infa.lt

Dabar baudžiamosios bylos atsakovu lengvai galima tapti vien perskelbus kitų medžiagą | Sergey Konkov/TASS

Rusijos interneto segmente faktiškai veikia karo stovis su stipria cenzūra, sakoma žmogaus teisių organizacijos „Agora“ ataskaitoje, rašo BBC.

Per pastaruosius penkerius metus Rusijos politiką galima apibūdinti kaip kampaniją prieš laisvą internetą, tvirtina žmogaus teisių gynėjai.

„Eiliniai inžinieriai ir apsaugos darbuotojai iš asfaltbetonio gamyklos teisiami už pasisakymus apie padėtį ukrainiečių ar Sirijos frontuose, už internetinį susirašinėjimą su priešininku ir už Rusijos jėgos struktūrų kritiką“, – sakoma ataskaitoje „Interneto laisvė 2016: karo būsenoje“, – kurią paskelbė leidinys „Medūza“.

2016 metais organizacija „Agora“ užfiksavo daugiau kaip 116 tūkstančių laisvės ribojimo faktų rusiškame interneto segmente. Palyginimui, 2011 metais tokių faktų buvo 500.

Teisių gynėjai rašo, jog praėjusiais metais buvo užregistruota 50 prievartos atvejų arba grasinimų ją panaudoti dėl informacijos internete sklaidos. Tai beveik du kartus daugiau, nei 2015 metais.

Kaip tokių atvejų pavyzdys pateikiami aktyvistų iš „Kankinimų prevencijos komiteto“ užpuolimai Čečėnijos ir Ingušijos pasienyje.

Praėjusiais metais 29 žmonės gavo realias kalėjimo bausmes už informacijos publikavimą internete, dar trims naudotojams buvo pritaikytos „priverstinės medicininio pobūdžio priemonės“.

„Bendra paskirtos kalinimo bausmės trukmė pagal 29 bylas žmonėms sudarė 59 metus“ – rašoma ataskaitoje. 2015 metais realias kalinimo bausmes gavo 18 žmonių.

2016 metais užfiksuotas staigus laisvės ribojimo internete atvejais visomis kryptimis augimas: prievartos panaudojimas arba grasinimai ją panaudoti, administracinis spaudimas, teismo draudimai, prieigos prie informacijos ribojimas, sakoma ataskaitoje.

Iš dalies tai paaiškinama tuo, jog „Roskomnadzor“ pirmą kartą paskelbė tinklapių blokavimo statistiką už pereitus metus.

Aleksandr Alpatkin/ TASS

Rusijoje pastaraisiais metais padažnėjo bylų skaičius, keliamų dėl „Like“ ir straipsnių perskelbimo socialiniuose tinkluose. Viena iš labiausiai rezonansinių tapo vaikų darželio auklėtojos Eugenijos Čudnovec byla.

Čudnovec buvo palaikyta kalta dėl vaikiškos pornografijos platinimo. Auklėtoja sakė, jog perskelbė jau paskelbtą kitų video siužetą kad atkreiptų dėmesį į patyčias. Ji siekė padėti nusikaltimo tyrimui, tačiau pati gavo šešis mėnesius kalėjimo.