infa.lt

Technologinis centras Simono Daykino namuose | BBC

Tuo metu, kai aš įeinu į Simono Daykino namą New Forest’e, jo išmanus namas apie tai informuoja šeimininką”, rašo BBC korespondentė technologiniais klausimais Zoe Kleinman.

Jis gauna pranešimą nuo savo paties namo, kuris įspėja Simoną apie nežinomo žmogaus atsiradimą.

„Kai tik jūs įeinate, jūs iškart būnate pastebėti vieno kurio mūsų technologinių prietaisų“, – sako jis.

„Pas mus visur yra kameros, apsaugos signalizacijos sensoriai, o taip pat veidų atpažinimo sistemos name“.

„Jeigu ateina kažkas, ko namas „nežino“, jis man praneša. Jeigu tai kažkas, ką namas atpažįsta, jis irgi praneša“.

Simonas išrenka paveikslėlį iš sekimo kamerų ekrano ir prideda ten mano vardą. Panašu, kad namas tuo pasitenkino. Bent jau kol kas.

Savo technologinės įrangos rinkinio dėka Simonas gali gauti ir siuntinius, tuomet, kai namuose nieko nėra (be to jie paliekami ten, kur reikia).

Ši technologinė įranga jiems labai padėjo, kai Simono duktė gavo traumą ir jie galėjo ją parodyti gydytojams neišeidami iš namų.

Tai tik viena iš sistemų, kurią Simonas Daykinas sugalvojo per pastaruosius ketverius metus, nepavargstant kurdamas savo unikalų „protingą“ namą.

Jis panaudojo ir jau esamus pardavime įtaisus, ir savo nuosavus – banko kortelės dydžio kompiuterio Raspberry Pi pagrindu, ir viską sugalvojo pats, remdamasis savo technologinėmis žiniomis bei patirtimi.

Pasak jo, sudėtingiausia užduotis buvo sukoordinuoti visų įtaisų veiksmus, išmokyti juos „kalbėtis vienas su kitu“.

Nors jis su meile kūrė visą šią sistemą pats, – ji kainavo nepigiai. Pasak Simono, ji pamažu pradeda atsipirkti, taupymo už energija ir vandenį dėka.

„Protingas namas” seka viską, kas vyksta ir energiją naudoja tik ten, kur reikia.

Taip pat Daykinų šeima gauna nuolaidas iš valstybės už boilerio, veikiančio granulių iš presuotų medienos pjuvenų pagrindu. Jis užprogramuotas taip, kad įsijungtų tik kartą į dieną. Taip pat šeimai pavyko 40% sumažinti savo išlaidas už vandenį, lietaus vandens surinkimo dėka.

O LED šviestuvų dėka žymiai sumažėjo sąskaitos už elektros energiją.

Pagrindinis Simono tikslas ir buvo sumažinti išlaidas už vandenį, šildymą ir elektros energiją, ir jis labai didžiuojasi pasiektais rezultatais.

Simonas analizuoja savo įtaisų duomenis, siekdamas optimizuoti visus vykstančius procesus. Sensoriai registruoja viską – nuo oro kokybės ir drėgnumo iki temperatūros ir vandens nuleidimo tualete.

Šalia skalbimo mašinos stovi aukštųjų technologijų pagrindu sukurtas „smegenų centras“. Nuo jo dviejų kilometrų ilgio kabeliu perduodami duomenys į centrinį serverį name.

„Išmanusis namas” dirba keliais darbo režimais“, – paaiškina Simonas.

„Jis žino, kada jūs miegate, o kada ne, ir atitinkamai tam pasirenka tinkamą saugumo priemonių, šildymo ir apšvietimo lygį „.

Jeigu kambaryje nieko nėra, šviesa ten išjungiama, o kai namiškiai išjungia šviesą nakčiai, namas „užmiega“.

Šeimos narių poreikiai taip pat užprogramuoti: kai atvažiuoja Simono uošvė, namas apšildomas daugiau, nes jai dažniausiai būna šalta.

Dabar šie duomenys negali būti kontroliuojami be šeimininko įsikišimo, tačiau, tobulėjant dirbtiniam intelektui, kaip tikisi Simonas, sistema taps labiau savarankiška.

„Namas nuolat atsiunčia man atnaujintą informaciją, tačiau visa tai kol kas vyksta eksperimentiniu režimu, ir man patinka žinoti viską, kas vyksta“, – pastebi Simonas Daykinas.

„Sekantis didelis žingsnis bus – išmokyti namą kalbėtis su skaitmeniniu asistentu, tam, kad jau nebereikėtų nieko liesti ar spausti“.

„Mano galutinis tikslas – pasiekti tai, kad namas suprastų ko jis nori, ir ko norime mes, ir veiktų be mūsų instrukcijų“.

Asmeninė informacija

Vandens nuleidimo bakelis tualete pirmame aukšte irgi yra sistemos dalis (dvigubas nuleidimas duoda komandą oro cirkuliacijos sustiprinimui – dėl ypač jautrių kvapams žmonių). Taip pat oro kokybės stebėsenos procese misteris Deykinas aptiko kai kurias netikėtas koreliacijas tarp atitinkamų „suaugusiųjų“ užsiėmimų ir anglies dvideginio lygio name.

Tokie duomenys labai asmeniški. Bet, jeigu jūs gyvenate „protingame name“, valdomame techno-giganto, tai jūs galite atsitiktinai „pasidalinti“ ir tokias duomenimis.

Mes visi generuojame milžinišką kiekį asmeninių duomenų, ir stambios kompanijos pasinaudoja jais, kad labiau efektyviai parinkti paslaugas ir gaminti tikslingą reklamą.

„Sistemoje, kurią aš sukūriau, didžioji duomenų dalis „neišeina iš namų“, jeigu tik nėra būtina nuotolinė prieiga prie jų. Aš nesidalinu informacija su pašaliniais, jeigu aš nežinau kaip ja bus pasinaudota“, – sako Daykinas.

Saimonas – patyręs ekspertas informacinių technologijų srityje, todėl nieko nuostabaus tame, kad jis kiber-saugumą vertina labai rimtai. Jis nepagailėjo pinigų verslo lygmens tinklo apsaugai. „Ne blogiau, nei banke“, – tvirtina Simonas.

„Ir tai ne tik todėl, jog aš nenoriu, kad žmonės žvalgytųsi po mano namą“.

„Aš noriu apsaugoti savo duomenis, bet tuo pačiu aš negaliu leisti, kad kažkas perimtų mano namo kontrolę, arba dar kažkaip juo pasinaudotų, kaip neseniai buvo su botnetų atakomis“.

Bet jis pripažįsta, jog šeimai teko priprasti prie nuolatinio stebėjimo koncepcijos, tiesa, jie visgi susitarė dėl to, kad miegamiesiems ši koncepcija nebus taikoma.

„Man tai nepatogumų nekelia, šeima pamažu priprato, tačiau daugelį žmonių jaudina būtent šis aspektas. Viena iš rimčiausių problemų technologijų vystymesi – tai tai psichologinio priėmimo ir santykio su tokiais pakitimais problema”.

Niekur nedingsi

Bet, kaip pastebi psichologijos profesorius Tomas Buchanan iš Vestminsterio universiteto, šiuolaikiniai žmonės labai įpratę prie išorinio stebėjimo – ar tai būtų lauko kameros, ar išmanieji telefonai, ar jų automobilių registracijos numeriai.

„Aš manau, jog dauguma žmonių visiškai neįsivaizduoja to, kiek duomenų apie save jie palieka įvairiu metu įvairiose vietose, ir kokia šių duomenų vertė“, – sako profesorius.

„Daugeliui žmonių tai nepatinka ir jie stengiasi visais būdais apsaugoti savo asmeninę informaciją, bet netgi šie žmonės pasiduoda, jeigu jiems prireikia gauti kažkokias atitinkamas paslaugas“.

„Jeigu mes savo gyvenime pilnai neatsisakysime technologijų, tai mes tiesiog neturime išeities šioje situacijoje“, – reziumuoja Tomas Buchanan’as.

Kai kuriomis technologijomis naudojamasi ilgiau, nei kitomis.

Viename iš ankstesniųjų Simono Deykino eksperimentų dalyvavo guminiai ančiukai. Kai jie būdavo nutupdomi ant plieninės vonios, – tai vaidino magnetinių svertų vaidmenį, keičiant muzikos garsą ar ją pačią muzikiniame centre, esančiame vonios kambaryje.

„Tai buvo labai smagu, tačiau šiandien aš man labiau patinka naudotis iPad’u“, – šypsosi Simonas.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu