infa.lt

Kas bendro tarp bananų, jūrų žvaigždės ir Komodo salos varano? | infa.lt montažas

Mokslininkai iš Sterlingo universiteto Škotijoje galų gale išsiaiškino kokia sekso gyvuose organizmuose prasmė ir paskirtis.

Organizmai, kurie dauginasi dalijimosi būdu, tam panaudoja kur kas mažiau laiko ir energijos, todėl kyla klausimas: kodėl gi dauginimasis lytiniu būdu ir toliau išlieka pagrindine reprodukcijos forma?

Grupė mokslininkų ėmėsi tirti tuos organizmus, kurie dauginasi kaip dalijimosi, taip ir lytiniu būdu, ir pasekoje priėjo išvados, jog „gamogenesis” (angliškai; nepainioti su homogeneze) arba lytinis dauginimasis, atsirado evoliucijos proceso metu, kad padėtų naujoms kartoms kovoti su infekcijomis.

Dviejų būtybių poravimasis leidžia kryžmintis genams, kas padeda greitesniam rūšies vystymuisi ir prisitaikymui prie pakitimų aplinkoje.

Greitai – nereiškia gerai

Tarp augalų ir gyvūnų kurie dauginasi ne lytiniu būdu – komodo varanas, jūrų žvaigždė ir bananai. Tiesa, Komodo salos varano patelė gali padėti neapvaisintus kiaušinius ir be patino, tačiau iš jų išsiris tik patinai. Matyt gamta apsaugojo populiaciją, jei kartais izoliacijos sąlygomis patinų nebūtų.

Vegetatyviniu ląstelinio dalijimosi būdu daugintis galima labai greitai, todėl biologai darė prielaidą, jog lytinis būdas turi duoti kažkokią papildomą ir pakankamai juntamą naudą būsimai kartai.

Tačiau šią teoriją buvo sudėtinga patikrinti, kadangi dauguma organizmų dauginasi arba tik lytiniu, arba tik ne lytiniu būdu, kas apsunkino sulyginimą.

Kad pasvertų seksualinio poravimosi pliusus ir minusus, Sterlingo universiteto gamtos mokslų katedros mokslininkai savo bandymuose pasinaudojo vandens blusa (dafnija), kuri dauginasi abiem būdais.

Jie aptiko, jog poravimosi būdu gimusios jaunos blusos buvo dukart atsparesnės infekcinėms ligoms, nei jų seserys, bevelijusios gimti nedalyvaujant patinams.

Kaip paaiškino tyrimo vadovas Stiuartas Oldas (Stuart Auld), klausimas, kam-kodėl egzistuoja seksas, reikalaujantis tiek laiko ir pastangų, buvo vienu iš seniausių evoliucinėje biologijoje.

„Seksas paaiškina uodegos pas povą, ragų pas elnią buvimą, o taip pat sudėtingą šokį, atliekamą rojaus paukštės. Tačiau, jeigu moteriška bet kurios iš aukščiau išvardintų rūšių būtybė paleistų į pasaulį palikuonis pati iš savęs, be sekso, tai jos palikuonys taptų dominuojančiais, o vyriškos būtybės ir toliau kautųsi tarpusavyje ar išdarinėtų visokius sudėtingus šokių pa”, – paaiškina profesorius Oldas. – Tai kodėl gi mes nesame apsupti klonuotų padarų?“

„Lygindami klonuotas ir pradėtas poravimosi būdu tų pačių motinų dukteris, mes aptikome, jog pradėtosios poravimosi būdu kur kas mažiau serga, nei klonuotosios. Ir ši nuolatinė kovos su ligomis būtinybė paaiškina, kodėl priešingai viskam, seksas kaip ir anksčiau dominuoja gamtos pasaulyje“, – reziumuoja mokslininkas.