau leisti. Todėl negalima keisti strateginės krypties ar spręsti kitų bėdų moksleivių ateities, švietimo sąskaita“, – sako G. Steponavičius, 2014 m. inicijavęs neformalaus krepšelio įvedimą Seime.

Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius sako, kad vien Vilniuje valstybės parama popamokiniams būreliams jau pasinaudojo apie 17 tūkst. vaikų. „Nemaža dalis jų į būrelius atėjo pirmą kartą. Vadinasi, ši naujovė pasiteisino su kaupu. Todėl sunku suprasti, kodėl nemažėjant švietimo sektoriaus finansavimui apskritai neužtikrinama adekvati parama vaikų būreliams“, – pabrėžia R. Šimašius.

Vilniaus miestui skirtos neformalaus švietimo krepšelio lėšos sumažėjo nuo 1,8 mln. eurų 2016 metais iki maždaug 1,3 mln. eurų šiemet. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė teigė, kad trūkstamas lėšas moksleivių būreliams galima skirti tik Seimui peržiūrint 2017 metų valstybės biudžetą. „Atvirkščiai – Vyriausybė šiuo klausimu turi imtis lyderystės, negalima neformalaus švietimo mesti į šiukšlių dėžę. Tai svarbu, nes būtent „valstiečių“ vadovaujama koalicija dar pernai gruodį nepritarė liberalų siūlymui skirti trūkstamas lėšas“, – sako Seimo liberalė Aušrinė Armonaitė.

Susitikime su švietimo ir mokslo ministre liberalai pabrėžė, kad nepritars Vyriausybės svarstomai prievolei aukštųjų mokyklų absolventams atidirbti šalies regionuose. „Sovietmetį menančiais nurodymais nesuvarysi jaunų specialistų į regionus.

Ką Vyriausybė gali padaryti – tai padėti savivaldybėms sukurti naują motyvuojančią sistemą, kuri regionus paverstų patrauklesnius jauniems žmonėms. Greta to, reikia stiprinti atskirų profesijų prestižą“, – sako G. Steponavičius. Liberalai pritaria, kad toliau būtų taikomas tikslinis studijų finansavimas per trišales sutartis tarp studentų, aukštųjų mokyklų ir būsimų darbdavių.

Seimo liberalai taip pat palaiko Vyriausybės iniciatyvą pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą. MOSTA atlikta aukštųjų mokyklų būklės analizė rodo sudėtingą nemažos dalies valstybinių universitetų padėtį.

„Tuos iki 100 mln. eurų kasmet neefektyviai naudojamų lėšų būtina nukreipti studijų kokybei gerinti. Kol kas matome, kad Vyriausybė, skambiai paskelbusi apie aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimą, neturi parengusi aiškaus veiksmų plano. Dėl to lieka netikrumo jausmas tiek stojantiesiems, tiek pačių aukštųjų mokyklų akademinėms bendruomenėms“, – sako G. Steponavičius. Nuo 2009 metų studentų kasmet mažėja 8–10 tūkstančių, prognozuojama, kad ši tendencija tęsis iki 2021-ųjų.

LRS