infa.lt

Ką Facebook testai daro su jūsų asmeniniais duomenimis

14 gruodžio
01:00 2016

Facebook testai

Jane Wakefield

Neseniai aš, kartu su 17 milijonų kitų vartotojų, pasinaudojau programėle, atsiradusia mano Facebook laiko juostoje. Ji siūlė sudaryti debesį iš žodžių, kuriuos aš dažniausiai vartoju socialiniame tinkle.
Kai paspaudžiau nuorodą, programėlė paprašė, kad suteikčiau jai prieigą prie mano duomenų Feisbuke ir mano ranka neryžtingai sustingo prie pelės mygtuko.

Jau esu susidūrusi su tuo anksčiau, kai bandžiau praeiti testą ir išsiaiškinti, į kokią šuns veislę esu panaši ar kokia šalis man labiausiai tinka, ir nusprendžiau, jog neverta dėl kažkokio beprasmio testo perduoti didelį kiekį informacijos apie save.

Bet kažkodėl aš nusprendžiau, jog šiuo atveju esu pasirengusi šiai aukai – galų gale, jei programėlė negaus prieigos prie mano duomenų, kaip ji supras, kokius žodžius aš dažniausiai vartoju?

Nakties košmaras

Po kelių dienų žurnalistas Polis Bišofas (Paul Bischoff) tinklapyje Comparitech publikavo straipsnį, pavadintą „Testas, kokius žodžius dažniausiai vartoji Feisbuke – nakties košmaras tiems, kurie rūpinasi savo duomenų konfidencialumu“. Tai privertė mane peržiūrėti savo sprendimą, kadangi straipsnyje buvo rašoma, kiek informacijos apie mane gavo Vonvon – Pietų Korėjos kompanija, sukūrusi šį testą.

Informaciją sudaro tavo vardas, paskyros nuotrauka, amžius, lytis, gimtadienis, visų tavo draugų sąrašas, viskas, ką kada nors publikavai šiame puslapyje, kur mokeisi ir viskas, ką kada nors „mėgai“ Feisbuke.

Kompanija Vonvon, kurianti interaktyvų turinį, atlieka daugybę testų, ir nors „Dažniausiai vartojami žodžiai“ buvo gana populiarus testas, jis netgi nepakliuvo į šios kompanijos gaminių penketuką – jų auditorija sudarė daugiau nei 50 milijonų vartotojų.

Testas, kuriuo savo puslapyje pasidalino daugiausia žmonių – daugiau nei 120 milijonų, atliko tikrą tavo paskyros tyrimą tam, kad nustatytų, koks žmogus tau yra artimiausias.

Ši kompanija toli gražu nėra vienintelė tokių žaisliukų gamintoja – Feisbuke jų šimtai, ir tai, kuo jie užsiima, tampa populiariausiu užsiėmimu, kuriuo dalinasi naudotojai.

Norėdami sudalyvauti teste, naudototojai įprastai leidžia kompanijai gauti priėjimą prie informacijos jų Facebook paskyroje. Dažnai tokie testai be panašaus sutikimo neveikia.

Vienas iš Vonvon vadovų Čžon Chva Kimas BBC pareiškė, jog gautą informaciją jie naudoja tik tam, kad pagerintų testą.

„Mes naudojame jūsų informaciją tik tam, kad gautumėte rezultatą ir niekada nepasiliekame jos saviems tikslams“, – sakė jis.

Jis taipogi teigė, jog jokia asmeninė informacija nėra perduodama tretiems asmenims, nežiūrint į tai, kad tai leidžia daryti sutartys, kurias mes esame sudarę.

Šios sutartys kompanijai Vonvon leidžia gana laisvai disponuoti jūsų duomenimis, taip pat ir saugoti juos „savo serveriuose daugelyje pasaulio šalių“.

Kimo teigimu, jis puikiai supranta, jog duomenų apsauga turi būti prioritetinė užduotis, todėl jie neseniai pakeitė „Dažniausiai vartojamų žodžių“ testą, kad jis naudotų tik tą informaciją, kuri matoma visiems vartotojams, draugų sąrašai ir duomenys, publikuoti vartotojo puslapyje.

„Mes suprantame, jog kai kurie vartotojai nerimauja dėl savo asmeninės informacijos apsaugos. Išklausę pastabas mes pakeitėme duomenų dydį, kurio reikia, kad gautume rezultatą“, – sakė Kimas savo interviu BBC.

Dabar vartotojai, pasinaudoję testu „Dažniausiai vartojami žodžiai“, gali redaguoti, kokią informaciją gaus Vonvon – taip, kad kompanija galėtų naudoti tik tą informaciją, kuri jau yra publikuota tinklapyje, negaudama prieigos prie draugų sąrašo.

Ne tokie sąžiningi kūrėjai

San Franciske esanti organizacija Electronic Frontier Foundation, dirbanti žmogaus teisių apsaugos asmens duomenų srityje, sutinka, jog kompanija Vonvon gana atsakingai naudojasi vartotojų duomenimis.

Nekomercinės organizacijos techninis specialistas Džeremis Džilula (Jeremi Gillula) interviu žurnalui Time pareiškė, jog Pietų Korėjos kompanija daro viską, ką gali, kad išsaugotų duomenų konfidencialumą, atsižvelgiant į ribojimus tokioms programėlėms, kuriuos uždeda Facebook.

„Tačiau žmonės gali nesuprasti, kad jiems nebūtina taip elgtis, viską galima padaryti kitaip – ne tokie sąžiningi programuotojai galėjo viską padaryti kitaip“, – pridūrė jis.

Žurnalistas Bišofas skeptiškai žiūri į reiškiamą absoliutų motyvų skaidrumą tų, kurie gamina tiek daug programėlių, veikiančių Facebook.

„Sunku patikėti, jog šios programėlės renka duomenis tik tam, kad pagerintų testus. Ypatingai žinant, jog kompanijos politika konfidencialumo srityje tokia smulkmeniška tame, kaip jie gali panaudoti šiuos asmeninius duomenis“, – sakė Bišofas BBC.

Jo teigimu, Facebook apie tai „nepakankamai informuoja“ vartotojus.

Pavyzdžiui, nedaug žmonių supranta, jog kai jie įdiegia vieną iš tokių programėlių, ji veiks tol, kol vartotojas pats nepašalins jos, užsukęs į savo asmeninius nustatymus.

O tai gali reikšti, jog programėlė ir toliau ilgą laiką renks duomenis, netgi tuomet, kai vartotojas seniai pamiršo patį testą.

Vartotojai taip pat gali reguliuoti informacijos kiekį, kuria jie pasiruošę dalintis tuo atveju, kai vienas iš jų draugų dalyvauja tokiame teste.

Feisbuke BBC pareiškė: „Žmonių ir informacijos konfidencialumo apsauga Facebook – vienas svarbiausių prioritetų. Todėl mes rimtai žiūrime į Feisbuko programėlių kokybę“.

„Visos programėlės Facebook turi atitikti mūsų politiką, kuri griežtai riboja tai, kaip programuotojai gali naudotis informacija, kurią vartotojai jiems pateikia. Ir toks dalykas, kai programuotojai naudojasi informacija, negavę prieš tai sutikimo, prieštarauja mūsų politikai. Kai mes randame, arba mums parnešama, kad programėlės pažeidžia mūsų taisykle, mes jas tučtuojau pašaliname“, – tvirtina socialinio tinklo atstovai.

Tačiau BBC nepavyko iš kompanijos sužinoti, kiek tokių programėlių jau buvo pašalinta, nes tai, jų teigimu – konfidenciali informacija.

Disnėjaus princesė

Faktas, kad milijonai vartotojų dalyvavo tokio tipo testuose rodo, jog ne aš viena keistai įsivaizduoju, kaip yra naudojami mano duomenys.

„Žmonių požiūris į jų duomenų konfidencialumą yra nenuoseklus. Mes perkame užuolaidas tam, kad paslėptume savo namų vaizdą pro langus, tačiau užeiname į Google ar Facebook, nekeisdami nustatymų konfidencialumo (aš tikrai taip nedarau)“, – sako daktaras Stiuartas Armstrongas (Stuart Armstrong), dirbantis Okfordo Martino mokykloje prie Oksfordo universiteto.

„Mes sutinkame su taisyklėmis, kurias mums siūlo šios techninės kompanijos, o paskui pykstame, kad taip elgiasi kiti – čia nėra jokios logikos. Mūsų nenuoseklumas šiuo klausimu daro mus pažeidžiamus, o tai trukdo sukurti tinkamus, neleidžiančius pasinaudoti landomis įstatymus ar vartotojų susitarimus“, – pridūrė jis.

Informacijos saugumo ekspertė Liza Vaas (Lisa Vaas) duoda paprastą patarimą tiems, kas nori dalyvauti tokiuose testuose.

„Kad ir kaip smagu yra sužinoti, kokia katė tau labiausiai tinka arba kuri iš Disnėjaus princesių artimiausia tau vidumi… Jei tam reikia suteikti prieigą prie jūsų asmeninių duomenų, kartokite paskui mane: „Tikrai neverta“, – parašė jis savo bloge Naked Security.

Parengė: Darius Dimbelis

Gerbiami skaitytojai, būsime dėkingi už bet kokią Jūsų paramą infa.lt svetainei.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 543

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....