infa.lt

Iljos Repino paveikslas – Burliokai prie Volgos.
PZ 400:27 Inv 4056
Rusijos Muziejus

Mūsų skaitytojas atsiuntė savotišką tikro vyro apibrėžimo versiją, kuria norime pasidalinti su jumis, mieli skaitytojai. Ši versija gali daugeliui nepatikti, kaip vyrams, taip ir moterims, mat daugelis čia atpažins save pateiktus nekokioje šviesoje, ką siūlome vertinti tik kaip subjektyvią autoriaus nuomonę. Ši versija iš esmės paneigia šiandien egzistuojančią visuomenės sanklodą ir pozityvų požiūrį į ją aptariamu klausimu. Tad, koks turi būti tikras vyras ir koks yra iš tiesų?
infa.lt redakcija

Apklausiant moteris, jos nedaugžodžiauja:

Tikras vyras tai stiprus fiziškai, drąsus, ryžtingas, geras, švelnus, patikimas, ištikimas, sąžiningas, garbingas, pasiaukojantis, atsakantis už savo sprendimų pasekmes žmogus, jaučiantis atsakomybę už savo šeimą, mylintis savo artimuosius, švelnus ir niekad nepakelsiantis rankos prieš savo moterį. Tai žmogus už kurio moteris gali jaustis kaip už mūro sienos ir tuo pačiu gali kaip lygus su lygiu tartis, diskutuoti bendros ateities strategijos klausimais, kuriuos įgyvendinti iš esmės turės vyras, kaip drąsesnis ir stipresnis fiziškai. Tai dosnus ir protingas, jautrus žmogus, turintis pakankamai aukštą intelektą ir humoro jausmą. Savo teisingu pavyzdžiu auklėjantis vaikus.

Tokios, jei trumpai, moterų priskiriamos „tikram“ vyrui savybės, kurias, žinoma, dar galima būtų tęsti, tačiau […]

Ką reiškia žodis „tikras“ tiesiogine prasme? Tai objektyvią tikrovę nusakanti sąvoka, tai kas iš tikro egzistuoja. Tai ką galima pamatyti, pačiupinėti, pajausti ar išgirsti. Tai, kas nekinta kintant vietai, laikui ar sąlygoms. Pavyzdžiui, tikras akmuo. Jis visur, visada ir visomis sąlygomis išliks akmuo.

Priskirdamos šią savoką vyrui, moterys įjungia manipuliacijos mechanizmą, savo įsivaizduojamą „tikro“ vyro paveikslą paversdamos realiai kažkur egzistuojančiu. Kažkur, kažkada, bet ne čia ir ne dabar.

Ir tas paveikslas slegia šių dienų vyriją visiškai realiai, nors realiai tikrovėje toks vyriškų savybių rinkinys viename žmoguje niekada neegzistavo. Ir, net neegzistavo žmogus, kuris bent vieną iš išvardintų savybių būtų turėjęs viso savo gyvenimo eigoje bet kuriomis sąlygomis. Kintant aplinkos sąlygomis, kinta ir žmogaus reakcija bei jos išraiškos būdai.

Etiketė „tikras“, tapo universaliu fenomenu manipuliacijos sferoje, siekiant žmogui priskirti norimas savybes, net tas, kurių jis niekada neturėjo, bet kurias sieks išugdyti, jei jos bus statomos jam sektinu pavyzdžiu. Net ir tuo kraštutiniu atveju, jei jam tas atneš tik nuostolius ar kartais net gyvybės praradimą.

Mes visi (vyrai) norime būti didvyriais, t. y., norime, kad būtume vertinami kaip „tikri“ vyrai, nors patys didvyriški poelgiai mums dažnai entuziazmo nekelia. Niekas nesvajoja šokti į degantį namą išgelbėti kniaukiantį katiną ar į ledinę upę gelbėti besikapanojančio vaiko. Tačiau kietai prilipdyta „tikro“ vyro etiketė daugeliu atvejų privers tą padaryti net tada, kai yra mažai šansų, jog tai pavyks be praradimų.

Mes verčiami būti tikrais vyrais, tikrais lietuviais, tikrais patriotais, tikrais savo šalies gynėjais, tačiau retai susimąstome apie žodžio „tikras“ tikrąją prasmę ir kas bei kokiu tikslu mums ją primetė.

Žodelis „tikras“ nėra objektyvus individo savybių apibūdinimas. Jis reiškia manipuliatoriaus norimą tikrovę, kurią įgyvendinti turi kitas žmogus. Ir tai tinka kalbant apie lytis. „Tikras“ – tai išimtinai subjektyvus individo, vykdančio manipuliaciją jūsų atžvilgiu, vertinimas.

Valstybė pateikė pakankamai aiškius kriterijus apibūdinančius „tikrą vyrą“:

Tarnyba kariuomenėje, besąlygiškas paklusnumas aukštesniems viršininkams, darbštumas ir darbingumas, jėga, ištvermė, abejingumas savo sveikatai ir išvaizdai, nereiklumas bet kokioms gyvenimo sąlygoms, asmeninis kuklumus, ištikimybė, patriotizmas ir beatodairiška meilė Tėvynei, numalšinami depresyvumas ir protestavimas, o taip pat rūpinimasis moterimi.

Vieno žvilgsnio į šiuos reikalavimus pakanka, kad suvoktume, jog minimos savybės geriausiai tinka… vergui.

Tai vergui tinka be perstojo dirbti, nesiskųsti, negalvoti, nuolankiai paklusti. Nemurmant ginti šeimininką, o jei prireiks – neprotestuojant atiduoti už jį gyvybę.

Valstybė tikram vyrui suteikė teisę nešti atsakomybę ne tik už save, bet ir už moterį. Ir ne tik už savo, bet ir už visą moterišką giminę bendrai.

Iš tiesų, ideali schema, vyrų darbo rezultatų eksploatacija ir vyrų darbo mokesčiai moterų išlaikymui.

Kalbant apie moterų „tikros moters“ kriterijus  „tikram vyrui“ – tai šie kriterijai taip ir nebuvo atitaikyti. Jų tiesiog nėra.

Nes skirtingai nuo valstybės, patelei reikalingas ir vergas ir alfa patinas tuo pat metu. Viename inde. Kas neįmanoma iš principo, nes vergas ir alfa patinas – tai dvi viena kitą paneigiančios sąvokos.

Patinas išsiskiria – savarankiškumu, principiniu požiūriu, savo interesų gynimu, aktyvumu, nepaklusnumu, valia, veiklos, lyderystės, sėkmės poreikiu.

Statistinė moteris yra įsitikinusi, jog jos „tikras vyras“ suderins savyje nesutramdomą lyderio savarankiškumą su karvės paklusnumu ir gulbės ištikimybe.

Kvailystė, utopija. Tuo pačiu, dar ir kognityvinis disonansas.

O kai į „tikro vyro“ titulo pagrindus buvo sudėti vergiško auklėjimo imperatyvai, labai greitai išdidžių sąvokų „vyras, vyriškas, vyriškumas“ pagrindai buvo pakeisti „mužiko“ sąvokos pagrindais. Mužikas – tai žemutinio visuomenės sluoksnio žmogus, skirtas juodam darbui, nešulinis gyvulys, t. y., darbinis resursas, neišsilavinęs bemokslis, – kvailas, neišauklėtas ir grubus, – kitaip kalbant – chamas.

Jei kažkas tiki, jog dabartinė Lietuvos aukštojo mokslo sistema išleidžia išsilavinusius žmones – tas, deja, klysta. Dabartinio aukštojo mokslo diplomas neparodo išsilavinimo – jis parodo tik suteiktas žinias konkrečiose srityse, kurias galima gauti ir kitais keliais. Mužikai dabartinėje sistemoje, kaip taisyklė, visi (su retomis išimtimis) turi aukštojo mokslo diplomus.

Mužikas – tai kvailas, chamiškas vergas. Kuris nenorėdamas pigiai dirbti savam šeimininkui, pasirenka blogesnes gyvenimo ir darbo sąlygas užsienyje pas kitą šeimininką, tačiau už didesnį atlyginimą, tuo naiviai tikėdamasis esąs laisvas rinktis. Jis bijo prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir savo gyvenimą, sprendimus savo šeimos, savo vaikų atžvilgiu, todėl tarnaus tiems, kas to nebijo. Jis nesvarstydamas priims akivaizdžiai neteisingas gyvenimo normas, nes tą daro visi.

Štai tikroji (neišgalvota) „tikro vyro“ sąvokos prasmė – tai kvailas, nemąstantis, chamiškas vergas, gyvenantis jam primestų stereotipų pasaulyje ir tikintis, kad tai yra teisinga.

Nėra didesnio vergo už tą, kuris net nesuvokia esąs vergas ir laiko savo padėtį normalia tik todėl, kad tokioje pačioje padėtyje gyvena daugybė kitų, tokių pat vergų.

skaitytojas Remigijus