infa.lt

Kaip suvaldyti aterosklerozę

12 gruodžio
01:01 2016
Aterosklerozė

paveikslėlis: azvascular.com

Rokas Balčiūnas

Dažnai, kai žmonėms kalbu apie tai, jog būtina vartoti pakankamai riebalų ir nesibaiminti cholesterolio, susiduriu su nuostaba ir klausimais: „O juk gydytojai griežtai liepia riboti cholesterolį ir riebią mėsą?!“. Taip, pats irgi susiduriu su šia sveikatos apsaugos ir visuomenės sveikatos sistemos inercija. Juk cholesterolio ir riebalų turinčius produktus liepia riboti net mokinių valgiaraščiuose, jo juk nėra įrodymų, kad šių medžiagų vartojimas tokiame ankstyvame amžiuje turi ryšį su ateroskleroze vėlesniame.

Prisikaupus šiems klausimams ir paaiškėjus dar naujų duomenų, noriu su Jumis pasidalinti savo nuostata apie aterosklerozę. Juolab kad artėja didžiosios metų šventės ir tikrai dažnas sės prie gausaus valgių ir glaustai artimųjų apsėsto stalo. Dėl to klausimų apie riebų maistą kils tiek pačiam, tiek ir aplinkiniams. Dar svarbiau, noriu atgrasyti nuo sveikatai kenksmingų naujametinių pasižadėjimų ir paskatinti tokius, kurie iš tiesų skatina sveikatą.

Kas yra aterosklerozė?

Aterosklerozė – tai liga, kai kraujotakos indai, dažniausiai arterijos, laipsniškai užsikemša dėl jų sienelėse besikaupiančių sklerotinių plokštelių. Dėl aterosklerozės, mažėja arterijų pralaidumas ir sienelių tamprumas, todėl padidėja kraujospūdis – tai dažniausia pažangios pramonės šalių gyventojų antros gyvenimo pusės liga. Taip pat sklerotinės plokštelės mažina širdies raumenį maitinančių arterijų pralaidumą, vystosi išeminė širdies liga, kuri veda į infarktą. Dėl sklerotinių plokštelių, kraujagyslių sienelės tampa nelygios, taip kraujas tekėdamas sūkuriuoja ir skatina trombų susidarymą, todėl padidėja insulto tikimybė.

Pagal statistiką, kas antras Lietuvos gyventojas miršta dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (ŠKL), didžiąja dalimi infarkto arba insulto. Rodosi, kad suvaldžius aterosklerozę, didžios dalies šių mirčių būtų galima išvengti, todėl nekeista, kad praėjusio amžiaus viduryje kilus šiai ligų bangai, buvo susidomėta, kas jas sukelia ir kaip to išvengti.

Cholesterolio subaubinimo istorija

Aterosklerozė pirmiausia buvo pastebėta tuo metu pažangiausią pramonę turinčioje šalyje – JAV. Todėl pirmieji aterosklerozės tyrimai buvo pradėti būtent ten. Vėliau šie tyrimai ir JAV institucijų sprendimai formavo viso pasaulio, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostatas į šią ligą. Gaila, kad tuometinės raganų medžioklės metu buvo rastas, apkaltintas, nuteistas ir iki šiol niekinamas ne tas nusikaltėlis – cholesterolis ir riebus maistas bendrai.

Šių metų rugsėjį, buvo paskelbtas straipsnis, kuriame buvo atskleista JAV Cukraus tyrimų fondo dokumentų apžvalga. Pradžioje šis straipsnis buvo prieinamas viešai, dabar jau užrakintas ir apmokestintas (laimei, kad susipratau išsisaugoti). Paaiškėjo, kokiu būdu ir kodėl buvo sukurpta ši neteisinga byla prieš nekaltą medžiagą. Pateiksiu keletą svarbesnių straipsnio vietų.

XX a. 6-ame dešimtmetyje tarp JAV vyrų buvo pastebėtas neproporcingai didelis mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičius. Buvo pradėti tyrimai cholesterolio (iš gyvūninės kilmės maisto), fitosterolių (iš augalinės kilmės maisto), kalorijų kiekio, aminorūgščių, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų įtakai išeminės širdies ligos susidarymui nustatyti. Pradėjus ryškėti tyrimų rezultatams, kad galimai įtakos turi riebus maistas ir cholesterolis, 1954 m. Cukraus tyrimų fondo (Sugar research foundation) prezidentas savo kalboje išsakė raginimą cukraus pramonei tuo pasinaudoti ir iš riebalų pramonės perimti papildomą 20% JAV gyventojų suvartojamų kalorijų rinkos dalį. Nuo to laiko iki dabar cukraus pramonė yra išleidusi 5,3 milijonų dolerių visuomenei šviesti, kad neva cukrus ir kiti angliavandeniai yra pagrindinis ir sveikiausias energijos šaltinis (tai dėsto ir biologijos pamokose Lietuvoje).

7-ame dešimtmetyje, vis kaupiantis tyrimų rezultatams, išryškėjo dvi stovyklos: Džono Judkino (John Yudkin) grupė teigė, kad pirminė priežastis yra papildomas cukraus vartojimas, Ancelio Kyso (Ancel Keys) grupė teigė, kad bendras riebalų, ypač sočiųjų riebiųjų rūgščių ir cholesterolio vartojimas maiste.

1965 m. liepos 1 d. išeina straipsnis, kuriame pateikiami duomenys, kad gliukozės koncentracija kraujyje geriau siejasi su ateroskleroze nei cholesterolis kraujyje. Jame taip pat atskleidžiama, kad anksčiau nustatytas kraujo trigliceridų padidėjimas (rodantis didesnę aterosklerozės riziką) labiau siejasi su cukraus, ypač fruktozės, kiekiu maiste nei bet kuria kita angliavandenių forma ar maistiniais riebalais.

Cukraus tyrimų fondas iškart nusamdė mokslininkus, kurių darbas buvo paneigti arba kitaip diskredituoti šiuos tyrimus. Paskelbus šių mokslininkų rezultatus, buvo toliau klaidinami politinio pasitikėjimo pareigūnai. Viena to išraiškų yra tai, kad 1976 m. JAV Maisto ir vaistų administracija atmetė teiginį, kad cukrus yra rizikos veiksnys aterosklerozės susidarymui. Šis ir kiti politiniai nutarimai nulėmė ir PSO sprendimus aterosklerozės prevencijos atžvilgiu.

Dėkui Dievui už aterosklerozę!

Kaip aterosklerozė vystosi ir kokius simptomus sukelia yra gan aišku, kaip matėme, daugiau ginčų kyla dėl jos priežasties, t.y., kodėl kraujagyslės sienelėse pradeda kauptis sklerotinės plokštelės?

Šiuo metu medicinai žinoma, kad sklerotinės plokštelės pradeda kauptis ne ant sienelės paviršiaus, o jos sienelės viduje. Kai pažeidžiamos kraujagyslių sienelės ląstelės, joms pašalinti atkeliauja imuninės sistemos ląstelės makrofagai. Makrofagai suvalgo pažeistas ląsteles ir jas oksiduoja savo kūnuose, dėl to žūva – susidaro vadinamos putotos ląstelės. Makrofagų žūties vietoje susidariusiai žaizdai užtaisyti iš kraujyje cirkuliuojančių lipoproteinų paimamas cholesterolis (nes jis gerai „suklijuoja“) ir kalcis (nes jis gerai sukietina), ir šiuo mišiniu užtaisoma žaizda. Galima įsivaizduoti, kad sklerotinės plokštelės kraujagyslėms yra kaip šašai arba randai ant odos. Taip išeina, kad aterosklerozė ne ištinka kaip neganda, o turi paskirtį, tad kokia ji? Šį klausimą kelia ne daug kas.

Žvelgiant iš Visuotinio sveikatingumo paradigmos, ligos turi paskirtį – jos padeda gyvybei negrįžtamybę (entropiją) gaminti kiek įmanoma greičiau. Pagal tai, kaip jos tai daro, galima sakyti, kad yra dviejų tipų ligos:

gyvenimą pratęsiančios – jos mažina entropijos gamybos greitį, kad organizmas gyventų kuo ilgiau ir taip entropijos pagamintų kuo daugiau.

gyvenimą trumpinančios – jos perima entropijos gamybos greičio reguliavimą iš organizmo savireguliacijos sistemų, didina entropijos gamybos greitį ir taip trumpina organizmo gyvenimo trukmę.

Pasirodo, kad aterosklerozė, nors medicinos yra priskiriama mirtingiausiai ligai, iš tiesų ilgina organizmo gyvenimą. Juk jei pažeistos kraujagyslių ląstelės nebūtų šalinamos, o pažeista vieta užgydoma, tai kraujagyslės suplonėtų ir plyštų kur kas jaunesniame amžiuje. Reikėtų sakyti, kad

žmonės miršta
ne DĖL aterosklerozės, o NEPAISANT jos!

Tikrosios aterosklerozės priežastys

Taip išeina, kad aterosklerozė susidaro ne dėl kraujyje esančio cholesterolio savaime, o dėl kraujagyslių sienelės pažeidimo. Kadangi dažniausiais pažeidžiamos arterijos, galima teigti, kad tas pažeidimas yra oksidacinis, nes arterijose teka labiau deguonimi prisotintas kraujas. Todėl siekiant nustatyti tikrąsias aterosklerozės priežastis, reikia ieškoti, kas sukelia oksidacinius pažeidimus. Yra kelios priežastys oksidaciniams pažeidimams kilti:

Žarnyno mirkoekosistema. Jei žarnyno mikroekosistemoje išvešėję nedraugiški mikroorganizmai, tie kurie atsisako perdirbinėti mūsų organizmo atliekas, jos grįžta per kraują atgal.

Glikatai (AGE) – tai oksidacijai ypač neatsparūs junginiai, susidarantys nevaldomose reakcijose pačiame organizme, kai gliukozės ir fruktozės koncentracija kraujyje dažnai viršija normas.

Autooksidacija – tai nevaldomos polinesočiųjų riebiųjų rūgščių oksidacijos reakcijos organizme.

Laisvieji radikalai – tai aktyvios deguonies formos, kurios susidaro paties kūno ląstelėse, kai kūno būklėje yra susidaręs svilinimo (disaerobinis) nukrypimas.

Toksinai iš aplinkos – tai laisvieji radikalai, kurie susidaro rūkant, gyvenant užteršto oro aplinkoje, vartojant rūkytus produktus ar perkaitintus baltymus bei riebalus.

Taip išeina, kad tikroji aterosklerozės priežastis yra netinkama žarnyno mikroekosistema, netinkamai veikianti glikeminė sistema ir netinkama energijos gamyba ląstelėje. Būklę dar pagreitina cukraus ir kitų saldumynų vartojimas, taip pat per didelis fruktozės kiekis mityboje ir bendrai per didelis angliavandenių vartojimas – tą dabar ir nustato naujausi aterosklerozės priežasčių tyrimai.

Kaip elgtis jau dabar?

Visoms šioms priežastims pašalinti ir yra sukurti „Sveikos gyvensenos laiptai“. Tačiau prieš šventes visko juk neskaitysi, juo labiau visų rekomendacijų prie stalo giminaičiui neišpasakosi, todėl išrinkau 5 greitus patarimu, ką daryti ir ko nedaryti, kad kūnui nereikėtų imtis tokio pavojingo sveikatos išsaugojimo būdo, kaip aterosklerozė:

Daug daug daržovių! Įvairiausius kopūstus, morkas, pasternokus, ropes, brokolius, žiedinius kopūstus ir daugybę kitų daržovių vartoti žalias, virtas, troškintas, garintas ar net keptas.

Mažiau krakmolo! Bulvių, saldžiųjų bulvių, ryžių, grikių, avižų, kviečių, rugių ir kitų grūdinių, taip pat žirnių, pupų, lęšių, avinžirnių ir kitų ankštinių, na ir kukurūzų – viso šito bet tokioje natūralioje ar apdirbtoje formoje vartoti mažiau. Nebūtina visiškai vengri kaip velnio, bet tai neturi būti pagrindinė patiekalo dalis.

Desertas – ne maistas! Riboti visus saldžius produktus (gėrimus, desertus, saldainius ir pan.) ir pasilikti juos tik pasigardžiavimui po valgio. Tuo pažangios pramonės valstybės ir skiriasi nuo besivystančių.

Daugiau kiaušinių, lašinių, avokadų arba alyvuogių aliejaus! Mononesotieji riebalai puikiai suderina riebalų apykaitą ir mažina laisvuosius radikalus gaminančius kūno būklės nukrypimus. Mononesočiųjų riebalų pat gausu migdoluose ir lazdyno riešutuose (arba jų aliejuje). Tačiau vengti polinesočiųjų riebalų, t.y. visų likusių skystų augalinių aliejų.

Neužkandžiauti! Vidutiniškai valgyti tik 3 kartus per parą, jokių valgomų medžiagų dėjimo į burną tarp jų, tačiau valgyti galima sočiai.

šaltinis: zintis.lt

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 1 399

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...