infa.lt

Vakar tarptautinė bendruomenė minėjo 25-ąsias Belovežo susitarimo, kuriame konstatuotas Sovietų Sąjungos suirimas bei paskelbtas Nepriklausomų valstybių sandraugos sukūrimas, metines. Susitarimą pasirašė Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos vadovai: Borisas Jelcinas, Stanislavas Šuškevičius ir Leonidas Kravčiukas.

Iš kairės: S. Šuškevičius, G. Hiokmarkas, V. Landsbergis ir E. Zingeris (E. Zingerio asmeninio archyvo nuotrauka).

Lietuvos Seimo narys ir Parlamentinio demokratijos forumo prezidentas Emanuelis Zingeris kartu su Europos Parlamento nariu Gunaru Hiokmarku (Gunnar Hökmark) vakar Europos Parlamente Briuselyje surengė apvalaus stalo diskusiją, skirtą Belovežo susitarimo 25-erių metų sukakčiai pažymėti. Diskusijai pirmininkavo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Landsbergis ir Europos Parlamento narė Sandra Kalniete. Joje taip pat pasisakė Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas (Elmar Brok), pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas S. Šuškevičius, buvęs Rusijos Valstybės sekretorius Genadijus Burbulis ir buvęs Ukrainos prezidentas L. Kravčiukas (prie diskusijos prisijungė internetu).

„Sovietų Sąjungos (SSRS) – tautų kalėjimo – griūtis buvo viena didžiausių XX a. teigiamų virsmų. 1918 m. sukurta bolševikų sovietinė imperija sužlugdė tautų vystymąsi, asmenybės raidą, įkūrė vienpartinę-diktatorinę sistemą, okupavo kaimynines valstybes ir perkėlė šią „blogio sistemą“ į jų teritorijas. Dešimtys milijonų kitaip galvojančių SSRS gyventojų buvo represuoti represinio aparato – NKVD-KGB. Po SSRS žlugimo komunistų valdyta Rytų Europa demokratinių judėjimų buvo išvaduota ir prisijungė prie Europos Sąjungos. Sovietinio komunizmo diktatūra per Niurnbergo procesą nebuvo įvertinta taip, kaip nacių režimas. Visi bandymai atkurti ar sukurti dirbtinę nostalgiją Sovietų režimui, taip pat ir pasitelkiant žiniasklaidos priemones, yra veiksmai prieštaraujantys tarptautinei teisei, kuri plačiai pripažino oficialius Belovežo susitarimo rezultatus.

Tokios rusų organizacijos, kaip „Memorialas“, kurių darbas – įvertinti sovietinius nusikaltimus, turėtų būti ryžtingai palaikomos tarptautinės bendruomenės“, – teigė Lietuvos parlamentaras, Parlamentinio demokratijos forumo prezidentas E. Zingeris.

„Sovietų Sąjungos griuvimas nutiesė kelią šiandienos Europai. Visų mūsų tautų laisvė Europos valstybių bendrijoje atveria mūsų bendros ateities galimybes. Pasirašydami Belovežo susitarimą, rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai išsilaisvino nuo istorijos, kur diktatoriškas režimas trukdė ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi, kur diktatoriaus silpnumą pakeitė visuomenių ir tautų ateities viltys. Gruodžio 8 d. buvo diena, turėjusi aiškią ateities viziją ir šiandien, 2016 m. gruodžio 8 d., po 25 metų, mūsų šviesiausios vizijos vis dar lieka neišsipildžiusios“, – savo įžanginėje kalboje teigė Europos Parlamento narys Gunaras Hiokmarkas.

„Engiamų tautų vadovų aiškaus proto ir tvirtos valios dėka paskutinės Europos žemyno imperijos griūtis 1989–1991 m. vyko stebėtinai taikiai.

1991 m. gruodžio 8 d. Belovežo susitarimas padarė galą bankrutuojančiam sovietiniam totalitarizmui. Tuo pat metu jis atvėrė vartus į naują erą tautoms, vilkusioms komunistinį jungą, kad jos galėtų kurti demokratiją laisvoje Europoje. Šį didžiausią istorinį lūžį iškart pasveikino pažangiai mąstantys žmonės, o reakcingų sluoksnių atstovai jį sutiko piktai ir kerštingai nusiteikę. Šių dviejų tendencijų konfrontacija tuo nepasibaigė. Po viltingo laikotarpio ji ėmė reikštis pastarojo laikotarpio kariniais susidūrimais Europoje.

Ragindami nutraukti šiuos veiksmus ir rinktis draugišką bendradarbiavimą vietoje bet kokios agresijos kaimyninių valstybių atžvilgiu, mes dabar suvokiame, kad be tos didžios idėjos ir nuoširdžių Belovežo vadovų pastangų mūsų tautos taip ir nebūtų sulaukusios tų demokratiško vystymosi dešimtmečių. Taigi Belovežo išmintis verta mūsų pagerbimo”, – sakė V. Landsbergis.

„Teisine prasme visiškai nekyla abejonių, kas Belovežo susitarimo preambulėje skelbiama, jog „SSRS nustojo egzistuoti kaip tarptautinės teisės ir geopolitinės realybės subjektas“ ir kad „praktiškai prezidentas Putinas neturi teisinio pagrindo vėl atkurti Sovietų Sąjungą“, – teigė Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E. Brokas.

„Mums pavyko įstatymiškai ir taikiai apibrėžti Sovietų Sąjungos iširimą. Belovežo susitarimas savo reikšmingumo neprarado iki šiol, tačiau Rusija šiandien vis dar serga imperializmo liga ir jai reikalinga pagalba“, – tvirtino buvęs Rusijos valstybės sekretorius G. Burbulis.

Buvę Ukrainos ir Baltarusijos vadovai lankydamiesi Briuselyje, teigė, kad susitarimas pakeitė pasaulį. Pasak buvusio Ukrainos prezidento, tai istorinis aktas, parodęs, kad ne jėga viską sprendžia.

„Mes sustabdėme pilietinį karą buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, nes visos respublikos viena kitai turėjo pretenzijų. Mes pasakėme – gyvenkite, kaip norite, ir mums pritarė visos respublikos. Tai netikėta, jų buvo vienuolika, Gruzija prisijungė vėliau, o Baltijos šalys buvo atskirai. Mes, galima sakyti, savaip, nieko nemėgdžiodami, išsprendėme tą klausimą, kurį Baltijos šalys sprendė visai kitu būdu, mes iš jų mokėmės“, – prisimena pirmasis Nepriklausomos Baltarusijos vadovas S. Šuškevičius.

„Svarbiausia, kad po Belovežo susitarimo pasikeitė pasaulis. Jei šio susitarimo nebūtų, pasaulį turbūt būtų sudrebinęs branduolinis ginklas ar tuometė Sovietų Sąjungos politika. Nors ir šiandien Rusija vykdo visą pasaulį, ypač Ukrainą, slegiančią politiką. Bet mums tuomet pavyko, pasvėrus visus išorės ir vidaus faktus, pasirašyti šį susitarimą. Ačiū Dievui, kad jis veikia ir šiandien. Nors ne visiškai, nes ne visi iki galo įvertino Belovežo susitarimo reikšmę“, – aiškina buvęs Ukrainos prezidentas L. Kravčiukas.

„Sovietų Sąjungos subyrėjimas atvėrė duris Europos pakartotiniam suvienijimui bei pasaulinėmis taisyklėmis grįstos taikos tvarkos sukūrimui. Šiai taikos tvarkai šiandien iššūkį meta populistai, iredentistai, putinistai bei džihadistai. Mes privalome užimti stiprią poziciją gindami Europos vieningumą bei mūsų visuomenės modelį“, – Sandra Kalnietė baigė apvalaus stalo diskusiją.

lrs.lt